Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad kovai su kontrabanda balionais iš Baltarusijos ruošiamos dar vienos įstatymų pataisos.
„Keisis dar (reguliavimas – BNS). Keisis, jeigu Seimas ir Vyriausybė pritartų mūsų siūlymams, kurie greitai atsiguls, manyčiau, Vyriausybės darbotvarkėje“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė V. Kondratovičius.
Jis detaliai neatskleidė, kokios pataisos bus pasiūlytos, bet teigė, jog tai bus susiję su teisėsaugos darbo palengvinimu, paprastesniu neteisėto praturtėjimo nustatymu, nusikaltimų užkardymu.
„Tai būtų dar veiksmingesnė ta veikla, greičiau būtų identifikuojamos tos probleminės vietos, būtų priimami greičiau sprendimai, nustatomi kažkokie tai nusikaltėliai, kurie veikia arba vienoj, arba kitoj aplinkoj. Manyčiau, tai tikrai būtų postūmis“, – kalbėjo ministras.
BNS rašė, kad pernai gruodį Seimas jau priėmė pataisas, griežtinančias atsakomybę už kontrabandos gabenimą pavojingu būdu.
Išardant kontrabandininkų tinklus pasistūmėjo ir teisėsauga, trečiadienį pranešusi, kad vykdant gruodį pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl kontrabandos balionais buvo sulaikyti penki įtariami nusikalstamų grupių vadai.
Šią operaciją ministras pavadino „rimtu žingsniu į situacijos sureguliavimą“, bet pabrėžė, jog tai tik sudėtingo pareigūnų drabo pradžia.
Praėjusių metų pabaigoje kontrabandiniai balionai iš Baltarusijos keliolika kartų sutrikdė Lietuvos oro uostų darbą, keli tokie incidentai fiksuoti ir šiemet.
Gruodžio viduryje Vyriausybė dėl šių balionų grėsmės paskelbė ekstremaliąją situaciją. Lietuvos politikai kontrabandinių balionų įskridimus laiko hibridine Minsko ataka.
Kondratovičius: institucijos ruošiasi galimiems potvyniams
Vidaus reikalų ministras sako, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo (PAGD) departamentui buvo pavesta koordinuoti pastangas pasiruošti potvyniams, kurie yra galimi dėl gausaus dar nenutirpusio sniego.
„Mes jau prieš porą savaičių kalbėjomės su (PAGD – BNS) vadovybe, vadovybė ėmėsi tikrai iniciatyvos“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė V. Kondratovičius.
Pasak jo, jau yra nustatytos galimos potvynių vietos, bendraujama tų rajonų ekstremalių situacijų komisijomis, vadovybėmis.
Ministro teigimu, didžiausios rizikos potvyniams kilti yra Panemunėje, Kauno rajone.
„Nuolat yra stebima situacija upėse, kontaktuojama su Hidrometeorologijos tarnyba, stebima koks lygis, ar kyla, ar krenta“, – kalbėjo politikas.
„Savivalda, kuri galėtų būti paveikta potvynio, tikrai intensyviai yra įsitraukusi, supranta, kad tai yra jų žmonių, gyventojų ir turtas, ir gyvybės, ir ir ta aplinka“, – pridūrė jis.
Kauno rajono savivaldybė dar sausio pradžioje pranešė besiaiškinanti, kiek namų ūkių ir gyventojų patenka į potvynio rizikos zoną Neryje tarp Jonavos ir Kauno kemšantis ledui.
Kondratovičius apie galimus Žemaitaičio ryšius: tikiu, kad teisėsaugos institucijos analizuoja
Pasirodžius informacijai apie „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio galimas sąsajas su nusikalstamo pasaulio atstovais, V. Kondratovičius teigia, kad tokiais atvejais kilusias abejones turi išsklaidyti arba patys politikai, arba šių sąsajų įvertinimo gali imtis atsakingos šalies institucijos.
„Manyčiau, tą informaciją kitos institucijos irgi vertina ir teisėsaugos institucijos, tikiu, kad analizuoja. Visgi čia yra ir prevencinė veikla, ir įvertinimas tos visos situacijos – jie irgi turėtų pasisakyti, jeigu yra tam pagrindas. Jeigu yra tam abejonių, ar tai tikrai yra problema“, – „Žinių radijui“ teigė V. Kondratovičius.
Visgi ministras pabrėžia, kad kilusias abejones visada gali išsklaidyti ir patys politikai.
„Į tuos klausimus politikai patys turėtų atsakyti, paneigti bet kokias abejones, kad tai darytų įtaką politinei veiklai, kad tie sprendimai ir visa ta situacija yra neaiški. Kodėl yra neaiški – todėl, kad nėra informacijos daug ir nėra suteikiama. Tai šiuo atveju jie patys turėtų padaryti apsisprendimą“, – sakė V. Kondratovičius.
„Šiandieną iš šono atrodo, kai informacija pateikiama, o patys žmonės neatsako į tuos klausimus, tai sukelia tokių galbūt abejonių. Bet aš nesakau, kad iškart galima statyti verdiktą ir pasakyti, kad viskas čia yra blogai. Tai yra kompleksas sprendimų – arba patys politikai pasako, kas ir kaip, arba teisėsaugos institucijos irgi įvertina. Čia gali būti ir policija, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir Valstybės saugumo departamentas – tas sprendimas, ta informacija gali ateiti iš bet kokios pusės“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta, praėjusią savaitę komunikacijos specialistas Karolis Žukauskas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino nuotrauka, kurioje R. Žemaitaitis buvo užfiksuotas kartu su Aurelijumi Perminu, dar žinomu pravarde Šūdmaišis. A. Perminas pirmasis iš Agurkinių lyderių pradėjo duoti parodymus prieš grupuotės lyderį Saulių Velečką ir taip padėjo pareigūnams demaskuoti grupuotę.
A.Perminas pastarąjį kartą buvo teistas 2008 metų gruodį – už neteisėtą kito asmens laisvės atėmimą, apiplėšimą ir dokumentų klastojimą.
Vėliau paaiškėjo, kad ryšių su veikėju, pravarde Šūdmaišis, turi ir kiti partijos nariai – A. Perminą pažįsta ir „Nemuno aušros“ vicepirmininkas Robertas Puchovičius.
Ministras apie Volkovo pasisakymus: jis pats turi įsivertinti, kodėl taip pasielgė
Institucijoms nepanaikinus Rusijos opozicijos atstovo Leonido Volkovo laikinojo leidimo gyventi Lietuvoje, V. Kondratovičius sako, jog pats opozicionierius turėtų įsivertinti savo poelgius.
„Pats asmuo, šiuo atveju Volkovas, turėtų vertinti savo poveikį, kodėl jis taip pasielgė, ar jis nesukelia grėsmės, ar nesudaro problemų tai šaliai viduje, kurioje gyvena“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė V. Kondratovičius.
„Jeigu pasikartotų toks atvejis iš jo pusės, tai tikrai kontekstas būtų kitoks ir sakytume, kad tai tendencinga veikla tam tikra prasme, viena kryptimi – kurstyti nesantaiką tarp tos pačios Lietuvos ir Ukrainos“, – pridūrė jis.
V. Kondratovičius teigia, kad saugumo mechanizmai jau dabar yra griežti – tą rodo ir patrigubintas skaičius Baltarusijos piliečių, kuriems tarnybos nepratęsė laikinojo leidimo gyventi Lietuvoje.
„Tas griežtumas yra didelis. Šiuo atveju, manau, pati VSD, kuri turi savo kriterijus ir savo tvarką, (...) greičiausiai įvertins prezidento, pozicijos lyderių ir premjerės pasisakymus. Tikrai greičiausiai padarys išvadas ir pažiūrės, ar viskas gerai“, – sakė jis.
Kaip skelbta, praėjusią savaitę vidaus reikalų ministras V. Kondratovičius pranešė, kad rusų opozicionierius L. Volkovas gali toliau gyventi Lietuvoje. Tokį vertinimą Migracijos departamentui pateikė VSD.
Žvalgybos institucija nenustatė aplinkybių, jog L. Volkovas remtų Rusijos režimą ir jo vykdomą agresiją prieš Ukrainą.
Konservatorių lyderis kritikavo šią išvadą, vadino ją „gėdinga“. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda ragino sunkiu geopolitiniu laikotarpiu laikytis principingumo.
Kondratovičius apie VSAT ryšį su Baltarusijos tarnybomis: esant poreikiui, kontaktuoti galima bet kada
Seimo valdančiosios daugumos gretose pasigirdus apie svarstymus viceministrų lygiu suorganizuoti susitikimą su Baltarusija, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius tikina, kad kontaktas žemesniu lygiu, per Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT), gali būti užmegztas bet kada.
„Jeigu yra toks poreikis, mes bet kada galime (kontaktuoti – ELTA). Būna, kad matome, kaip kontrabandiniai balionai yra paleidžiami iš tam tikrų vietų. Mes informuojame Baltarusiją apie tai, tačiau ar Baltarusija paskui imasi kažkokių veiksmų – kitas klausimas“, – ketvirtadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo V. Kondratovičius.
Tiesa, kaip teigia Vyriausybės narys, Lietuva turi ir kitų kanalų, per kuriuos gali siekti daryti poveikį Baltarusijai. Apie tiesioginį kontaktą su nedraugiška šalimi V. Kondratovičius nekalba.
„Vienas ar du susitikimai, kurie vyko pernai, buvo darbiniai ekspertiniai susitikimai. Tiesa, tai nėra vieninteliai kanalai per kuriuos galime veikti. Dar yra „Interpol“. Jei teisėsaugos tyrimas, kuris dabar vyksta, duos rezultatus ir mes galėsime įrodyti, jog reikia tų asmenų (kontrabandininkų – ELTA) tarptautinės paieškos – Baltarusija turės kažkaip į tai reaguoti“, – tikino vidaus reikalų ministras.
Kondratovičius apie tyrimą dėl Epsteino failų: teisėsaugos darbas turi būti depolitizuotas
Lietuvos teisėsaugai atliekant ikiteisminį tyrimą dėl JAV seksualinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteino byloje paviešintos informacijos, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius akcentuoja, kad rezonansines bylas tiriančių institucijų darbas privalo būti depolitizuotas.
„Pirminis vertinimas gal buvo vienoks, paskui pasikeitė situacija ir priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą (dėl Epsteino failuose pasirodžiusios informacijos apie Lietuvą – ELTA). Mes visada atsakingai vertiname bet kokią informaciją, ypač jeigu tai yra susiję su prekyba žmonėmis, (…) atsakingai priimame sprendimą,“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė ministras.
„Mes viduje pas save ne kartą pakalbame tarpusavyje su teisėsaugos institucijomis apie galimus tyrimus, bet tikrai reikia nusišalinti politiškai – mano manymu, teisėsauga turėtų būti maksimaliai depolitizuota ir iš mano komandos tikrai jokio spaudimo nėra (daroma atliekant šį tyrimą – ELTA)“, – tikino V. Kondratovičius.
Anot jo, prekybos žmonėmis problema Lietuvoje per šį dešimtmetį sumažėjo, nes šalies teisėsauga, visuomeninės organizacijos tam nuolat skiria didelį dėmesį, stengiasi padėti į nusikaltėlių tinklus patekusiems žmonėms.
„Tai labai priklauso nuo ekonominės situacijos tose šalyse, kurios yra paveiktos prekybos žmonėmis, šiandien situacija pas mus yra geresnė, prevenciškai skiriame didelį dėmesį, kad tokių dalykų nebūtų“, – teigė ministras.
„Lietuvoje turime tokių situacijų, (…) dažnai tai yra žmonės, kurie praranda bet kokį tapatybės dokumentą, praranda viltį, ne visada suvokia, ką daryti, kaip nueiti ir pasakyti teisėsaugai, kad aš esu tokioje situacijoje“, – aiškino V. Kondratovičius.
Kaip skelbė ELTA, JAV Teisingumo departamentas praėjusį penktadienį paviešino daugiau kaip tris milijonus puslapių J. Epsteino bylų dokumentų, taip pat nuotraukų ir vaizdo įrašų.
Ankstesni dokumentų viešinimai atskleidė J. Epsteino ryšius su žymiais verslo vadovais, įžymybėmis, mokslininkais ir politikais, įskaitant JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir buvusį prezidentą Billą Clintoną.
Lietuvos vardas paviešintuose dokumentuose minimas daugiau nei 1,2 tūkst. kartų, Vilniaus – daugiau nei 1 tūkst. kartų.
