Premjerė Inga Ruginienė teigia, kad Lietuva svarstys JAV pasiuntinio Baltarusijos klausimais Johno Coale'o pasiūlymą susitikti su Baltarusija viceministrų lygmeniu, tačiau tam yra kelios sąlygos. Tačiau ministrė pirmininkė pažymi su JAV pasiuntiniu neaptarusi baltarusiškų trąšų tranzito – tam nėra ir sąlygų, nes šiuo metu galioja Europos Sąjungos sankcijos.
„Su JAV pasiuntiniu niekada jokiu lygmeniu nebuvo kalbėta apie trąšų tranzitą per Lietuvą. Kalbėjome apie balionus, apie vilkikų išlaisvinimą, neteisėtą migraciją – apie tai tikrai kalbėjome, nes tai mūsų sąlygos Baltarusijai susitikti viceministrų lygmeniu“, – portalui LRT.lt sakė premjerė I. Ruginienė.
Pasak ministrės pirmininkės, Lietuva Baltarusijai kelia tokias sąlygas: pirma, per sieną neturi skristi kontrabandai naudojami meteorologiniai balionai, antra, turi būti grąžinti visi vilkikai be jokių papildomų mokesčių ar finansinių baudų, trečia, Baltarusija turėtų neleisti per sieną neteisėtų migrantų.
„Mes kalbame tik apie techninio pobūdžio susitikimą, skirtą pasikeisti pozicijomis. Tas susitikimas gali įvykti įvykdžius sąlygas“, – sako premjerė.
I. Ruginienė pabrėžė, kad nors balionų kiekis per sieną šiek tiek sumažėjo, bet tai įvyko ir dėl aktyvios Lietuvos kovos su kontrabanda. Tuo tarpu Vilniaus oro uostas vėl buvo valandai sustabdytas ketvirtadienio vakarą.
Be to, nepaisant kontrabandos, kai kuriais atvejais iš Baltarusijos pusės meteorologiniai balionai sklendžia tikslingai į Vilniaus oro uostą, o tai jau tikslingos hibridinės atakos požymis.
Baltarusija taip pat paleido į Lietuvą dalį vilkikų, kurie buvo sulaikyti, tačiau iš vežėjų Baltarusija reikalauja susimokėti už stovėjimą aikštelėse.
„O dėl trąšų mes negalime nieko svarstyti, nes šiuo metu galioja Europos Sąjungos sankcijos“, – teigia premjerė.
Neformaliai politiniuose sluoksniuose jau kuris laikas kalbama, kad ateityje amerikiečiai greičiausiai prašys palengvinti sankcijas Baltarusijos trąšoms, bet tai gali įvykti tik apsisprendus visam Europos Sąjungos blokui.
Jungtinių Amerikos Valstijų specialiajam pasiuntiniui Baltarusijai J. Coale`ui raginant Lietuvą surengti dvišalį politinį susitikimą su Baltarusija, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad techniniame lygmenyje pokalbiai su Minsku įmanomi, o galimybė bendrauti aukštesnio rango pareigūnams priklausytų nuo derybų eigos.
„Tai, matyt, kad tokių techninių, tarnybinių įvairių pokalbių bus, nes jeigu norime spręsti, tai, matyt, vis tiek kontaktų neišvengsime, kito kelio nėra. Bet, kaip sakiau, pirma turi būti abipusis supratimas, ne nuolaidos vienpusės ir kada kita pusė išlieka tokioje agresyvioje pozicijoje. Tai techniniai pokalbiai, man atrodo, turėtų vykti“, – žurnalistams penktadienį sakė parlamento vadovas.
Paklaustas, ar susitikimai gali vykti ir aukštesniame, pavyzdžiui, viceministrų lygmenyje, kaip kalbėjo J. Coale`as, J. Olekas teigė, kad tai priklausys nuo pokalbių su Minsku eigos.
„Jeigu bus pasiekta tolesnė pažanga, tada atsiras ir kažkokie galbūt kiti dalykai. Tai čia mes nesame taip užsispyrę, kad nieko nebus. Mums reikia pažangos, mes turime labai aiškius susibrėžtus tikslus ir dėl to to ir siekiame“, – kalbėjo jis.
Seimo pirmininko teigimu, Lietuva yra nusiteikusi „turėti gerus kaimyninius santykius, bet yra sąlygos, kurios turėtų būti išpildytos“.
„Mes kalbame apie tai, kad baigtųsi Rusijos agresija, kad baigtųsi Baltarusijos parama tai Rusijos agresijai. Mes kalbame, kad visi politiniai kaliniai turėtų būti paleisti. Tai tos sąlygos išlieka. O kalbėtis, kaip įtikinti režimą, kad jis tas sąlygas išpildytų, tai čia naudojame ir tą amerikiečių kanalą“, – sakė jis.
Pasak J. Oleko, nors po J. Coale'o vizitų Minske paleista dalis politinių kalinių, to aukštesnio lygio kontaktams su Baltarusija nepakanka.
„Bet tęsti tą darbą, man atrodo, tikrai reikalinga. Man atrodo, kad (reikia – BNS) ir mūsų didesnio aktyvumo, ir ambasadoje galbūt Minske žemesniu lygmeniu turėtų būti (kontaktai – BNS), kad mes turėtume tos informacijos, nes mums rūpi tie santykiai, mums rūpi saugumas“, – dėstė Seimo pirmininkas.
„Sakykime, mes daug dėmesio prieš kelerius metus skyrėme Astravo elektrinės saugumui, o dabar mes faktiškai visiškai atriboti vėl esame. Tai buvimas Minske tuo, sakykime, nenoriu vartoti to žodžio žemesniu lygiu, bet ne politinio lygmens atstovų, ir bandymas kalbėti, žiūrėtis, man atrodo, yra svarbu“, – pridūrė jis.
Seimo pirmininkas teigė, kad nėra kalbama apie Lietuvos ambasadoriaus sugrįžimą į Minską.
„Manau, kad yra darbuotojai, ne politinio (lygio – BNS), ne ambasadoriai, bet tie žmonės, kurie galėtų ten tiesiog darbuotis ir turėti tą informaciją, kuri Lietuvai reikalinga sprendimams priimti“, – sakė J. Olekas.
Po 2020 metais vykusių prezidento rinkimų Baltarusijoje, kuriuos Lietuva ir kitos Vakarų valstybės laiko neteisėtais, Vilnius atšaukė diplomatus iš Minsko, o 2021-aisiais pasibaigus tuometinio nuolatinio ambasadoriaus kadencijai, nepaskyrė naujo, diplomatinis atstovavimas sumažintas paskyrus ambasadorių ypatingiems pavedimams ir laikinąjį reikalų patikėtinį.
Kaip rašė BNS, interviu LRT JAV pasiuntinys dvišalis politinis susitikimas galėtų vykti viceministrų lygmeniu. Jis taip pažymėjo, kad jei būtų atkurtas trąšų tranzitas per Lietuvą, Vašingtonui tai būtų naudinga.
Praėjusią savaitę J. Coale'as lankėsi Lietuvoje, susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda ir premjere Inga Ruginiene, aptarė Minsko vykdomas hibridines atakas prieš Lietuvą.
G. Nausėda sako JAV atstovą įspėjęs atsargiai vertinti režimo kalbas.
URM: Lietuva laikosi su ES sutartų pozicijų dėl santykių su Baltarusija ir jai taikomų sankcijų
Viešumoje pasirodžius informacijai apie Jungtinių Amerikos Valstijų pasiuntinio J. Coale'o raginimą atkurti dvišalius Lietuvos ir Baltarusijos santykius bei jam keliant klausimą dėl baltarusiškų trąšų per Lietuvą gabenimo, Užsienio reikalų ministerija (URM) tikina, jog šalis toliau laikosi ES lygiu sutartų pozicijų šiais klausimais.
„Lietuva nuosekliai laikosi Europos Sąjungos (ES) lygiu sutartų pozicijų dėl politinių santykių su Baltarusija ir jai taikomų sankcijų, kurios yra patvirtintos Europos vadovų tarybos (EVT) ir ES Tarybos išvadose“, – atsakyme Eltai teigia URM.
Pasak ministerijos, sankcijos Baltarusijai vasarį buvo pratęstos dar vieniems metams, tarp jų ir baltarusiškoms trąšoms.
„Nė viena iš priežasčių, dėl kurių ES pradėjo taikyti sankcijas Baltarusijai 2020 m. vasarą, nėra išnykusi“, – pažymi URM.
„Lietuva vertina JAV pastangas siekiant stabdyti Baltarusijos režimo prieš Lietuvą vykdomas hibridines atakas ir prieš mūsų šalies bei ES įmones taikytas ekonominio spaudimo priemones, kurios, deja vis dar tęsiasi“, – priduria ministerija.
URK pirmininkas: JAV supranta, jog Lietuva vienašališkai panaikinti sankcijų Baltarusijai negali
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas sako, kad JAV administracija supranta, jog Lietuva vienašališkai sankcijų Baltarusijai panaikinti negali.
„Lietuva, jeigu šiame etape ir norėtų atleisti ar pralaisvinti, atšildyti sankcijas, to negalėtų (...). Vienašališko sprendimo negali būti. Tą žino Jungtinės Amerikos Valstijos“, – žurnalistams penktadienį teigė politikas.
Taip jis kalbėjo JAV specialiajam pasiuntiniui Baltarusijai J .Coale'uiinterviu LRT pareiškus, kad dvišalis politinis Vilniaus ir Minsko susitikimas galėtų vykti viceministrų lygiu, o Vašingtonui būtų naudinga atkurti trąšų tranzitą per Lietuvą.
Pasak R. Motuzo, šiuo atveju kertinė yra bendra ES narių pozicija. Bendrija vasario 26-ąją dar metams pratęsė sankcijas Baltarusijai, tarp jų – ir baltarusiškoms trąšoms.
„Lietuva ir toliau laikosi nuoseklios pozicijos, tai yra sankcijų politikos, nes jūs žinote, kad mes kartu su kitomis ES valstybėmis pratęsėme sankcijas. Mes tokios pozicijos ir laikomės“, – teigė politikas.
„Laikomės savo nuoseklios pozicijos, nes turime dar neišspręstų problemų su Baltarusija“, – pabrėžė URK pirmininkas.
Kasčiūnas: dėl pokalbių su Minsku spaudimo nėra, tai veikiau JAV pasiuntinio vizija
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad spaudimo iš Jungtinių Valstijų kalbėtis su Baltarusija dėl trąšų tranzito nėra, nes dar metams yra pratęstos europinės sankcijos.
Konservatorių vedlio nuomone, pokalbiai su Baltarusijos režimu aukštesniu lygiu – JAV specialiojo pasiuntinio J. Coale'o matoma galimybė ateityje, o ne realus bandymas priversti Vilnių kalbėtis su Minsku.
„Jeigu pareiškimą lydėtų kokios nors sąlygos, sąsajos su kažkokiais jautriais mums klausimais, tada, be abejo, galvosūkis būtų sudėtingesnis. Šiai minutei, man atrodo, tai yra tiesiog tokia kryptis, kurią galbūt mato pasiuntinys. Bet tai nėra kažkokia spaudimo priemonė. O mes savarankiška valstybė, savarankiškai turime apsispręsti. Mes gerai pažįstame (Aliaksandro – BNS) Lukašenkos režimą, žinome visus dėsningumus ir visas rizikas. Ir tas rizikas reikia valdyti“, – žurnalistams penktadienį sakė L. Kasčiūnas.
„Tai, viena vertus, yra matymas, kuris gali virsti tam tikru, sakykime taip, labiau įnirtingu bandymu įtikinti, bet šiai minutei tai yra daugiau matymas, retorika, pasiūlymas, negu kažkoks spaudimas“, – teigė jis.
Kaip rašė BNS, JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijai interviu LRT ragino Lietuvą surengti dvišalį susitikimą su Baltarusija, kuris galėtų vykti viceministrų lygiu.
J. Coale'as taip pažymėjo, kad jei būtų atkurtas trąšų tranzitas per Lietuvą, Vašingtonui tai būtų naudinga.
„Pradėkime nuo to, kad dėl trąšų viskas yra ramu iki kitų metų vasario pabaigos, kadangi yra europinės sankcijos, jos yra pratęstos. Ir tai yra tam tikras ženklas, kad iš tikrųjų, nepaisant to, ką mes išgirdome dabar iš pasiuntinio, kažkokio aktyvaus veikimo prieš mėnesį ar du iš Amerikos diplomatijos ar įvairių pasiuntinių dėl trąšų atnaujinimo lobizmo nebuvo“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Nes visą laiką galima paskambinti vengrams, slovakams, kurie galėtų vetuoti sankcijų pratęsimą. Bet visi subalsavo ir sankcijos buvo pratęstos. Tai kitaip tariant, čia yra momentas, aš manau, kad tai yra tam tikras retorinis noras keisti situaciją, bet iš principo spaudimo diplomatinio, kažkokio susieto su kai kuriais klausimais mums svarbiais, jautriais – karių buvimu, kitais dalykais – tikrai nefiksuota ir nėra“, – dėstė TS-LKD lyderis.
L. Kasčiūnas teigė, kad nebūtų prieš bendravimą su Minsku, jei „dėtumėme visas kortas ant stalo“ ir „pasakytume labai paprastai: „Įrodyk, kad esi savarankiškas valstybės vadovas, išimk visas Rusijos karines bazes iš savo valstybės teritorijos, patrauk „Orešnik“ už Baltarusijos teritorijos ribų.“
„Galim apie viską kalbėtis. Apie viską. Ar jis pajėgus tą padaryti? Ar jis pajėgus karinėje srityje užtikrinti Baltarusijos savarankiškumą, Baltarusijos neutralitetą? Tai yra iliuzija“, – kalbėjo parlamentaras.
„Jokio savarankiškumo jis neturi, visi raktai nuo jo režimo stabilumo yra Maskvoje. Tai apibrėžia labai aiškiai, kad visas bet koks bandymas žaisti turi labai aiškias ribas“, – sakė vienas opozicijos lyderių.
TS-LKD pirmininko teigimu, Lietuvos valdžia turi partneriams aiškiai pasakyti, kad turi savo užsienio politikos kryptį.
„Mes turime savo nacionalinį saugumą, mes turime supratimą apie tai, kaip Lukašenka veikia, ir tvirtai laikytis šitų principų. Viskas. Viskas paprasta“, – sakė jis.
