„Dabar Ukraina kovoja už Europos laisvę, todėl reikia labiau stovėti petys į petį ir ne vien žiūrėti į dangų Ukrainos dronų, o ir dėkoti jiems už tai, kad daro šį darbą“, – LRT RADIJUI sako dronų ekspertas iš Ukrainos. Anot jo, Europos šalys ir Ukraina turėtų veikti išvien, atremiant iš Rusijos kylančias grėsmes ir svarstyti apie bendros oro gynybos sistemos kūrimą.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „60 minučių“ įraše.
Komentuodamas incidentus, kai į Baltijos šalių teritoriją įskrido dronai, kurie, manoma, yra ukrainietiški, Ukrainos dronų ekspertas, rezervo karinių oro pajėgų karininkas Anatolijus Chrapčinskis pažymi, kad tai yra Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmė.
„Karo pasekmės gali pasiekti ir kitų šalių teritorijas. Turime suprasti rizikas. Ir manau, kad reikia kalbėtis apie bendrą oro gynybos sistemą, kuri jungtų visas mūsų šalis tam, jog priešintumėmės iš Rusijos kylančiai grėsmei“, – LRT RADIJUI sako A. Chrapčinskis.
Jis pabrėžia, kad ukrainietiški dronai nukrypsta nuo numatyto tikslo priešo teritorijoje dėl Rusijos ryšio trikdžių.
„Priešas aktyviai stengiasi naudoti savo radioelektronines kovos priemones, kad trukdytų mūsų dronų veiklą. Atitinkamai reikia suprasti, jog gali įvykti nukrypimų nuo kurso. Tačiau mūsų dronų tikslas yra Rusijos objektus, todėl nėra jokios grėsmės Baltijos šalims“, – teigia dronų ekspertas.
Jis paneigia viešojoje erdvėje pasirodžiusius įtarimus, kad Baltijos šalių vyriausybės duoda sutikimą Ukrainai naudoti savo teritorijas, kad pasiektų numatytus taikinius Rusijoje.
„Ukraina naudoja tik Rusijos teritoriją, Baltarusijos teritorijos net nenaudojame. Svarbiausias mūsų inžinierių tikslas yra sukurti tokius dronus, kurie galėtų veikti tolimose teritorijose, kad apeitume priešo oro gynybos sistemas ir nenaudotume kitų šalių teritorijų“, – akcentuoja A. Chrapčinskis.
Jo teigimu, Ukraina turi galimybes kontroliuoti kovinių užduočių procesus, todėl vykdant dronų operacijas imamasi priemonių, kad nebūtų pažeistos draugiškų šalių teritorijos.
„Manau, kad Baltijos šalys turėtų taip pat galvoti apie paramą Ukrainai, priešinantis Rusijos grėsmei. Prisiminkime, kad paskutiniu metu buvo išskridusių rusiškų dronų iš Rusijos Federacijos ir jų trajektorija taip pat kirto Baltijos šalių teritoriją. Todėl galvokime ne tik apie tai, kad Ukrainos dronas yra Lietuvos teritorijoje, bet ir apie tai, kad Rusijos dronai nebūtų jokių šalių teritorijose“, – atkreipia dėmesį karininkas.
Ekspertas pažymi, kad dronai turi skirtingą sprogmenų kiekį, priklausomai nuo atliekamos kovinės užduoties. Pasak jo, bepiločiai yra užprogramuoti pasiekti galutinį tašką, todėl netikėtas sprogmenų numetimas labiau būdingas Rusijos lėktuvams, kurie, pavyzdžiui, kartais numeta aviacines bombas savo teritorijoje.
„Mes viską darome dėl mūsų draugiškų šalių saugumo ir svarbu pabrėžti, kad tokie atvejai negali įvykti mūsų šalyse partnerėse. Dronai yra naudojami tam, kad pasiektume Rusijos teritoriją, ir turime nepamiršti, jog priešas aktyviai naudoja informacinę erdvę arba gali imituoti Ukrainos dronų praskridimą Baltijos šalyse, kad tarp mūsų pakurstytų tam tikrą ginčą“, – teigia A. Chrapčinskis.
Karininkas taip pat pabrėžia, kad Ukrainos dronų įskridimo į Baltijos šalių oro erdvę būtų galima išvengti, jei jos aktyviau prisidėtų prie grėsmių iš Rusijos atgrasymo. Anot jo, Europos šalys turėtų vienyti jėgas prieš nedraugiškas valstybes užuot vien reiškusios susirūpinimą dėl situacijos.
„Reikia sujungti mūsų visų pastangas ir nekalbėti apie tai, kaip pergyvename dėl susidariusios situacijos, o pamatyti, kad neišspręsti klausimai su blogio ašimi, kurios pusėje yra Rusijos Federacija bei Iranas, vėliau tampa didesnėmis problemomis. Ir tada, jei tai išspręsime, dronai neskraidys jokiose teritorijose“, – sako A. Chrapčinskis.
„Jūs teikiate daug paramos Ukrainai, labai ačiū už tai, tačiau turime suprasti, kad dabar Ukraina kovoja už Europos laisvę, todėl reikia labiau stovėti petys į petį ir ne vien žiūrėti į dangų Ukrainos dronų, o ir dėkoti jiems už tai, kad daro šį darbą“, – priduria dronų ekspertas.
Pasak jo, Ukrainai ir Europai reikia veikti išvien, vystant pajėgumus, kurie padėtų kovoti su dronų grėsme.
„Mes išgirdome norą sukurti oro skydą pilno masto invazijos pradžioje, tačiau šis planas nesuveikė todėl, kad matėme, kaip raketos skrido Lenkijos teritorijoje, o dronai – Baltijos šalių teritorijoje. Po to, kai didelis kiekis „Shahed“ dronų įskrido į Lenkiją, Europa pasakė, kad padarys dronų liniją. Tačiau mes vėlgi nepamatėme jokių aktyvių veiksmų“, – kalba A. Chrapčinskis.
„Dabar matome aktyvius veiksmus iš Artimųjų Rytų šalių, tačiau jie domisi tik dronais perėmėjais. Tai yra taškinis problemos sprendimas, o iš tiesų reikėtų galvoti apie pilnavertės, kompleksinės oro gynybos sistemos kūrimą. Jūsų radarai nepamatė dronų ne dėl to, kad jie blogi. Jūs tiesiog neturite jutiklių bei radarų, kurie matytų tokius dronus“, – teigia dronų ekspertas.
Anot jo, Ukraina gali pasidalinti savo žiniomis, kaip kompleksinėmis priemonėmis apsaugoti oro erdvę nuo dronų.
„Turime radiolokacijos įrangą ir galime jus išmokyti, kaip nebrangiais perėmimo būdais kovoti su tokiomis grėsmėmis. Ukraina yra atvira bendradarbiavimui – tiek dalijantis žiniomis, tiek įsitraukiant mūsų gamintojams“, – sako A. Chrapčinskis
Parengė Vaida Račkauskaitė
