Antradienį LRT darbo grupės posėdyje savo žodį tarė ekspertai. Jie sutiko, kad LRT valdymo modelis turi būti tobulinamas, tačiau kritikavo tai, kaip vyksta šis procesas. Ekspertai taip pat kėlė klausimus dėl LRT tarybos kompetencijų ir pažymėjo, kad į tarybą turėtų būti deleguojami kompetentingi ir nepriklausomi žmonės. Pažymėta ir tai, kad reikėtų steigti atskirą valdybą.
Vilniaus universiteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro profesorius daktaras Andrius Vaišnys pažymėjo, kad šiuo metu LRT darbo grupės uždaviniai jau yra platesni nei iki šiol, bandant atleisti LRT generalinę direktorę.
„Būtų buvęs labai siauras uždavinys, juolab, atliktas auditas, yra pasiūlymai, kaip išspręsti kai kuriuos nustatytus trūkumus. Girdėjome Seimo posėdyje, kad svarstoma, beveik cituoju, septyniais ar aštuoniais balsais atleisti generalinę direktorę.
Diskutuodami su teisininkais, galime suponuoti, kad tokiais atvejais šios įžvalgos, šios citatos galėtų praversti teismuose, galiausiai turbūt iš mokesčių mokėtojų pinigų mes sumokėtume dar kompensaciją už įrodytą neteisėtą atleidimą“, – kalbėjo A. Vaišnys.
Profesorius pastebėjo, kad visuomeninis transliuotojas pasiekia didelę auditoriją ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, transliuodamas lietuvių diasporai visame pasaulyje.
„Tuo šis vaidmuo yra unikalus, tai turėtų atsispindėti teisės aktuose, galbūt netgi įstatyme“, – sakė A. Vaišnys.
VU profesorius atkreipė dėmesį į anksčiau nuskambėjusius Interneto žiniasklaidos asociacijos siūlymus dėl LRT, kai siūloma remtis BBC praktika. A. Vaišnys teigė asociacijos siūlymuose įžvelgiantis komercinį interesą ir pastebėjo, kad Lietuvos ir Jungtinės Karalystės atvejai skiriasi, o Lietuvoje tai galėtų dar labiau politizuoti situaciją.
Taigi profesorius ragino remtis gerąja BBC patirtimi, tačiau neformuoti tokio modelio, kuris dėl Lietuvos politinės sistemos nebūtų galimas. A. Vaišnys taip pat pabrėžė, kad LRT įstatymą turėtume ne perrašinėti, o tobulinti.
„Viską iš naujo rašyti reikštų, kad visuomeninis transliuotojas, kaip didžiulis turtas, (...) atsiduria interesų sankryžoje. Nesinorėtų, kad taip būtų“, – sakė A. Vaišnys.
Ragino atskirti klausimus
Vytauto Didžiojo universiteto politologas, profesorius daktaras Lauras Bielinis akcentavo, kad darbo grupė turėtų atskirti skirtingas problemas ir jas spręsti atskirai.
„Jei ir toliau situacija liks matoma taip, kaip dabar, ji liks iki pat kadencijos pabaigos. Mes čia diskutuosime, dvejus su puse metų turėsite darbo. Nemanau, kad išsispręs. Reikia atskirti arba suskaldyti šitą mazgą į daugelį problemų, jas būtų galima išspręsti atskirai“, – sakė L. Bielinis.
Pavyzdžiui, išskyrė profesorius, darbo grupė turėtų atskirai kalbėti apie LRT vadovo kadencijos klausimus, vidinį LRT finansų valdymą, o ne suplakti šias temas į vieną.
„Jei susiesime [skirtingus klausimus], turėsime iš vienos pusės finansinį, iš kitos – administracinį, iš trečios pusės – asmenybinį klausimą. (...) Čia viskas sumalama“, – kritikavo L. Bielinis.
Kartu jis išskyrė politikų požiūrį į LRT ir reiškiamas pretenzijas: „Pats Seimas, iš Seimo sklindančios pretenzijos irgi yra problema. (...) Viešumoje transliuojamos emocijos, o ne problemos sprendimas. Reikia sureguliuoti viešųjų ryšių tvarką, kad tai būtų suprantama ir visuomenei, ir suinteresuotoms pusėms – politikams, žurnalistams, visuomenininkams.“
Kėlė LRT tarybos kompetencijų klausimus
ISM universiteto rektorius Dalius Misiūnas sutiko, kad dabartinė situacija dėl LRT kelia įtampų. Jis palaikė LRT žurnalistų reikalavimą atsistatydinti LRT tarybai. Tokiu atveju pasitrauktų ir LRT vadovė. Tokiu būdu, sakė D. Misiūnas, būtų atverstas baltas lapas ir dingtų susidariusi įtampa.
ISM universiteto rektorius siūlė atskirti LRT tarybos funkcijas ir atsakomybes. Pasak jo, taryba negali būti atsakinga ir už organizacijos veiklos efektyvumą, ir rūpintis turiniu. D. Misiūno teigimu, LRT taryba turėtų būti atsakinga už veiklos valdymą ir būti profesionali, atrinkta viešu konkurso būdu.
Kaip pabrėžė D. Misiūnas, į LRT tarybą neturėtų būti deleguojami žmonės, neatsižvelgiant į jų turimas kompetencijas.
„Jie turėtų būti atrenkami pagal kompetenciją, reputaciją ir nepriklausomumą“, – sakė ISM universiteto rektorius.
Kauno technologijų universiteto daktaras Vytautas Valentinavičius teigė, kad būtina reformuoti LRT valdymo struktūrą. Jis pastebėjo, kad LRT taryba atlieka kelias funkcijas, o generalinis direktorius „vienasmenišku sprendimu valdo organizaciją be pakankamos atsvaros“. Pasak V. Valentinavičiaus, toks funkcijų susiplakimas prieštarauja gerajai praktikai.
Jis sakė, kad turėtų būti įsteigtas kolegialus valdymo organas – valdyba, kuri būtų sudaryta iš nepriklausomų profesionalų – teisininkų, finansininkų, vadybininkų. Apie tai kalbėjo ir kiti ekspertai.
„Be abejo, skaidrumas, kompetencija čia labai svarbu“, – sakė V. Valentinavičius.
Pasak jo, taip būtų nuimta administracinė našta nuo LRT tarybos, o LRT taryba galėtų susikoncentruoti į strateginę priežiūrą.
ISM rektorius D. Misiūnas teigė, kad LRT valdyba turėtų būti profesionali, atrinkta viešo konkurso būdu, turėti kompetencijas finansų, viešųjų pirkimų, personalo valdymo srityse.
V. Valentinavičius taip pat siūlė įtvirtinti pareigą, kad Valstybės kontrolė periodiškai atliktų veiklos ir finansinį LRT auditą. Jis taip pat sakė, kad šiuo metu LRT misija apibrėžta per plačiai, sukuriant riziką, kad biudžeto lėšos naudojamos veiklai, kuri rinkoje iškraipo konkurenciją.
Kodėl atsirado darbo grupė?
Seimas gruodžio pabaigoje sudarė darbo grupę parengti LRT įstatymo pataisas, kaip reikėtų tobulinti nacionalinio transliuotojo valdyseną.
Jai priklauso 12 politikų ir trijų žiniasklaidos organizacijų atstovai. Kaip išorės ekspertai pakviesti Medijų tarybos deleguoti žmonės. Dalyvauti grupės veikloje atsisakė Žurnalistų profesionalų asociacijos ir LRT iniciatyvinės grupės atstovai, nes į jos sudėtį neįtrauktos Medijų tarybos pasiūlytos organizacijos.
Grupė savo išvadas ir siūlymus turi pateikti iki vasario 14 dienos.
Kaip rašė BNS, darbo grupė sudaryta po to, kai valdantiesiems Seime nepavyko skubos tvarka priimti savo parengtų pataisų, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Opozicijos atstovai, siekdami stabdyti projekto priėmimą skubos tvarka, paskutinėmis Seimo rudens sesijos dienomis taikė parlamentinę filibusterio taktiką, jie registravo apie tūkstantį skirtingų pasiūlymų valdančiųjų inicijuotai pataisai.
Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengti keli protesto mitingai, juose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
