„Kol nebuvo tvorų, tai naktimis čia keldavausi žiūrėti, ar gyvuliai nepabėgo į magistralę. Vieną kartą atsikėliau, žiūriu, kad 10 karvių ant magistralės“, – prisimena prie autostrados Raseinių rajone ūkininkaujantis 63-ejų Audronis. Jis pripažįsta, kad gyvenant tokioje vietoje gyvulius auginti sudėtinga ir džiaugiasi, jog visai neseniai kelininkai pastatė tvorą, kuri neleidžia karvėms išbėgti į kelią.
Džiaugiasi neseniai pastatyta tvora: kol jos nebuvo, karvės išbėgdavo į kelią
Šiais laikais retas ūkininkas užsiima gyvulininkyste. Tačiau prie automagistralės Raseinių rajone, Visbarų kaime ūkininkaujančiam, kiaules ir karves auginančiam 63-ejų Audroniui Prialgauskui tai – pagrindinis pajamų šaltinis.
„Norime savo mėsos turėti ir sveiką maistą valgyti. Dėl draugų irgi auginam. Mes iš to ir pragyvename, iš tų kiaulyčių“, – paklaustas, kodėl užsiima gyvulininkyste, atsako ūkininkas iš Raseinių rajono.
Jo karvės dažnai ganosi pievoje prie automagistralės. Audronis džiaugiasi, kad visai neseniai kelininkai pastatė tvorą, kuri jo karvėms neleidžia išbėgti į pagrindinį mūsų šalies kelią „Vilnius – Klaipėda“.
„Kol nebuvo tvorų, tai naktimis čia keldavausi žiūrėti, ar gyvuliai nepabėgo į magistralę. Vieną kartą atsikėliau, žiūriu, kad 10 karvių ant magistralės“, – prisimena jis.
Dėl šios priežasties, anot Audronio, auginti gyvulius prie automagistralės sudėtinga.
„Priežiūros yra daug prie magistralės gyvenant su gyvuliais, daug atsakomybės reikia turėti. Nes galima prarasti visą ūkį ir turtą, jei išeitų gyvuliai į automagistralę ir jei užsimuštų automobilio vairuotojas, nebegalėčiau ūkininkauti“, – sako pašnekovas.
Jis pasakoja, kad pro šalį pravažiuojantys žmonės dažnai sustoja automagistralėje nusifotografuoti su jo karvėmis.
„Kiti sustoja nusipaveiksluoti su karvėmis. Sustoja autostradoje, įjungia avarinį. Čia tokias turėjau labai gražias dideles baltas karves“, – sako ūkininkas.
Ūkininkauje visą gyvenimą: „nuo kolūkių iki pensijos“
63-ejų Audronis ūkininkauja kone visą gyvenimą – kaip pats įvardija, „nuo kolūkių iki pensijos“.
„Būtų gal ir didesnis noras auginti tuos gyvulius, bet sunku parduoti. Auginti yra lengviausia. Visą laiką aš kažkaip neturiu laimės su kainomis. Iš vienos karvės gaunu virš 2 tūkst. pajamų. Bet čia už stambią. Bulių augini du metus, kad parduoti galėtum už 700 eurų“, – atvirauja jis.
„Žiūrėsim, kokia bus rinka. Dabar pradėjom daugiau kiaulių auginti, žiūrėsim, kaip su jomis seksis“, – paklaustas apie tolesnius savo planus atsako ūkininkas.
Audronis šiose apylinkėse gyvena jau 38 metus. Visgi jis pripažįsta, kad jei neaugintų gyvulių ir neturėtų savo ūkio, susirasti naują darbą šioje vietovėje būtų sudėtinga.
„Sunku būtų surasti darbą. Nebent sezoniniu darbininku įsidarbinti pas ūkininką su traktoriumi kažką. Bet tik mėnesiui laiko – niekas nenori visiems metams“, – pasakoja vyriškis.
Gyvenant prie automagistralės pravažiuojančių automobilių garsas lydi kas dieną . Visgi Audronis teigia prie nuolatinio triukšmo, sklindančio nuo autostrados, jau pripratęs. Tiesa, pašnekovas pastebi, kad metuose yra viena naktis, kai autostrada prie jo namų – visiškai tuščia.
„Per Naujuosius metus. Tada tai būna ramybė. Per metus vieną kartą būna ramybė. O per Kūčias važiuoja“, – juokiasi prie automagistralės gyvenantis ūkininkas.
Aktyviai dalyvauja kaimo bendruomenės veikloje: „esu visų ūkinių reikalų tvarkytojas"
Audronis užsiima ir aktyvia bendruomenine veikla – prieš kelis metus tapo Pramedžiavos kaimo bendruomenės valdybos nariu. Pašnekovas save apibūdina kaip „ūkio žmogų“, „ūkinių reikalų tvarkytoją“
„Užsiimu visa ūkinę veikla, visus renginius padedu organizuoti, prekyba užsiimu, visus ūkiškus darbus organizuoju ir pinigus einu rinkti šventėms. Pats didžiausias darbas yra eiti „kalėdoti“ – rinkti pinigus šventėms. Einu ir į organizacijas, ir į įmones, kur dirba bendruomenės nariai“, – apie savo rolę Pramedžiavos kaimo bendruomenėje pasakoja jis.
Pati didžiausia ir reikšmingiausia žmonių suburianti bendruomenės šventė – Užgavėnės. Audronio teigimu, į ją susiburia net 1,5 tūkst. žmonių iš Raseinių rajono aplinkinių kaimų.
„Kažkaip reikia žiemą palydėti. Iš po Naujųjų metų visi pasiilgę švenčių“, – Užgavėnių populiarumą Raseinių rajone aiškina ūkininkas.
„Dar viena svarbi šventė pas mus yra tėvų sekmadienis. Švenčiame pirmąjį mėnesio šeštadienį – prieš šventę sekmadienį. Ta bendruomenė anksčiau per metus neturėdavo jokių švenčių. Tai kai įstojau, pasiūliau Užgavėnes organizuoti, ir pasiteisino“, – pasakoja Audronis.
Per vieną iš renginių gamino maistą 500 žmonių
Ūkininkas sako, kad organizuodama renginius bendruomenė įdeda daug darbo ir pastangų. Ne viename renginyje ar bendruomenės šventėse tenka gaminti maistą didelėms minioms žmonių. Pavyzdžiui, per tremtinių suvažiavimą Ariogaloje bendruomenės nariai pamaitino net 500 žmonių.
„Per Užgavėnes blynus kepam. Vyrai geri kepėjai mūsų. Turime 6 didelius pečius pasidarę. Verdame ir plovus, ir arbatą. Mes, 20 žmonių, vasarą per valandą pamaitinome 500 tremtinių renginyje. Ariogalos meras prašė pagelbėti, tai pagelbėjom. Buvo didžiausias iššūkis, bet susitvarkėme“, – prisimena Audronis.
Pramedžiavos kaimo bendruomenei priklauso apie 200 žmonių. Visgi ūkininkas neslepia – lėšų renginiams bei kitai bendruomeniniai veiklai dažnai pritrūksta, todėl renkamas simbolinis nario mokestis.
„Nario mokestis – 10 eurų. Buvo 5 eurai, pakėlėme iki 10-ies, nes organizuodami šventes neišsiverčiame. Rajonas mažiau remia. Pirmą kartą pernai tik gavome paramą. O taip šventes pirmus metus darėme tik iš nario mokesčio pajamų ir iš žmonių aukų“, – atskleidžia pašnekovas.
Nors bendruomenės kaimuose dažniausiai nyksta, o žmonės vis mažiau įsitraukia į jų veiklą, Audronio bendruomenė aktyvi kaip niekada: „reikėjo tik užkurti tą ugnelę“, – sako jis.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Už Vilniaus“ įraše
