Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad socialdemokratų kandidatas į krašto apsaugos ministrus Robertas Kaunas susitikimui prezidentūroje buvo itin gerai pasiruošęs, ir signalizuoja, jog ketintų skirti jį į pareigas, jeigu viskas bus gerai. Apie tai jis pareiškė antradienį, dalyvaudamas „Rheinmetall“ gamyklos statybos pradžios ceremonijoje Radviliškio rajone.
„Pono R. Kauno kandidatūra pasirodė įdomi ta prasme, kad tikėjomės, galbūt, mažesnio išmanymo kai kuriose specifinėse srityse, tačiau, mūsų nuostabai, ponas R. Kaunas buvo tikrai gerai pasiruošęs, atsakė į tuos klausimus. O vienoje vietoje, kur tokio atsakymo neturėjo (manau, kad tai taip pat yra privalumas) atvirai pasakė, kad šiuo metu atsakyti į tą klausimą negali. Aš jau nebeatsiminsiu, koks tai buvo konkretus klausimas. Taigi žmogus motyvuotas, bet to nepakanka. Tikrai norėčiau, kad ministerijoje būtų išsaugotas tam tikras strateginis perimamumas tų darbų, kurie buvo pradėti ir įgyvendinami. Todėl labai didelį dėmesį kreipsiu į jo komandos formavimą. Komanda turi būti tokia, dėl kurios profesionalumo ir gebėjimo nekiltų abejonių ne tik man, bet ir opozicijai bei šauniai Lietuvos visuomenei“, – Baisogaloje žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Krašto apsaugos ministru skirsime vieną iš kandidatų. Šiuo metu svarstome R. Kauno kandidatūrą. Jeigu viskas bus tvarkoje, jis ir bus patvirtintas“, – pridūrė prezidentas.
Paprastai prieš skiriant ministrus yra pasiteiraujama teisėsaugos ir žvalgybos tarnybų informacijos. Jeigu jos nepateikia jokių nerimą keliančių duomenų apie kandidatą, tuomet prezidentas paprastai paskiria teikiamą asmenį ministru.
Pagrindinė kritika R. Kaunui iš visuomenės atstovų buvo susijusi tuo, kad jis neturi nacionalinės politikos ir gynybos srities patirties. Pirmą kartą į Seimą šis politikas išrinktas 2024 metų spalį, o Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu dirba apie pusantro mėnesio.
Premjerei Ingai Ruginienei formuojant dvidešimtą Vyriausybę, socialdemokratai kalbėjo, jog R. Kaunas save matė ir Energetikos, ir Ekonomikos ir inovacijų, ir Susisiekimo ministerijose, bet pirminiame etape nebuvo skirtas ministru nė vienoje iš ministerijų.
Prezidentūroje pirmadienį apsilankęs R. Kaunas užsiminė suprantantis, kad reikia išlaikyti darbų tęstinumą ir „komandos išlaikymą“. „Taip kad vienas iš prioritetų – tai yra darbas su buvusia komanda, kurį aš jau esu pradėjęs“, – sakė R. Kaunas.
Iš jo žodžių susidarė įspūdis, kad prezidentas jo prašė išlaikyti buvusią Krašto apsaugos ministerijos politinę komandą, kuri jau buvo įsivažiavusi į darbus.
Buvusios ministrės Dovilės Šakalienės komandoje viceministrais dirbo ankstesnis G. Nausėdos patarėjas Tomas Godliauskas, taip pat ilgametę patirtį nacionalinio saugumo srityje turintis Karolis Aleksa, labai trumpai komandoje dirbo Loreta Maskaliovienė ir Bronius Bieliauskas.
Socialdemokratai iš pradžių ketino krašto apsaugos ministru pasiūlyti dabartinį susisiekimo ministrą Jurą Taminską, o R. Kauną deleguoti į Susisiekimo ministeriją, bet, šaltinių duomenimis, prezidentas nebuvo sužavėtas J. Taminsko kandidatūra, todėl šios rokiruotės teko atsisakyti.
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis patvirtino, kad prezidentūra užkirto kelią J. Taminskui tapti krašto apsaugos ministru dėl „tam tikrų aplinkybių, kurios neleido rimtai svarstyti šio kandidato“.
Pats G. Nausėda J. Taminsko neskyrimą krašto apsaugos ministru paaiškino tam tikru proceso alogiškumu, kai viena tuščia ministerija dengiama pareigas einančiu kitos ministerijos ministru, bet paskui atsiradusią tuščią vietą vėl reikia užpildyti.
„Aš visiškai gerai vertinu poną J. Taminsko veiklą Susisiekimo ministerijoje ir kam mums atpalaiduoti vakansiją, kad paskui spręstume problemą, kas taps susisiekimo ministru?“ – sakė G. Nausėda.
Krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė buvo atstatydinta iš pareigų dėl nesutarimų su premjere I. Ruginiene, mat ministrei būnant komandiruotėje Krašto apsaugos ministerija surengė neformalų susitikimą su apie gynybos sritį rašančiais nuomonės formuotojais bei pateikė informaciją, jog 2026 metams krašto apsaugai planuojama skirti 4,87 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, o ne 5 proc., kaip kad buvo sutarusi Valstybės gynimo taryba.
Kiek vėliau premjerė I. Ruginienė paskelbė, jog gynybai bus skiriama 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, bet neatsakė į klausimą, ar iš pradžių planuotas mažesnis finansavimas.
Rusijai tebevykdant agresiją prieš Ukrainą ir neslepiant priešiškumo Vakarams, tarp jų ir Lietuvai, mūsų šalis ketina įgyvendinti ambicingą transformaciją: norima sukurti Lietuvos kariuomenės sausumos diviziją, priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą, užtikrinti visuotinį karių šaukimą, sukurti pakankamą aktyvų rezervą, užtikrini oro gynybą.
Krašto apsaugos ministerija valdo ir artimiausiu laikotarpiu valdys milijardus valstybės biudžeto lėšų, todėl skaidrumas yra viena iš esminių sąlygų, kad visuomenė remtų didžiulių lėšų skyrimą gynybai.
Tuo tarpu su socialdemokratų vardu jau siejamas vienas Krašto apsaugos ministerijos srities pirkimas: partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius trumpai dirbo įmonėje „Fegda“, kuri nutiesė kelią į Rūdininkų poligoną, bet jis buvo brokuotas ir taisytinas. Žiniasklaida rašė, kad M. Sinkevičius ir jo tėvas Rimantas Sinkevičius, kuris yra Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, artimai bičiuliaujasi su vienu įmonės „Fegda“ akcininku.
Opozicija akcentuoja, kad Lietuvai statant Rūdininkų miestelį pirkime dalyvauja ir su „Fegda“ susijusi įmonė „Conres LT“. Pasak opozicijos, iš naujo ministro greičiausiai tikimasi, kad pirkimą laimės atitinkama įmonė.
