Socialdemokratų kandidatas į krašto apsaugos ministrus Robertas Kaunas pas prezidentą Gitaną Nausėdą atvyko, kai Daukanto aikštėje jo kandidatūrai prieštaravo protestuotojai. Susitikime su šalies vadovu R. Kaunas praleido daugiau nei valandą ir pripažino, jog G. Nausėda turėjo įvairių klausimų.
„Turėjome dalykišką pokalbį, prezidentas uždavė daug klausimų“, – sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis.
„Būsimo ministro vertinimo kriterijai, į ką bus kreipiamas ypatingas dėmesys. Pradėsiu nuo pirmojo punkto: tinkamas gynybos finansavimas, suvokiant, kad tai absoliutus valstybės prioritetas. Visi turime suvokti, kad tai įsipareigojimas laisvei ir nepriklausomybei, jokių dvejonių dėl to neturi būti. Antras punktas, kuris taip pat svarbus: Valstybės gynimo taryboje sausio mėnesį buvo priimtas sprendimas gynybai skirti nuo 5 iki 6 proc. grynajai gynybai, bet ne kitoms su gynyba susijusioms išlaidoms. Gynybos finansavimas yra apibrėžtas labai aiškiai NATO sprendimu, kurio privalome tvarkingai laikytis. Neturėtų būti jokių interpretacijų ar bandymų išplauti šį ir mūsų Valstybės gynimo tarybos įsipareigojimą“, – po susitikimo pasakojo prezidento patarėjas.
„Trečias, priimančios valstybės infrastruktūros įrengimas Vokietijos brigados dislokavimui, nepamirštant, kad tai bus didžiausias visų laikų infrastruktūros projektas. Todėl visi darbai turi būti pabaigti laiku ir skaidriai. Tikimės būsimo ministro dėmesio būtent šiam projektui, kaip vienam iš svarbiausių projektų. Na, ir paskutinis, tai tinkamas, laiku vykdomas ir skaidrus reikalingų karinių įsigijimų procesas“, – pridūrė D. Matulionis.
Ar sugrįš buvusi Šakalienės komanda?
Pats R. Kaunas susitikimą su šalies vadovu įvertino kaip konstruktyvų, bet atskleidė, jog G. Nausėda turėjo daug klausimų, tik tikėjosi, jog pavyko išsklaidyti buvusias prezidento abejones. Politikas sakė suprantantis, kad reikia išlaikyti darbų tęstinumą ir „komandos išlaikymą“.
„Taip kad vienas iš prioritetų – tai yra darbas su buvusia komanda, kurį aš jau esu pradėjęs“, – sakė R. Kaunas.
Iš jo žodžių susidarė įspūdis, kad prezidentas jo prašė išlaikyti buvusią Krašto apsaugos ministerijos politinę komandą, kuri jau buvo įsivažiavusi į darbus.
Pagrindinė kritika R. Kaunui, kad jis neturi nacionalinės politikos ir gynybos srities patirties. Pirmą kartą į Seimą šis politikas išrinktas 2024 metų spalį, o Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu dirba apie mėnesį.
Socialdemokratų pasirinkimas ypač stebina, nes buvusios ministrės Dovilės Šakalienės komandoje dirbo socialdemokratų viceministras Karolis Aleksa, kuris ilgą laiką dirba Krašto apsaugos ministerijoje įvairiose pareigose ir turi reikiamą patirtį. Bet jis laikomas pernelyg susijęs su D. Šakaliene.
Kitas patyręs viceministras, kuris šiuo metu yra paliktas šiose pareigose, yra Tomas Godliauskas, kuris anksčiau dirbo prezidento patarėjų komandoje.
„Visi buvę viceministrai yra svarstomi, su visais pasikalbėsiu. Taip pat reikia suprasti, kad Lietuvoje yra ne tik šie keturi viceministrai, kurie gali užimti šias konkrečias viceministrų pozicijas. Kalbuosi ir su daugiau žmonių, susijusių su Krašto apsaugos ministerija, turinčių siaurą tam reikalingą patirtį ir žinių bagažą“, – sako R. Kaunas.
Klausiamas apie menką R. Kauno patirtį nacionalinėje politikoje ir gynybos srityje, prezidento patarėjas D. Matulionis pabrėžė, jog ministro skyrimas yra politinio proceso dalis, o ministrus partijos deleguoja pagal susitarimą.
„Kas yra svarbiausia šioje vietoje, tai turėti patriotišką, gebantį dirbti komandoje ir suvokiantį visas išorės grėsmes žmogų. Aš norėčiau priminti, kad kas seniai stebi Lietuvos situaciją, tai per 35 metus turėjome daug įvairių Vyriausybių ir buvo skirta daug įvairių ministrų. Jei panagrinėsite visus paskirtus ministrus, tai tikrai surasite ne vieną ministrą, kuris atėjo galbūt ir neturėdamas gilios patirties vienoje ar kitoje srityje. Todėl aš akcentavau ir kandidatas akcentavo, kad komandos klausimas yra svarbus, tęstinumas, nuoseklumas, tvirtumas ir skaidrumas yra tie principai, kurių būtina laikytis“, – kalbėjo D. Matulionis.
Pats R. Kaunas pripažino, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete dirbo vos daugiau nei mėnesį, bet pabrėžė, kad ministerijai gali būti naudinga jo patirtis versle.
„Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete – taip, tik pusantro mėnesio, bet visas mano didesnis gyvenimo laikotarpis buvo informacinių technologijų komandos formavime. Ir šiandien įmonė, kurioje aš jau nebedirbu, veikia toliau ir turi vieną stipriausių DevOps komandų Lietuvoje. Tai yra Cloud sprendimai, tai yra serverių sprendimai, tai yra saugumo sprendimai. Tie žmonės yra labai kompetentingi, jų žinios toje srityje didesnės nei mano, tačiau aš formavau komandą ir mes dirbome kartu. Taip, kad šalia turint kvalifikuotus konkrečios srities specialistus kiekvienas vadovas geba priimti reikiamus ir teisingus sprendimus su tų specialistų patarimais“, – aiškino R. Kaunas.
Ragino socdemus Seime balsuoti prieš Nausėdos kandidatą į KT?
R. Kaunas pripažino, kad susitikime su prezidentu G. Nausėda buvo paliestas ir Seimo balsavimas dėl kandidatų skyrimo į Konstitucinį Teismą. Kaip žinoma, socialdemokratų Seimo pirmininko Juozo Oleko kandidatas, politikas Julius Sabatauskas buvo patvirtintas teisėju, o prezidento teiktas kandidatas, teisininkas Haroldas Šinkūnas – nepatvirtintas.
Socialdemokratai pasakoja, kad R. Kaunas buvo tarp tų aktyvesnių partijos kolegų, kurie ragino balsuoti prieš prezidento kandidatą.
Portalo LRT.lt turimuose susirašinėjimuose matyti, kad buvęs premjeras Gintautas Paluckas pasidalijo portalo LRT.lt vizualu, kad prezidentas G. Nausėda kritikuoja J. Sabatausko kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus. „Praleido progą prezidentas“, – rašė G. Paluckas.
Į tai atsakė Seimo narys Laurynas Šedvydis, kuris nurodė, jog „Mes galime padaryti labai juokingą dalyką“, o R. Kaunas pasakė, kad L. Šedvydžio mintis labai nebloga ir nurodė, kokius kandidatus į Konstitucinį Teismą teikia prezidentas, Seimo pirmininkas bei Aukščiausiojo Teismo pirmininkė. Partijos pirmininkas M. Sinkevičius irgi parašė, klausdamas „Čia gal įkvėpimui prieš balsavimą?“
Negana to, socialdemokratai pasakoja, jog R. Kaunas ir gyvai agitavo nepalaikyti G. Nausėdos kandidato H. Šinkūno.
Paklaustas apie tai prezidentūroje R. Kaunas sakė, jog tai yra tik interpretacijos, kurių komentuoti jis nenori.
„Be abejo, prezidentas teiravosi apie situaciją. Mano atsakymas yra toksai: 54 balsai slaptame balsavime buvo už prezidento kandidatą, o socialdemokratų frakcijoje yra 52 žmonės. Visos interpretacijos, kas agitavo už, kas agitavo prieš, ar išvis agitavo, tai yra tik interpretacijos ir galimi gandai, kurių aš nenorėčiau komentuoti“, – sako R. Kaunas.
Šiuo metu sklando gandai, kad prezidentas gali siekti susitarti su socialdemokratais, kad šie Seime su koalicijos partneriais patvirtina H. Šinkūno kandidatūrą, o jis esą patvirtina jų kandidatą į krašto apsaugos ministrus. Bet prezidento patarėjas D. Matulionis sako, kad apie tai tikrai nebuvo kalbėta, nors prezidentas tikrai siūlys teisininką H. Šinkūną į Konstitucinį Teismą antrą kartą.
Kilo klausimų dėl tikro gynybos finansavimo
Socialdemokratai iš pradžių ketino krašto apsaugos ministru pasiūlyti dabartinį susisiekimo ministrą Jurą Taminską, o R. Kauną deleguoti į Susisiekimo ministeriją, bet, šaltinių duomenimis, prezidentas nebuvo sužavėtas J. Taminsko kandidatūra, todėl šios rokiruotės teko atsisakyti.
Premjerei Ingai Ruginienei formuojant Vyriausybę socialdemokratai kalbėjo, jog R. Kaunas save matė ir Energetikos, ir Ekonomikos ir inovacijų, ir Susisiekimo ministerijose, bet pirminiame etape nebuvo skirtas ministru nė vienoje iš ministerijų.
Klausiamas, kodėl taip nori būti ministru, R. Kaunas teigė tokio išskirtinio noro neturintis. „Tai, kad mano pavardė minima, tai nereiškia, kad aš labai noriu būti krašto apsaugos ministru ar ministru bendrąja prasme. Tik atkreipsiu dėmesį visos ministerijos yra techninės, o techninių, inžinerinių žinių, supratimo aš turiu. Ir tai, turbūt, vienas pagrindinių momentų, kodėl mano pavardė yra minima. bet kad aš asmeniškai labai ypatingai veržčiausi, tai to nėra“, – sako kandidatas.
Krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė buvo atstatydinta iš pareigų dėl nesutarimų su premjere I. Ruginiene, mat ministrei būnant komandiruotėje Krašto apsaugos ministerija surengė neformalų susitikimą su apie gynybos sritį rašančiais nuomonės formuotojais bei pateikė informaciją, jog 2026 metams krašto apsaugai planuojama skirti 4,87 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, o ne 5 proc., kaip kad buvo sutarusi Valstybės gynimo taryba.
Kiek vėliau premjerė I. Ruginienė paskelbė, jog gynybai bus skiriama 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, bet neatsakė į klausimą, ar iš pradžių planuotas mažesnis finansavimas.
Rusijai tebevykdant agresiją prieš Ukrainą ir neslepiant priešiškumo Vakarams, tarp jų ir Lietuvai, mūsų šalis ketina įgyvendinti ambicingą transformaciją: norima sukurti Lietuvos kariuomenės sausumos diviziją, priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą, užtikrinti visuotinį karių šaukimą, sukurti pakankamą aktyvų rezervą, užtikrini oro gynybą.
Krašto apsaugos ministerija valdo ir artimiausiu laikotarpiu valdys milijardus valstybės biudžeto lėšų, todėl skaidrumas yra viena iš esminių sąlygų, kad visuomenė remtų didžiulių lėšų skyrimą gynybai.
Tuo tarpu su socialdemokratų vardu jau siejamas vienas Krašto apsaugos ministerijos srities pirkimas: partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius trumpai dirbo įmonėje „Fegda“, kuri nutiesė kelią į Rūdininkų poligoną, bet jis buvo brokuotas ir taisytinas. Žiniasklaida rašė, kad M. Sinkevičius ir jo tėvas Rimantas Sinkevičius, kuris yra Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, artimai bičiuliaujasi su vienu įmonės „Fegda“ akcininku.
Opozicija akcentuoja, kad Lietuvai statant Rūdininkų miestelį pirkime dalyvauja ir su „Fegda“ susijusi įmonė „Conres LT“. Pasak opozicijos, iš naujo ministro greičiausiai tikimasi, kad pirkimą laimės atitinkama įmonė.
Klausiamas, ar „Fegda“ turėtų būti įtraukta į paslaugų tiekėjų juodąjį sąrašą, R. Kaunas teigė, jog tai priklauso nuo situacijos: viena, jei tiekėjas pripažįsta broką ir ima jį taisyti, ir visai kas kita, jeigu broko nepripažįsta ir išsisukinėja. „Šiuo atveju įvertinsime visas aplinkybes ir jeigu tiekėjas supranta ir sutinka, kad tai jo brokas ir, jei tai tikrai jo brokas, manau, turėtų jį įgyvendinti, pašalinti“, – aiškino kandidatas į krašto apsaugos ministrus.
