Dėl smegduobės suardytas namas Pasvalyje – nugriautas. Tačiau toje gatvėje gyvenantiems žmonėms grėsmė išliko – geologai po gatve aptiko grėsmingų tuštumų. Vietos valdžia ir geologai tiems, kas planuoja statyti namus Pasvalyje, rekomenduoja prieš tai atlikti tyrimus. Tiesa, jie atsieitų kelis tūkstančius eurų.
Pasvalyje gegužės 28-ąją namą deformavo atsivėrusi smegduobė. Šeimininkai turėjo vilties pastatą atstatyti, tačiau po geologų išvadų nuspręsta jį griauti.
Kelis mėnesius trūkusi istorija pasiekė finišo tiesiąją. Šiandien vietoj namo – tik griuvėsių krūva, o šeimininkai bando kurti gyvenimą iš naujo šalia esančiame ūkiniame pastate. Čia, anot geologų, kol kas ramu, tačiau rimčiausia grėsmė – bene po visa Kęstučio gatve, kurioje ir stovėjo namas. Po ja aptiktos tuštumos – iki dviejų metrų pločio.
„Šiuo metu važinėti tokioje kelio atkarpoje neįmanoma, ten yra suskilinėjusi danga. Saugumo, aišku, nėra“, – sako „Geotestus“ vadovas Saulius Gadeikis.
Pasvalio rajono savivaldybė kol kas žada stebėti, ar neatsiranda naujų pavojaus ženklų ir ieškoti sprendimų.
„Dabar kalbamės, konsultuojamės iš tikrųjų, ką reikėtų daryti – ar tas ertmes pildyti, ar tiesiog stebėti. Nes paprastai smegduobė palaipsniui atsiranda. Atsiranda žemės įtrūkimai, ir tada ji įgriūna. Tai žiūrėsim, ką specialistai patars“, – teigia Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktorius Povilas Balčiūnas.
Gyvenantieji Kęstučio gatvėje sako žinantys geologų išvadas apie grėsmę šioje vietoje, tačiau išsikraustyti nesvarstantys.
„Jeigu tu gyveni ir nedarai jokio sprendimo... tai reiškia – baimes reikia atmesti, motulė gamta... Nieko nepadarysi, toks regionas. Žmonėms, kuriems namo kampas irgi prasmego, nugriuvo, susitvarkė ir toliau gyvena“, – sako LRT kalbinta moteris.
„Tai kad mes pripratę jau. Čia nebe pirmas atvejis jau Pasvaly“, – sako kitas vietos gyventojas.
Pasvalio gyventojai sako jau įpratę ir išsikelti nežada, tačiau vietos valdžia nerimauja dėl naujakurių. Jų gali ir sumažėti, juolab, kad ir draudimo bendrovės nelinkusios drausti gyvenamųjų namų šiame regione. Savivaldybės administracijos direktorius sako, kad prieš statant naujus namus Pasvalyje žmonėms reikėtų gręžti gręžinius ir įsitikinti, kad vieta saugi.
„Kurioj vietoj, kas konkrečiai gali įvykti, mes negalim pasakyti. Aišku, būtų gerai, kad būtų fondas – arba dalis lėšų, arba visos kompensuojamos už gręžinių padarymą. Bet, deja, tokios programos nėra nei savivaldybėje, nei per Vyriausybę“, – teigia Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktorius P. Balčiūnas.
Geologų teigimu, ypač karstiniame regione tokie tyrimai prieš statant namą yra būtini. Tiesa, tai kainuoja ne pigiai – Pasvalyje kaina būtų 5-6 tūkstančiai eurų. Beje, prieš dvejus metus tai buvo privaloma, tačiau Aplinkos ministerija, tuo metu vadovaujama Simono Gentvilo, prievolę panaikino.
„Rašėm raštus, prieštaravom tam tamsuliui, bet nieks mūsų, aišku, neklausė. O dabar situacija tokia, kad ir tų tyrimų neprivaloma daryti ir nieks jų nereikalaus, kai atsitinka nelaimės, tada žmogus sako – „o ką aš žinojau, kaip čia yra, kodėl yra“, – kalba „Geotestus“ vadovas S. Gadeikis.
Pasvalio rajono savivaldybė žada kreiptis į Vyriausybę, kad būtų numatyta atskira parama karstiniam regionui.
