Penktadienį prasidėsiančių bendrų Baltarusijos ir Rusijos karinių pratybų „Zapad“ metu Lietuvos pasieniečiai dar labiau stiprina sienos su šiomis šalimis apsaugą. Lenkija jau uždarė sieną su Baltarusija. Dalis parlamentarų sako – taip turėjo pasielgti ir Lietuva.
Dieveniškių seniūnija rengiasi derliaus šventei. Nors miestelis apsuptas Baltarusijos, o iki sienos vos keli kilometrai, seniūnė sako, kad apie pratybas „Zapad“ gyventojai mažai diskutuoja. Juolab, jos vyksta nebe pirmą kartą.
„Pas mus yra užkarda irgi gerai organizuota, kiek man žinoma, yra stebėjimo kameros visur. Jei, neduok Dieve, kažkas nutiks, bus mums pranešimas, mes žinosim, iš anksto mums nereikia nieko bijoti“, – sako Dieveniškių seniūnė Česlava Marcinkevič.
Stanislavas per savo langus mato Baltarusijos kaimą. Vyras sako žinantis, kad vyks pratybos, bet dėl jų galvos nekvaršina.
„O ko bijoti, viską užtvėrė, neprasibraus, Lietuva gerai saugo pasienį֧“, – teigia gyventojas.
Paprastai šis pasienio punktas atidaromas per religines šventes, kad gyventojai galėtų aplankyti kapus, tačiau prieš „Zapad“ pratybas jis sustiprintas itin smarkiai, čia pastatyta ir apsauga – taip vadinamieji drakono dantys.
Nuo 2021-ųjų, kai Baltarusija pradėjo per sieną siųsti migrantus, sienos su Baltarusija bei Rusija apsauga buvo gerokai sustiprinta. Dėl prasidedančių pratybų „Zapad“ visos sienos kontrolės lygis keliamas į dar aukštesnį.
„Tai yra žymiai daugiau sargybų, daugiau pareigūnų saugo sieną, tai yra atitinkama ginkluotė, taip pat naudojami ir dronai ir visa technika, kurią mes turime, ypatingas dėmesys – oro erdvei“, – teigia G. Žagunio užkardos vadas Žydrūnas Vaikasas.
Lenkija jau uždarė sieną su Baltarusija, įskaitant geležinkelio pervažas. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius Gaižauskas sako, kad tą patį turėjo padaryti ir Lietuva.
„Tegu kopijuoja iš Lenkijos kolegų, tai nebus plagiatas, gynyba yra bendra. Ir išties, lenkai savo klaidų nemaskuoja, nebando glaistyti, kaip pas mus, kad mes viską galim, viską mokam, viską turim, o paskui pasirodo, kad ne...“ – kalba Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys D. Gaižauskas.
Demokratų lyderis Saulius Skvernelis sako: kalbėti reikia ne tik apie sienos uždarymą, bet ir apie pasirengimą reaguoti į išpuolius, kokius patyrė Lenkija, kai į jos teritoriją įskrido rusiški dronai.
„Ar Lietuva šiandien turi galimybę ir pasiryžimą, politinę valią sureaguoti taip, kaip Lenkija sureagavo, šiandien aš esu didelėse abejonėse, tikrai man baugu, ar tokie sprendimai būtų priimti“, – teigia S. Skvernelis.
Lenkijai uždarius sieną su Baltarusija, Vidaus reikalų ministerija perspėja apie didėsiančius transporto iš Lenkijos srautus ir ilgėsiančias automobilių eiles pasienyje. Jau dabar kasdien per Lenkiją į Baltarusiją vyksta apie 1200 vilkikų.
