Prasidėjus naujiems mokslo metams, universitetai susiduria su besikeičiančiais studentų poreikiais. Aukštosios mokyklos pastebi, kad studentai vis dažniau pageidauja gyventi po vieną arba rinktis kambario draugus. Taip pat kyla bendrabučių nuomos kainos, todėl dalis jaunimo renkasi privačią nuomą.
Nors universitetų bendrabučiai siūlo pigesnį apgyvendinimą, dalis studentų renkasi nuomotis butus. Vieni bijo gyventi su nepažįstamais, kiti vertina privatumą, treti – tiesiog nenori prisitaikyti prie bendro gyvenimo taisyklių.
„Su sese nuomojamės butą ir iš skirtingų universitetų esame. Kaina nekyla, pavyko rasti 3 kambarių butą už 500 eurų, arti centro“, – sako LRT RADIJO kalbinta studentė.
„Pigiau, kainos geriausios. Vieta gan patogi, čia, šalia URM [Užsienio reikalų ministerijos]. Nereikia labai rūpintis, viskas čia gerai sudėta: vanduo, elektra, internetas pigus ir pakankamai geras bendrabučiui. Patogumas, pigumas. Aišku, gal norėtųsi kartais privatumo, bet yra bendruomenės aspektas, nes visi studentai yra“, – teigia bendrabutyje pasirinkęs gyventi studentas.
„Lengviausias pasirinkimas, nieko galvoti nereikėjo. Viskas yra – dušai po nosimi, virtuvė. Nuostabu. Problemų nebūna, visi pagal save darosi ir susitvarko viską“, – paantrina kitas bendrabutyje gyvenantis vaikinas.
„Ne, negyvenam, nes mes kilę iš Kauno. Mes turbūt vietos negautumėm, nes kitiems labiau reikia“, – LRT RADIJUI sako kaunietė.
„Bent man buvo pasirinkimas bendrabutyje su dar dviem nepažįstamais gyventi ir aš pabijojau. Daug labai pažįstamų, tad mes nusprendėm kartu pasiimti vieną nuomojamą butą“, – sako butą su pažįstamais nuomojantis studentas.
Kauno technologijos universitetas (KTU) turi 12 bendrabučių. Nors nuomos kainos šiais mokslo metais pakilo penktadaliu, vietų bendrabučiuose nebėra, o eilėje dar laukia apie šimtą studentų, pasakoja KTU Studentų apgyvendinimo centro vadovė Indrė Karbauskienė.
„Turime truputėlį daugiau nei 2500 vietų. Šiuo metu prasidėjus mokslo metams visos vietos yra arba užimtos studentų, arba rezervuotos. Esame pilnai užsipildę šiuo metu. Yra tikrai dar laukiančių tų, kurie nori labai konkrečių variantų ir turi tam tikrus kriterijus, tarkime, nori vienviečio kambario arba netinka vieta, nori gyventi su draugais arba konkretaus bendrabučio. Tokių dar turime laukiančių. Bet jei reikalinga vieta, jie tikrai turėjo galimybę rezervuoti ir gauti“, – aiškina I. Karbauskienė.
Pasak jos, dabar studentai turi daugiau pageidavimų nei anksčiau.
„Pokytis tikrai yra. Studentai šiuo metu tikrai labiau nori gyventi po vieną, turėti savo privačią erdvę. Atsižvelgiame [į tai] modernizuodami bendrabučius, bet ne visos vietos pritaikytos gyventi po vieną. Tikrai jaučiasi, kad jaunimas nori tos individualios erdvės, saugesnio varianto gyventi su draugu, mažiau ieškoti pažinčių ar mažiau prisitaikyti prie kito žmogaus“, – teigia KTU Studentų apgyvendinimo centro vadovė.
Vilniaus universiteto (VU) kancleris Raimundas Balčiūnaitis pasakoja, kad universiteto bendrabučiuose yra pusšešto tūkstančio gyvenamųjų vietų.
„Visi studentai, kurie norėjo, atitiko sąlygas, gavo vietą gyventi. Buvo tik keli atvejai, kada negavo. Bendrabučių remonto darbai nesustoja visus ištisus metus – tiek pačių bendrabučių, tiek jų kambarių. Tai yra sritis, kuri reikalauja investicijų. Mes tai nuosekliai ir darome. Yra kur tobulėti, daug tų kambarių turime, bet situacija kiekvienais metais gerėja. Kaina pernai nedidėjo, šiais metais 10–15 eurų didėjo. Bendrabučio vietos kaina prasideda nuo 70 eurų už mėnesį. Čia svarbu pabrėžti, kad yra įskaičiuoti visi komunaliniai mokesčiai. Tikrai tos sąlygos palankios studentams“, – komentuoja VU kancleris.
Vilniaus universitetas veikia ir Kaune, tačiau Kauno fakultetas bendrabučio neturi. Anksčiau VU Kauno fakulteto studentams galimybę gyventi bendrabučiuose suteikdavo buvęs Aleksandro Stulginskio universitetas, dabartinė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija.
Dabar Vilniaus universiteto Kauno fakulteto studentams siūloma apsistoti kitų aukštųjų mokyklų bendrabučiuose.
„Kaune turime vieną pastatą prie Kauno fakulteto, kur šiuo metu atliekame įvairius tyrimus, nes ten yra paveldo pastatas. Daromi baigiamieji tyrimai, kad galėtume pereiti į kitą – projektavimo – etapą“, – teigia R. Balčiūnaitis.
VU kancleris pabrėžia, kad šiuo metu projektuojami penki bendrabučiai Plytinės gatvėje Vilniuje turėtų pagerinti apgyvendinimo situaciją.
Klaipėdoje taip pat vyksta bendradarbiavimas tarp aukštojo mokslo institucijų. Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas sako, kad bendrabučiuose netelpa visi norintys ten gyventi studentai, juolab kad kasmet auga naujų studentų skaičius. Apgyvendinimas Klaipėdos universiteto (KU) bendrabučiuose taip pat brango iki 10 procentų.
„Pradės apie 1300 naujų studentų Klaipėdos universitete. Augimas reikšmingas. Infrastruktūros prasme, naujas bendrabutis pradėtas statyti pavasarį. Šiuo metu turime du bendrabučius – tai netenkina mūsų priimtų studentų. Ne visur, bet labai patenkinti ir dėkingi esame kitoms mokykloms Klaipėdos mieste. Pirmiausia, Vilnius TECH aukštosios jūreivystės mokyklai, kuri priima mūsų studentus gyventi, taip pat Galvanausko profesinio ugdymo centrui. Klaipėdoje suteikiame [galimybes] visiems norintiems apsigyventi ir kitose mokyklose“, – komentuoja KU rektorius.
Rektorius A. Razbadauskas tikisi, kad jau kitais mokslo metais studentai galės apsigyventi naujame bendrabutyje.
