Socialdemokratams sudarius koaliciją su „valstiečiais“ ir „aušriečiais“, anksčiau sprendimą eiti į valdančiąją daugumą su „Nemuno aušra“ klaida vadinęs prezidentas Gitanas Nausėda tikina tebesilaikantis šios pozicijos. Visgi, pasak jo, dėl susiklosčiusių aplinkybių, iš naujo formuojant koaliciją ši klaida buvo sunkiai išvengiama.
„Laikiau tai klaida, kurios galima buvo išvengti tada ir pasirinkimo opcijų buvo kur kas daugiau. Dabar tai, laikyčiau, tebėra klaida, tačiau jau sunkiai išvengiama, nes alternatyvų praktiškai nebematau. Per tuos keletą mėnesių įvyko slinkčių, kurios yra susijusios ir su asmeniniais santykiais, ir su programiniais dalykais, ir su tam tikru neigiamu emociniu krūviu, kuris susikaupė per tuos keletą mėnesių. Pastarieji mėnesiai buvo ypač sunkūs, kadangi Vyriausybė nebegalėjo normaliai dirbti, nes premjero asmeninės problemos pradėjo užgožti visus kitus darbus“, – „Žinių radijui“ teigė G. Nausėda.
Vertindamas galimas alternatyvas pirmadienį sudarytai koalicijai, šalies vadovas svarsto, kad kitu atveju socialdemokratams grėsė dirbti mažumos Vyriausybėje. Tuo metu svarstydamas apie galimybę rengti pirmalaikius Seimo rinkimus, prezidentas tikino, kad parlamentas tokios iniciatyvos nepalaikytų.
„Šiandien mes turime tokią padėtį, kad jeigu ne ši koalicija – tai, veikiausiai, mažumos Vyriausybė, kas, mano įsitikinimu, būtų labai prastas kelias. Pirmiausia tai būtų netvarus kelias ir, veikiausiai, tokia Vyriausybė žlugtų arba patirtų labai didelį spaudimą svarstydama kitų metų valstybės biudžetą“, – dėstė prezidentas.
„Gali atsitikti dar blogiau, kad einant šiuo keliu, būtų toks, įvardinčiau, politinis marmalas, kuris neleistų normaliai priimti jokių sprendimų. Kita vertus, išankstinių Seimo rinkimų taip pat nebūtų įmanoma organizuoti. Šito tikrai reikėtų išvengti. Turint omenyje, kad ir geopolitinė situacija nei kiek nepalengvėjo, tapo dar labiau komplikuota. Valstybė turi be galo daug iššūkių, kuriuos reikia atliepti“, – akcentavo jis, atkreipdamas dėmesį, kad pirmalaikiams Seimo rinkimams reikėtų 3/5 parlamentarų pritarimo.
Skvernelis pervertina Prezidentūros vaidmenį formuojant koaliciją
Reaguodamas į demokratų lyderio Sauliaus Skvernelio pareiškimus, kad Prezidentūra yra „šios koalicijos dėliotojas“, šalies vadovas sako, kad Seimo pirmininkas pervertina jo įsitraukimą. Pasak G. Nausėdos, socialdemokratai Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ į koaliciją nekvietė dėl jaučiamo emocinio krūvio, kurį kelia S. Skvernelis.

„Man malonu girdėti, kad Seimo pirmininkas taip aukštai vertina mūsų dalyvavimą šituose procesuose. Na, taip, neneigsiu, kad mes šituos procesus atidžiai stebime ir stengiamės diskutuoti su politinio lauko dalyviais. Tačiau tas emocinis krūvis, (...) jis buvo, jo negali neigti, ir dėl to socialdemokratai priėmė tokį sprendimą, kokį priėmė“, – teigė prezidentas.
„Gyvenimo šitas sprendimas jiems smarkiai nepalengvino, iš tikrųjų susiaurino pasirinkimo galimybes ir dėl to galbūt paskutinėmis dienomis ir Valstiečių žaliųjų sąjunga kėlė tokius aukštus reikalavimus, žinodama, kad nelabai ką yra pasirinkti, bet taip atsitiko ir šiandien mes turime tokią koaliciją, kokią turime. Taip kad mūsų vaidmuo, švelniai tariant, čia yra pervertinamas iš pono Skvernelio pusės“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad po daugiau kaip dvi savaites trukusių derybų, pirmadienio popietę naujos valdančiosios daugumos partnerės – socialdemokratai, „Nemuno aušros“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos – pasirašė koalicinę sutartį.
Ši trijų frakcijų valdančioji dauguma Seime turės 82 mandatus.
Mano, kad LLRA-KŠS siūlys teisingumo ministre skirti R. Tamašunienę
G. Nausėda neatmeta, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) parlamentarę Ritą Tamašunienę pasiūlys į naujosios Vyriausybės teisingumo ministres.
„Galimai šita pavardė gali būti pasiūlyta į ministro poziciją“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė G. Nausėda, užsimindamas apie R. Tamašunienę.
„Aš neatmesčiau tokios galimybės“, – tvirtino jis, perklaustas, ar gali būti, jog R. Tamašunienė bus siūloma į teisingumo ministres.
G. Nausėda pažymėjo, jog dirbdama Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje R. Tamašunienė buvo viena iš geresnių ir konstruktyvesnių ministrių.
„Ponia Tamašūnienė, kuri buvo vidaus reikalų ministrė, mano akimis žiūrint, (...) buvo viena iš geresnių ir konstruktyvesnių ministrių, kuri niekaip nesijautė įsipareigojusi pono Tomaszewskio asmeninėms nuotaikoms arba asmeninėms nuomonėms“, – kalbėjo šalies vadovas, pažymėdamas, jog buvusio susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus atveju LLRA-KŠS pirmininko Waldemaro Tomaszewskio pozicija buvo reikšmingesnė.

„Taip, buvo ir kitas ministras, ponas Narkevičius, ir čia turbūt jo istorijoje pono Tomaševskio pozicija suvaidino nemažą vaidmenį, kad jis atkakliai neatsistatydintų. Tuo (J. Narkevičius – ELTA) užsibraukė savo galimybes tapti ministru ateityje bent artimiausiais metais“, – konstatavo prezidentas, vildamasis, kad LLRA-KŠS pasiūlys tinkamą kandidatą į partijai deleguotą ministeriją.
Tikisi, kad „Nemuno aušra“ ras nepartinius ministrus ir nekomplikuos proceso
Prezidentas jau anksčiau tikino, kad laikysis nuostatos netvirtinti partinių „Nemuno aušros“ kandidatų į ministrus – kaip ir pernai lapkritį, kai buvo formuojama Gintauto Palucko Vyriausybė.
G. Nausėda teigė besitikintis, kad „aušriečiai“ šioje situacijoje ieškos konstruktyvių sprendimų, o ministrų skyrimo procesai nebus apsunkinti.
„Man atrodo, kad visi dalyviai jau labai aiškiai suprato, kad šitas principas toliau bus taikomas, ir dabar ieško, kaip galėtų elgtis tokioje konkrečioje situacijoje. Tikiu, kad ieškos konstruktyvių sprendimų, kurie neištęs proceso arba nepadarys proceso labai komplikuotu“, – sakė prezidentas.
Kaip skelbta, pirmadienį „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis patikino, kad jo vedama politinė jėga nesiūlys partinių kandidatų į Ministrų kabinetą.

„Nemuno aušros“ išlyga dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo – šūvis sau į koją
„Nemuno aušros“ išsiderėtą išlygą koalicinėje sutartyje dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo tvarkos prezidentas vertina kaip šūvį sau į koją.
„Aš vertinu tai kaip šūvį sau į koją“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė jis pridurdamas, kad nesupranta tokių „aušriečių“ veiksmų.
Šalies vadovas svarstė, kad „Nemuno aušra“ galbūt turi, ko baimintis, kad išsireikalavo tokios išlygos.
„Jeigu neturi dėl ko baimintis, manau, pats tinkamiausias sprendimas – netampyti čia visų už nosies ir labai aiškiai padaryti tuos sprendimus, kuriuos privaloma padaryti“, – sakė G. Nausėda.
„Vieną kartą jau ant arbūzo sėklos buvo užlipta, paslysta. Tikiuosi, daugiau tų slydimų nebebus“, – pabrėžė jis.
Kaip skelbta anksčiau, į Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos bei „Nemuno aušros“ sudarytą koalicinę sutartį „aušriečiai“ išsiderėjo įrašyti išlygą, susijusią su parlamentarų teisinės neliečiamybės panaikinimo tvarka. 11 koalicinės sutarties punkte numatyta, kad bet kuris valdančiosios daugumos narys, dėl kurio neliečiamybės panaikinimo į Seimą kreipiasi Generalinė prokuratūra, turi sutikti, jog neliečiamybė jam būtų panaikinta supaprastinta tvarka. Vis dėlto, „aušriečiai“ šiai nuostatai paprašė išimties.

„Nemuno aušros“ frakcija įsipareigoja įgyvendinti šios sutarties 11 punkto nuostatas pilna apimtimi, išskyrus atvejus, kai konkretus frakcijos narys motyvuotai prašo Seimo sudaryti tyrimo komisiją ir kad sprendimą dėl neliečiamybės panaikinimo priimtų Seimas“, – rašoma sutarties dėl koalicinės Vyriausybės priede.
Praėjusių metų rudenį socialdemokratų suburtos koalicijos sutartyje buvo numatyta, jog valdančiosios daugumos narys, dėl kurio teisinės neliečiamybės naikinimo generalinė prokurorė kreipiasi į Seimą, sutinka šią procedūrą atlikti supaprastinta tvarka.
Visgi, tokios normos laikėsi ne visi – pavyzdžiui, socialdemokratų frakcijos atstovas Arūnas Dudėnas nesutiko spręsti klausimo supaprastina tvarka, be to jo imunitetas Seimo sprendimu liko nepanaikintas.
„Valstiečiui“ V. Ąžuolui galiotų tokie patys standartai kaip ir „Nemuno aušrai“
Tuo metu klausiamas apie nevienareikšmiškai vertinamais pasisakymais pagarsėjusį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narį Valių Ąžuolą bei jo perspektyvas tapti ministru, prezidentas leido suprasti, kad parlamentarui taikytų tokius pat vertinimo kriterijus, kaip ir R. Žemaitaičiui – skirtingų raudonųjų linijų nebraižytų.
„Nereikėtų, turbūt, taikyti dvigubų standartų ir sakyti, kad štai pono Žemaitaičio partijai taikomos raudonos linijos, tuo metu kiti daro arba pasisako netgi dar radikaliau, bet mes kažkodėl to nematome. Iš mano, kaip iš prezidento, pusės, neturėčiau braižyti skirtingų kokybinių reikalavimų kandidatams į ministrus. Ir apskritai tikrai šitame procese, kaip ir ankstesniuose, dalyvausiu aktyviai, stengsiuosi, kad tie ministrai, kurie keis buvusiuosius, pagal savo dalykines savybes, pagal savo ideologines nuostatas būtų ne prastesni negu buvo“, – kalbėjo G. Nausėda, pažymėdamas, kad visi susitikimai su kandidatais į ministrus nebus „notariniai pokalbiai“.
„Vaičiūnas vienas iš tinkamesnių ir geriausių pasirinkimų į energetikos ministrus“
Nors Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ nebuvo pakviesta į naują valdančiąją koaliciją, prezidentas mano, kad šios politinės jėgos į Ministrų kabinetą deleguotas Žygimantas Vaičiūnas galėtų būti „vienas iš tinkamesnių ir geriausių pasirinkimų“ į energetikos ministrus Ingos Ruginienės Vyriausybėje.

„Ponas Vaičiūnas visą laiką pasižymėjo, jeigu galima taip pasakyti, kaip technokratinis ministras. Ministras, kuris labai konkrečiai orientuotas į savo dienotvarkę (...) ir mažiau orientuotas į kažkokias politines peripetijas. Niekas negalėtų įtarti, kad jis buvo labai angažuotas vienai ar kitai partijai, nors formaliai jis buvo siejamas su Demokratų partija. Todėl, kaip toks technokratinis ministras, kuris turi ir sektoriaus pagarbą, kuris turi ilgalaikę patirtį – jis galėtų būti rimtas kandidatas į ministro poziciją“, – „Žinių radijui“ sakė G. Nausėda.
Vis tik, šalies vadovas sako pats neketinantis siūlyti Ž. Vaičiūno kandidatūros į naująjį Ministrų kabinetą.
„Ar aš kažkokiu būdu mėginsiu dirbtinai jį įsprausti į kitą Vyriausybės sudėtį? Tikrai to nebus. Bet, kaip kandidatas, jis yra vienas iš tinkamesnių ir tokių, sakyčiau, geriausių pasirinkimų“, – patikino jis.
Tiesa, naujosios valdančiosios koalicijos sutartyje numatoma, kad anksčiau Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ deleguota Energetikos ministerija atiteko „aušriečiams“.
Apie tai, jog Ž. Vaičiūnas gali likti ministru I. Ruginienės Vyriausybėje, remiantis šaltiniais skelbė LRT.lt.
Turi priekaištų Biručiui
Taip pat prezidentas sako turįs priekaištų laikinajam kultūros ministrui Šarūnui Biručiui. Šalies vadovas pažymi, kad socialdemokratui bei jo vadovaujamai ministerijai pritrūko aktyvumo ir aiškios vizijos, todėl, pasak prezidento, šios aplinkybės bus vertinamos formuojant naująją Vyriausybę.

„Ministrui Biručiui turiu priekaištų. Iš tikrųjų, norėjosi ir didesnio aktyvumo, norėjosi ir labai aiškios vizijos dėl Lietuvos kultūros sezono organizavimo, kurių vienas labai sėkmingai įvyko Prancūzijoje. Bet mes turime labai gražių planų ir dėl kultūros sezono Italijoje, Vokietijoje. Visam tam Kultūros ministerija turi skirti deramą dėmesį. Ją reikia ne stumti, o ji pati turi kelti idėjas ir jas įgyvendinti. To nebuvo ir manau, kad į visa tai mes turėsime atsižvelgti, kuomet formuosime naująją Vyriausybę“, – teigė G. Nausėda.
Anot prezidento, dėl to, jog kultūros klausimas kaip toks vis dar nėra tarp svarbiausių valstybės prioritetų, taip pat yra laikinojo ministro atsakomybė.
„Taip niekada neturėjo būti, taip neturėtų būti. Ir aš tikiu, kad mes pasieksime tokį proveržį, kad kultūra bus einanti priekyje visa ko, o ne kaip savotiška atstumtoji Pelenė“, – apibendrino jis.
ELTA primena, kad antradienį Seimas ketina apsispręsti dėl į premjeres siūlomos Ingos Ruginienės kandidatūros.
Jei parlamentas patvirtins I. Ruginienės kandidatūrą, ši ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo turės pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą.
Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.








