Rugsėjo viduryje, kaip skelbiama, 12–16 dienomis, Baltarusijos teritorijoje, netoli Lietuvos sienos, vyks pratybos „Zapad“. Tuo metu, pasak kariuomenės vado, Lietuvos kariuomenė padidins parengtį, o, atsižvelgdama į saugumo situaciją ir rizikas civilinei aviacijai dėl nepilotuojamų orlaivių oro erdvės pažeidimų, Lietuva dalyje pasienio su Baltarusija jau uždarė oro erdvę. Kas šiandien žinoma apie pratybas „Zapad“ – pokalbis su naujuoju Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktoriumi pulkininku Mindaugu Mažonu.
– Pirmas klausimas – kaip Lietuvos karinė žvalgyba vertina taikos susitarimo Ukrainoje tikimybę artimiausiu metu.
– Vertinant tiktai tą, ką Lietuvos žvalgyba mato, tai mūsų oponentas, ir, vertinant plataus masto Rusijos karo veiksmus Ukrainoje trumpuoju laikotarpiu, tie veiksmai intensyvūs ir nelėtėja. Tai artimiausiu metu mes prielaidų kol kas nematome.
– Na, gerai, bet mums dabar irgi aktualu, dar ir netrukus prasidėsiančios kaimynystėje „Zapad“ pratybos. Apie jas buvo daug informacijos: iš pradžių buvo kalbama, kad ten dalyvaus iki 150 000 karių, paskui 15 000 beliko. Kokie dabar yra paskutiniai duomenys, kokios paskutinės žinios, kiek tų karių dalyvaus, ką mes apskritai žinome šiandien apie „Zapad“ pratybas, kurios netrukus prasidės?
– Tikrai žinome daug ir dar šiuo metu renkame informaciją, kad sužinotume dar daugiau. Kalbant apie pačias pratybas, jau turbūt buvo pristatyta anksčiau, geografija labai plati – prasideda nuo Arkties, eina iki Baltarusijos ir Kaliningrado srities. O dėl skaičiaus – jis yra beveik perpus, netgi daugiau nei perpus mažesnis, negu buvo per praeitas „Zapad“ 2021 metais. Tai, mūsų žvalgybos duomenimis, dalyvaus iki 30 000 Baltarusijos ir Rusijos karių iš viso. O pačioje Baltarusijoje bus tiktai 8 000 iš jų, tiktai 2 000 Rusijos karių.
– Pačioje Baltarusijoje bus apie 8 000. Ar yra žinomos vietos, kuriose vyks pratybos, kaip toli bus nuo Lietuvos sienos?
– Taip, visos vietos yra žinomos, bus ir arčiau Lietuvos sienos keliose vietose, tai yra Gožos poligonas Baltarusijos teritorijoje ir Dobrovolsko poligonas Kaliningrado srityje. Šios „Zapad“ pratybos neišsiskiria iš praeitų pratybų, nes tikslas yra tas pats, t. y. treniruoti veiksmus prieš tariamą NATO šalių agresiją. Ir pačios pratybos susidės iš dviejų etapų. Pirmas etapas bus, kai jie ginsis nuo tariamo agresoriaus, o antras etapas, kai atliks kontratakos veiksmus ir sutriuškins priešą.
Mes žinome, kad jau yra atvykę pirmieji Rusijos kariai iš tų 2 000, kuriuos minėjau, bet dauguma šių karių sudaro vienetą ir yra elementai iš Vakarų apygardos pirmosios tankų armijos. Aišku, jie turi paramos elementų, tai yra trumpojo nuotolio oro gynybos vienetų.
– Jau kuris laikas civiliai pilotai ypač kalba apie tai, kad yra iškraipomas GPS signalas ir todėl gana dažnai jie susiduria su įvairiais trikdžiais virš Lietuvos. Kas šiandien yra žinoma apie tą kompleksą Kaliningrade, kuris Rusijos kariuomenės nėra pastatytas, kad apsaugotų savo palydovus, Rusijos palydovus, bet mums yra pavojingiausias tuo, kad jis gali trikdyti NATO žvalgybos šalių pajėgumus. Ar mes ką nors žinom apie tą kompleksą daugiau?
– Taip. Mes žinome nemažai, turėčiau pasakyti, kad GPS signalus mūsų oro erdvėje ir iš Baltijos jūros trikdo ne vien tik ta sistema, yra ir reguliarios elektroninės kovos priemonių. Prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą, Rusija pradėjo labiau saugoti savo karinės infrastruktūros objektus ir naudoti tas priemones prieš neva dronų galimas atakas. Tai kai kurie objektai yra labai šalia Lietuvos sienos, ir taip pat nuo jų gali tie signalai sklisti ir blokuoti palydovinio ryšio ir navigacijos signalus. O apie tą kitą sistemą, kuri skirta veikti prieš palydovus, informacijos mes turime, tačiau ji įslaptinta, kol kas negalima atskleisti.
– Dar buvo skelbiama, kad „Zapad“ pratybose Rusija ketina išmėginti savo naują balistinę raketą „Orešnik“, kuri jau buvo panaudota Ukrainoje ir kuri gali nešti branduolinį ginklą. Ar mes turime žinių, tikrai bus tokia raketa išmėginta šitų pratybų „Zapad“ metu?
– Kalbant apie pačią raketą „Orešnik“, tai yra vidutinio nuotolio raketa, todėl jai paleisti, kad pasiektų taikinį, reikalingos tam tikros sąlygos. Ir viena iš tų sąlygų yra minimalus atstumas nuo paleidimo iki taikinio. Tai fiziškai net vietos nėra Baltarusijoje tą daryti ir jeigu kalbėtume hipotetiškai, ar galėtų Lietuvą pasiekti tokia raketa, taip pat yra per mažas atstumas, per arti jai iššauti. Tos raketos, naudojamos Baltarusijos teritorijoje, yra labiau kaip spaudimo priemonės.
– Dar buvo tokia informacija pasirodžiusi iš prezidento Zelenskio ir kariuomenės vado Syrskio, kad šitų pratybų „Zapad“ metu Rusija darys viską, kad į karą būtų įtraukta ir Baltarusija, bet tuo metu buvo minimi ir labai dideli karių skaičiai. Dabar, kai jūs sakote, kad liko tiktai 8 000, ar ta tikimybė išlieka? Yra kas nors apie tai žinoma, bus tokie mėginimai?
– Tikimybė yra tikrai labai maža, kad su tų pratybų, tiksliau, ne pratybų, mes sakome, kad su mokymų „Zapad“ priedanga Rusija bandys pridengti kažkokius veiksmus prieš kitą regioną, šalį ar bandys įtraukti Baltarusiją į Ukrainos plataus masto invaziją. Mes matome, kad yra nedidelė tikimybė.
– O kokia apskritai tikimybė, kad galima kažkokių provokacijų tikėtis iš Rusijos ir Baltarusijos šitų pratybų metu arba, pavyzdžiui, galbūt yra kažkokia hibridinių atakų tikimybė? Na, tarkim, kad tuo pačiu metu Lietuvoje prasidėtų kažkokie mitingai, riaušės kažkokios, ar yra tokia tikimybė?
– Šiuo metu hibridinių atakų, tokių, kaip jūs paminėjote, riaušių ar maišto kažkokio tikimybė yra labai maža, dėl provokacijų – jos galimos, kiekvienuose mokymuose būna incidentų, tai galimi tokie incidentai, pavyzdžiui, oro erdvės pažeidimai, galbūt yra nedidelė kibernetinių incidentų tikimybė. Jūroje Rusija darys pratybas ir blokuos jūrinio poligono teritoriją, tokiu būdu galbūt bus nukreipiami civiliniai laivai kitais maršrutais. Na, ir išlieka incidento tikimybė, nesusijusi su „Zapad“ mokymais, labiau susijusi su masinėmis oro atakomis prieš Ukrainą, ir vėl gali pasikartoti panašūs nepilotuojamų orlaivių įskridimai į Lietuvos ar kitos NATO šalies teritoriją.
– Ir čia yra didelė problema Lietuvai? Kaip aš suprantu, bent jau iš tų dviejų dronų, kurie įskrido ir negalėjo būti aptikti, kaip įskrido, ir reikėjo kurį laiką, bent vieno net ir ilgokai ieškoti. Mes neturim tokios tvarkos, tokių taisyklių, kad galėtume tuos dronus numušti iš karto. Ar šitų pratybų metu egzistuos tokia tvarka, kad galima bus iš karto kokį nors įskridusį objektą numušti, nelaukiant, kol jis čia keliaus po mūsų teritoriją ir galbūt net bus pamestas?
– Aš, kaip žvalgybos institucijos vadovas, labiau koncentruojuosi į priešo veiksmus. Tai reikėtų klausti mūsų kariuomenės ir ministerijos dėl šio klausimo.
– Tai aš taip suprantu, bent jau jūsų klausydamasi, kad šiuo metu žvalgyba neturi kokios nors informacijos, kuri keltų kokį nors didesnį rūpestį Lietuvai?
– Mes tik matome, kad karinis Rusijos ir Baltarusijos intensyvumas maždaug iki rugsėjo antros pusės bus padidėjęs, tačiau nacionaliniam saugumui tai didelės įtakos neturės. Kaip ir minėjau, dėl tų priežasčių – dėl mažumo ir dėl pačių pratybų pobūdžio. Jeigu būtų ruošiamasi kokiam nors didesniam veiksmui, mes, mūsų žvalgyba, tikrai daug anksčiau galėtume pasakyti.
– O ar jūs galite pasakyti, kodėl iš tų tokių didelių skaičių, iš 150 000, liko tiktai 8 000? Jie buvo tiesiog išpūsti sąmoningai ar tiesiog paaiškėjo, kad šiuo metu nėra pajėgumų, su kuo rengti tas pratybas, nėra žmonių, nes jie išsiųsti į frontą į Ukrainą?
– Tiksliai nežinau, iš kur tie skaičiai buvo. Mes remiamės tiktai žvalgybine informacija, o skaičiai gali būti iš įvairių šaltinių, taip pat iš pačios Rusijos, nes ir kiekvienų „Zapad“ pratybų metu Rusija išpučia skaičius, siekdama didinti atgrasymo efektą. Tai galimai ateina ir iš ten, pavyzdžiui, 2021 metais „Zapad“ buvo 60 000 karių, nors Rusija skelbė, kad 200 000 bus.
