Trečiadienį Vilniuje prie savivaldybės vyko protestas prieš planuojamą Neries pakrantės urbanizaciją, kurios metu prie upės atsiras statiniai bei automobilių stovėjimo aikštelės, bus kertami medžiai.
„Vilnius nebėra žalias, jis pilkas ir rudas“
Per smarkią liūtį į protestą susirinko apie pusantro šimto vilniečių.
Protesto organizatoriai yra nevyriausybinės ekologijos ir klimato organizacijos „Fridays For Future Lietuva“, „Extinction Rebellion Lietuva“, Gegužės 1-osios profesinė sąjunga.
„Fridays For Future Lietuva“ atstovė Viltė Zaveckaitė kalbėjo, kad ne veltui protestas vyksta Europą alinant rekordinei kaitrai, tai verčia susimąstyti apie medžių svarbą.
„Priimdama tokius sprendimus, savivaldybė parodo nesupratimą apie pamatinę gamtos vertę“, – sakė ji.
Protestus paskatino urbanizacijos projektai Žirmūnų gatvės pradžios ir Vingio parko teritorijoje, kur planuojama statyti irklavimo bazę, garažus, techninius statinius, automobilių stovėjimo aikštelę, betonuoti pakrantę. Aktvyistai baiminasi, kad rekreacinė miesto erdvė taip virs „techninės infrastruktūros zona“.
Be to, tvirtinama, kad savivaldybė iškirs 327 brandžius medžius.
„Ypatingą susirūpinimą kelia poveikis natūralioms buveinėms ir Neries ekosistemai. Teritorija ribojasi su „Natura 2000“ saugoma zona, o Aplinkos apsaugos agentūra yra pareikalavusi atlikti pilną poveikio aplinkai vertinimą. Projekte numatytas upės vagos gilinimas, krantų linijos keitimas, pontonų ir katerių infrastruktūros įrengimas, o tai gali paveikti natūralią upės tėkmę, žuvų migraciją, nerštavietes ir pakrančių ekologinį koridorių. Be to, medžių šalinimas mažintų buveinių plotus, pakrantės šešėlį ir krantų stabilumą, o didesnis kietųjų dangų bei automobilių srautų kiekis didintų taršos ir urbanizacinio spaudimo riziką vienoje jautriausių Neries pakrantės vietų“, – teigia protesto organizatoriai.
Į protestą atėjęs vilnietis Mantautas pasigamino išskirtinį transparantą: ant medinės paletės pritvirtintą kirvį ir druskos pakelį. Tai, anot jo, simbolizuoja Vilniaus medžius naikinančias statybas ir perteklinį druskos barstymą žiemą. Jis pats dėmesį į problemą atkreipė, kai netoli namų pastebėjo, jog dėl automobilių stovėjimo aikštelės statybų buvo iškirsti medžiai, o savivaldybė tam davė leidimą.
Anot vyro, ironiška, kad Vilniaus savivaldybė komunikuoja apie tai, kokia sostinė žalia, kai medžiai nesulaukia tinkamo dėmesio ir yra kertami. 2025 metais Vilnius buvo gavęs Europos žaliosios sostinės apdovanojimą, tačiau Mantautas sakė kritiką reiškiantis ir merui Valdui Benkunskui, ir jo pirmtakui Remigijui Šimašiui.
„Kuo labiau miršta medžiai, kuo labiau mažėja žalio Vilniaus, tuo stipresnę girdime propagandą, kad Vilnius yra žalias. Jis ne žalias, jis turėjo potencialą būti žalias, bet dabar yra pilkas ir rudas“, – tvirtino pašnekovas.
Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybė aiškina, kad nebūtų tikslu sakyti, kad šiuo metu vieta prie Neries yra šskirtinai gamtiška – tai esą yra viena labiausiai urbanizuotų, bet apleistų teritorijų prie Neries.
„Žirmūnų irklavimo bazė numatyta buvusių „Grindos“ statinių teritorijoje. Šiuo metu tai itin apleista vieta, kurioje renkasi benamiai. Vietos gyventojai ne kartą prašė šią vietą sutvarkyti“, – teigiama LRT.lt gautame komentare.
Be to, savivaldybė tvirtina, kad prieš daugiau nei dešimtmetį parengtame detaliajame plane Žirmūnų irklavimo bazei numatyta teritorija apėmė dar didesnį sklypą nei tik buvusių „Grindos“ statinių vietoje, po to užstatymo zona buvo paslinkta piečiau, taip išsaugant dalį brandžių medžių masyvo. Kitas argumentas – irklavimo bazė planuojama ne tik kaip aukšto meistriškumo sportininkų rengimosi varžyboms vieta, bet ir jauki vieta miestiečiams leisti laisvalaikį. Be to, savivaldybė žada ir pasodinti naujų medžių vietoje iškirstų. Jos žiniomis, sklype šiuo metu yra 557 medžiai, dalis invaziniai.
„Norint sutvarkyti apleistą teritoriją ir ją įveiklinti, deja, neišvengiamai teks šalinti dalį esamų želdinių, tačiau pastačius Žirmūnų irklavimo bazę numatytas papildomas želdinimas tiek pačioje teritorijoje, tiek šalia jos“, – komentavo savivaldybės atstovai.
Lavrinec: jei prie upės atsiranda automobilių stovėjimo aikštelė, tai nereiškia, kad Neris atgimsta
Aktyvistė, antropologė Jekaterina Lavrinec LRT.lt sakė, kad gyventojams trūksta diskusijų ir informacijos apie statybas, o vadinamoji Neries gaivinimo vizija ydinga dėl to, kad gamta mieste perteklinai urbanizuojama, tai kelia žalą ekologijai, mažina švaraus oro kiekį mieste. Pasak jos, nors atrodo, kad mieste prie upės atsiranda daugiau pramogų, iš tiesų kenčia medžiai ir gyventojų savijauta.
„Tai yra siauras ruožas, kuris suspaustas urbanizacijos (...). Gyvybingumas yra ne tik zujantys automobiliai, triukšmas, bet ir bioįvairovė“, – apie žalumą prie Neries sakė ji. Anot pašnekovės, Šiaurės miestelis yra tapęs „karščio sala“, o jų mieste daugėja, želdinių trūksta ir ten, ir Žirmūnuose, ir Šnipiškėse.
„Tokios vietos neturėtų būti“, – sakė ji.
Antropologė ir aktyvistė taip pat kritikavo ir savivaldybės pažadus pasodinti naujų medžių. Pasak jos, patirtis rodo, kad jauni sodinukai sunkiai prigyja, o kol tampa pilnaverčiais, gali praeiti ir keliasdešimt metų.
„Mes įsisukame į ydingą vienkartinių medžių ratą“, – apgailestavo ji.
J. Lavrinec teigimu, vietoje irklavimo bazės galėtų atsirasti atkurtas istorinis parkas, o ir dabar vietiniai gyventojai pasakoja apie teritorijoje gyvenančius lakštingalas, bebrus, jonvabalius, kuriuos galima stebėti prie upės. Atsakydama į savivaldybės argumentus, esą irklavimo bazės vietoje yra sovietiniai griuvėsiai, ji tvirtino, kad naujos statybos jų vietoje – ne išeitis.
„Labai negražu visos Nepriklausomybės laikotarpiu palikti sovietinius angarus ir po to, prisidengiant apleistumu sakyti, kad vystysime infrastruktūrą, tą klaidą, kuri buvo padaryta sovietmečiu, toliau tęsime“, – teigė ji.
Šiuo metu yra rengiamas Žirmūnų irklavimo bazės techninis projektas ir tuo pačiu atliekama projekto ekspertizė, Vilniaus vystymo kompanija pradės statybos leidimo gavimo procedūras, gavusi teigiamą ekspertizės išvadą. Savivaldybės teigimu, pradedamas ir poveikio aplinkai vertinimas.
