Lietuvoje praėjusią savaitę nukritęs dronas – „Gerbera“, gabenusi dviejų kilogramų sprogmenį. Pagrindinė versija lieka ta pati – į Lietuvą įskridęs ir vėliau Gaižiūnų poligone nukritęs dronas yra ukrainiečių gynybos dezorientuotas Rusijos dronas.
Antradienį Generalinė prokuratūra surengė spaudos konferenciją apie Gaižiūnų poligone surasto bepiločio orlaivio patekimo į Lietuvą aplinkybių tyrimą.
Praėjusį pirmadienį į Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos įskrido bepilotis orlaivis. Jis kurį laiką skraidė Lietuvoje, o vėliau nukrito. Drono kariuomenė ieškojo beveik savaitę, o penktadienį droną surado Jonavos rajone esančioje Gaižiūnų poligono teritorijoje.
Taip pat skaitykite
Apie šį droną pareigūnams pranešė garso pažadinti gyventojai, nors kariuomenės vadas pirmadienį Klaipėdoje žurnalistams teigė, kad kariuomenė dar Baltarusijos teritorijoje fiksavo artėjantį objektą.
Kiek anksčiau, liepos 10 dieną, į Lietuvą buvo įskridęs kitas bepilotis orlaivis – „Gerbera“.
Taip pat skaitykite
Dronas gabeno sprogmenį
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė antradienį surengtoje spaudos konferencijoje pažymėjo, kad šis incidentas tiriamas kaip atskiras epizodas didelės apimties ikiteisminiame tyrime dėl karo nusikaltimų Ukrainoje. Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas dar 2022 metų kovą.
„Penktadienį Gaižiūnų poligone surastas bepilotis orlaivis, turimais duomenimis, leidžia manyti, kad tai – „Gerbera“, – informavo generalinė prokurorė.
Pasak N. Grunskienės, apžiūrėjus įrenginį, buvo nustatyta, kad jis gabeno sprogstamąjį užtaisą, kurį Lietuvos kariuomenės specialistai sėkmingai neutralizavo įvykio vietoje.
Kaip teigė generalinė prokurorė, drono dalys buvo išgabentos įvairiems tyrimams atlikti.
Viena pagrindinių tyrimo versijų, kad bepilotis orlaivis atsitiktinai pateko į Lietuvos teritoriją. Dėl šios priežasties šis įvykis tiriamas karo nusikaltimų Ukrainoje ikiteisminiame tyrime.
„Lygiagrečiai tiriamos ir kitos versijos“, – pridūrė N. Grunskienė.
Generalinė prokurorė dėkojo apie droną pranešusiems gyventojams ir žadėjo, kad prokuratūra tyrimo metu padarys „viską, kas nuo mūsų priklauso, kad būtų pabaigtas tyrimas ir žinotumėte visus atsakymus.“
N. Grunskienė taip pat ragino, kad gyventojai, radę įtartinus įrenginius, prie jų nesiartintų, o apie jų buvimo vietą informuotų tarnybas.
„Prašau nesiartinti, jokiu būdu neliesti, nejudinti, neardyti jokių nežinomų įrenginių ir kuo skubiau informuoti tarnybas“, – pabrėžė generalinė prokurorė.
Šakalienė: panašūs incidentai, tikėtina, kartosis
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė taip pat akcentavo, kad per pakankamai trumpą laiką į Lietuvą įskrido du bepiločiai orlaiviai. Ministrė kartojo, kad šiuo metu pagrindinė versija, kad į Lietuvą įskrido dezorientuotas dronas, kurį Rusija nukreipė į Kyjivą, bet dėl sėkmingos gynybos jis buvo dezorientuotas ir pakliuvo į Lietuvą.
Visgi, pridūrė D. Šakalienė, kol tyrimas nėra baigtas, jokios versijos nėra atmetamos: „Situacija tikrai yra pakankamai rimta. Net jei pagal turimus duomenis šiame etape mes neturime pagrindo manyti, kad dronas į Lietuvos teritoriją buvo paleistas tikslingai, mes tikrai privalome reaguoti maksimaliai.“
Ministrės teigimu, dėl šių incidentų Lietuva kreipsis į NATO generalinį sekretorių.
Pasak D. Šakalienės, įvairios NATO valstybės šiuo metu „gana sudėtingai“ ieško sprendimų kovojant su dronais ir taiko tam tikrus eksperimentinius metodus bei tokią ginkluotę, kuri iki šiol nebuvo naudojama kaip pagrindinė dronų naikinimo ginkluotė.
„Prašysime kalbėti apie papildomų pajėgumų, net jei eksperimentinių, dislokavimą mūsų teritorijoje, taip pat suteikiant jiems galimybę treniruotis ir išbandyti, kaip būtų galima veikti besikeičiančiomis sąlygomis“, – kalbėjo ministrė.
„Kadangi panašūs incidentai, tikėtina, kartosis, kol vyks Rusijos karas prieš Ukrainą, reiškia, ir mes turime imtis papildomų priemonių“, – sakė D. Šakalienė.
Budrys: tokių incidentų tikimybė išauga visame NATO rytiniame flange
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys spaudos konferencijoje tvirtino, kad, intensyvėjant oro atakoms prieš Ukrainą, tokių incidentų tikimybė išauga visame NATO rytiniame flange, „pafrontėje“.
„Kaip žinia, tokių incidentų buvo ir kitose valstybėse – kaimyninėje Lenkijoje, Rumunijoje, Latvijoje“, – vardijo užsienio reikalų ministras.
K. Budrys sakė apie šiuos incidentus informavęs sąjungininkus ir pasirašęs laišką NATO generaliniam sekretoriui, atkreipiant dėmesį į susidariusią situaciją ir prašant daugiau oro gynybos priemonių.
„Tai ne tik Lietuvos oro erdvė, ne tik Lietuvos saugumas, tai yra NATO oro erdvė, NATO saugumas ir taip pat ES saugumas“, – sakė ministras.
„Labai svarbus principas parodyti solidarumą, NATO sąjungininkų solidarumą, parodant, kad tai yra visos NATO rūpestis, kad NATO į tai atitinkamai reaguoja“, – pridūrė K. Budrys.
Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad praėjusią savaitę Lietuva perdavė protesto notą Baltarusijai.
„Sukelta situacija ir grėsmė mums yra visiškai nepriimtina, tai yra pasikartojantys incidentai. Baltarusija turi prievolę informuoti ir tinkamai užkardyti tokio pobūdžio grėsmes ir incidentus Lietuvoje. Tai yra tai, ko mes tikimės iš Baltarusijos. Baltarusijai nesiimant veiksmų, kad mūsų pusėje sumažintų galimą žalą, Lietuvos pusė reaguos atitinkamai politinėmis ir kitomis priemonėmis“, – žadėjo K. Budrys.
Nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje praėjo ne vieneri metai, bet apie dronų keliamas grėsmes ėmėme kalbėti tik dabar, į Lietuvą patekus dviem dronams. Visgi užsienio reikalų ministras sako – negalime tikėtis, kad taikos sąlygomis Vakarai judės tokiais pačiais tempais kaip kariaujanti šalis.
„Mes to spaudimo neturime (...) kaip valstybė, kuri kovoja egzistencinį karą, mūsų ten nėra“, – tvirtino K. Budrys.
„Nereikia pelenais galvos barstytis kiekvieną kartą. Taip, mes judame per lėtai, lyginant su tais, kurie kariauja, visas Aljansas juda šiek tiek lėtokai“, – pridūrė ministras.
Dronas gabeno apie du kilogramus sprogstamosios medžiagos
Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų štabo viršininkas pulkininkas Dainius Paškevičius informavo, kad Lietuvoje nukritęs dronas gabeno apie du kilogramus sprogstamosios medžiagos.
„Palyginimui, „Shahed“ ar jo tipo dronas, kurio struktūra arba modelis yra panašus, gali gabenti iki 50 kilogramų sprogstamosios medžiagos“, – sakė D. Paškevičius.
Kaip aiškino pulkininkas, tai, kiek pavojingas toks dviejų kilogramų sprogmuo, lemia ne vienas aspektas, pavyzdžiui, sprogmens konstrukcija.
„Du kilogramai gali nieko nereikšti ir gali reikšti labai daug, priklausomai nuo mišinio arba sprogmens konstrukcijos. Į šiuos klausimus gali atsakyti tik tyrimas“, – teigė D. Paškevičius.
Pulkininkas taip pat pažymėjo, kad šiuo metu pagrindinė versija lieka ta pati: „Kad tai yra netyčinė veika, dezorientuotas dronas, nukrypęs nuo savo kurso dėl navigacinių trikdžių, klimato sąlygų...“
„Mes, kariuomenė, žinome savo silpnąsias oro erdvės stebėjimo vietas. Lietuva turi modernius vidutinio nuotolio ir ilgojo nuotolio radarus, tačiau jie ne visose vietose dėl įvairių trukdžių ne visada gali aptikti neatpažintus taikinius žemuose arba ypač žemuose aukščiuose“, – pastebėjo D. Paškevičius.
Pasak pulkininko, norint pastebėti tokius dronus, reikia kitokios technikos: „Sidabrinės kulkos nėra, tai turėtų būti įvairių technologijų ir įvairių tipų sensorių santalka.“
Kaip teigė D. Paškevičius, tokių incidentų su dronais pasitaiko visose su Ukrainoje besiribojančiose šalyse – pasak jo, fiksuota dešimtys nukritusių orlaivių, o dalis jų taip ir lieka nesurasti.
„Tai, deja, yra karo sukelta realybė, su kuria, tikėtina, kad susidursime ir ateityje, jei karas nesibaigs“, – sakė pulkininkas.
D. Paškevičius į tolimesnius žurnalistų klausimus apie drono ir sprogmenų kilmę bei tai, kodėl jie nesprogo, neatsakė.
„Vykdomas tyrimas, kuris atsakys į visus klausimus. Labai atsiprašau“, – nuo komentarų susilaikė pulkininkas.
Pasak jo, atskleista informacija galėtų padėti ir mums priešiškoms valstybėms.
