Penktadienį Jonavos rajone esančioje Gaižiūnų poligono teritorijoje surastas pirmadienį iš Baltarusijos į Lietuvą įskridęs dronas. Nors viešojoje erdvėje pasipylė kritiškos visuomenės reakcijos dėl drono paieškos, ekspertai kariuomenės darbą vertina teigiamai ir pažymi, jog šis incidentas dabar turėtų būti matomas kaip „savotiškos pratybos“ ir pasiruošimas panašiems įvykiams ateityje.
„Šiuo metu vyksta labai svarbus procesas ir šio incidento tyrimą, kaip man pranešė kariuomenės atstovai, visiškai neseniai su visais įkalčiais perėmė kriminalinė policija ir Generalinė prokuratūra. (...) Toliau tyrimas bus atliekamas ne karinių, o civilinių teisėsaugos institucijų“, – LRT RADIJUI teigia gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis.
Apžvalgininkas pažymi, kad nors tokio sprendimo motyvai nėra aiškūs, tikėtina, jog byla perduota civilinėms teisėsaugos institucijoms, nes įvykis vertinamas kaip nusikalstama veika – valstybės sienos ir teritorinio vientisumo pažeidimas.
„Atitinkamai ikiteisminis tyrimas vyks ta kryptimi ir tą tyrimą paprastai atlieka ne kas kitas, bet civilinės teišsisaugos institucijos – būtent Generalinė prokuratūra ir policijos tyrėjai, todėl natūralu, kad visus įkalčius, kurie gali įrodyti tokią neteisėtą veiklą kaip mūsų valstybės sienos pažeidimas, irgi turi perimti ir ištirti teisėsaugos atstovai“, – komentuoja jis.
A. Matonis teigia, jog dronas nukrito kiekvienam pratybose Gaižiūnų poligone dalyvaujančiam kariui žinomoje vietoje.
„Tai yra seno sovietinio pakilimo tako apylinkės, kurios pratybų metu vis dar kartais naudojamos. (...) Tai yra tokia dykvietė – ten žmonės užsuka arba dažnai, arba nedažnai. (...) Ten labai dažnai atlieka visokias manevravimo pratybas kariai. (...) Kaip man sakė kariuomenės atstovai, pastaroji savaitė buvo itin rami poligone, kadangi dabar labai daug karių išeina atostogų, pasibaigus įvairiems mokymo ciklams ir paprasčiausiai niekas ten neužėjo“, – pasakoja apžvalgininkas.
Jo teigimu, kai nėra raudonų vėliavų, pranešančių apie kovinius šaudymus, į vietą gali dažnai užklysti ir civiliai gyventojai.
„Gyventojai teoriškai gali ten užklysti, bet ar užklydo – nežinau. Atsitiktinumas, kad jis (dronas – LRT.lt) nukrito tada, kai ten nėra žmonių ir pratybų, nes paprastai vieta tikrai dažnai lankoma karių“, – pabrėžia A. Matonis.
Anot apžvalgininko, dar nenustatyta, ar objektas yra pavojingas, tačiau, jo nuomone, pavojingumo rizika yra maža.
„Kalbėjausi su kariuomenės atstovais, tuomet dar tebevyko nuolaužų tikrinimas, ar ten nėra kokių nors pavojingų medžiagų, pavojingų sprogstamųjų objektų, ir tą tikrinimą atliko Lietuvos kariuomenės išminuotojai. Tai tas darbas vyko, o policijos pareigūnai, kaip man sakė, jau buvo atvykę į įvykio vietą, todėl dabar aiškiai pasakyti, kad tai visiškai nepavojingas objektas, negaliu. Man to niekas nėra patvirtinęs.
Tačiau mačiau iš tolo lyg išvažiuojant vieną gaisrinį automobilį Ruklos kryptimi. (...) Nespėliosiu, bet galimai rizikos fonas yra mažesnis, nes dirbo ir kariuomenė, ir policijos pareigūnai yra įvykio vietoje. Matyt, dar tas patikrinimas nedavė aiškių rezultatų, bet aš manau, kad nebus nieko rasta“, – pažymi A. Matonis.
Tuo metu karybos tyrinėtojas Giedrius Petkevičius atkreipia dėmesį į tai, kad po incidento socialiniuose tinkluose pasirodė daug emocingų ir kritiškų reakcijų, kurios, jo manymu, nepagrįstai menkina Lietuvos kariuomenę ir valstybę.
„Kiekvienas iš mūsų turėtume suvokti kontekstą, jog beveik trisdešimtmečius tinkamai nefinansavę kariuomenės, (...) per trejus metus mes negalime pasivyti visų praleistų šansų, progų ir technologiškai išsivystyti tiek, kad atitiktume tai, ką mes norime matyti, žinodami, kad esame tiesiog priefrontės valstybė“, – visuomenės reakcijas į kariuomenės darbą ieškant drono kritiškai įvertina karybos tyrinėtojas.
Pasak jo, šis įvykis dabar turėtų būti „savotiškos pratybos“ ir pasiruošimas panašiems incidentams ateityje.
„Mes galėsime ištestuoti savo reakciją, sprendimų priėmimų grandines, priimti atitinkamus sprendimus tiek dėl oro erdvės stebėsenos, tiek dėl technologinio priemonių išplėtimo, perdislokavimo ar įsigijimo, kaip ateityje tuos dronus neutralizuoti“, – pažymi G. Petkevičius.
G. Petkevičiaus teigimu, nors visuomenės panika gali sukelti pasitenkinimą priešininkui, viešojoje erdvėje komunikuojama informacija taip pat parodo, jog ateityje galime būti geriau pasiruošę tokiems incidentams.
„Lietuvos priešų vietoje man patiktų tai, ką aš matau, – turiu galvoje būtent tą minėtą lengvą paniką ir nesupratimą iš, beje, gana nemažos dalies visuomenės, kuri kaip iš tos pasakos „Dangus griūna“. Iš kitos pusės, (...) tam tikri komunikaciniai elementai man, kaip tariamam priešui, identifikuotų, kad sprendimai gali būti priimami ir kad išmoksime tas pamokas. Todėl aš asmeniškai labai didelės problemos ir tragedijos nematau“, – sako karybos tyrinėtojas.
Tuo metu A. Matonis nesutinka, jog užtrukusios drono paieškos reiškia smūgį Lietuvos kariuomenės reputacijai, netgi priešingai – būtent drono radimas penktadienį parodė, kad kariuomenės struktūros veikia, kadangi radiolokacinės sistemos, nors ir netobulos, atsekė objektą iki pat kritimo vietos.
„Kariuomenė, nepriklausomai nuo atgarsių visuomenėje, kryptingai ieškojo drono, paskaičiavo įmanomas trajektorijas, (...) kol surado ir dabar ištirs visas priežastis“, – teigia apžvalgininkas.
Anot jo, tai rodo, kad mūsų oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistema „iš principo tikrai nebloga ir veiksminga“.
„Radarų sistema yra veiksminga, bet ji buvo sukonstruota prieš tas įprastas grėsmes – lėktuvus, sraigtasparnius ir kitus skraidančius objektus, kurie yra padaryti iš metalų, juda atitinkamais greičiais ir kryptimis. Šiuo atveju mes susidūrėme su žymiai sunkiau užfiksuojamu objektu, padarytu iš putplasčio ar kitokių medžiagų, kurios blogai atspindi elektromagnetinius spindulius ir radiolokatoriai juos žymiai blogiau pastebi, bet vis tiek jie buvo, kad ir neaiškiai, pastebimi“, – aiškina A. Matonis.
Ukrainoje dronai šiąnakt smogė į Lietuvos įmonės „Skuba“ patalpas, fondo „Blue/Yellow“ sandėlį. Vis dėlto, G. Petkevičiaus vertinimu, tai nesusiję su drono paieškomis Lietuvoje.
„Kartais baimės akys būna didelės, duočiau 50/50 procentų, kad taip įvyko. Juo labiau mes matome, kad rusų taikiniai Ukrainoje kartais būna sunkiai suprantami karine logika. Arba kaip tik atvirkščiai – suvokiami kraugerišku požiūriu, kai smogiama į ligonines, prekybos centrus, smogiama su tam tikrais intervalais, laukiama, kol po pirmojo smūgiu atvyks gelbėtojai ir panašiai. Tai smūgių kaip „lietuviškų“ aš nepavadinčiau ir jų nesureikšminčiau“, – pažymi jis.
LRT.lt primena, kad Jonavos rajone esančiame Gaižiūnų poligone rastas savaitės pradžioje iš Baltarusijos į Lietuvą įskridęs bepilotis orlaivis.
Pirminiais duomenimis, rastas bepilotis orlaivis panašus į rusišką droną „Gerbera“, skirtą apgaudinėti oro gynybą, nes jis vizualiai primena iranietišką kovinį droną „Shahed“. Dar neaišku, ar dronas nukrito pasibaigus degalams, bet, pirminiu vertinimu, tai ukrainiečių suklaidintas dronas.
Į įvykio vietą vyksta kariuomenės tyrėjai ir išminuotojai, skelbta vidudienį.
Užsienio reikalų ministerija Baltarusijai jau įteikė protesto notą.
Karo policija praneša, kad droną rado sekdama skrydžio trajektoriją, apklaususi civilius, vertindama radarų duomenis. Galiausiai paieškos ratas siaurintas iki Kaišiadorių ir Jonavos rajonų. Poligonas įėjo į drono skrydžio teritoriją.
Kaip skelbė BNS, liepos 28 dienos rytą galimai iš Baltarusijos įskridęs bepilotis orlaivis kurį laiką skraidė Lietuvoje, o vėliau nukrito. Jo kariuomenė ieškojo beveik savaitę.
Apie šį droną pareigūnams pranešė garso pažadinti gyventojai, nors kariuomenės vadas pirmadienį Klaipėdoje žurnalistams teigė, kad kariuomenė dar Baltarusijos teritorijoje fiksavo artėjantį objektą.
Iki šiol neaišku, ar būtent šis objektas vėliau ir buvo pastebėtas gyventojų.
Kitas bepilotis orlaivis į Lietuvą iš Baltarusijos buvo įskridęs liepos 10 dieną. Tuomet iš pradžių pareigūnai įtarė, kad oro erdvę kirto dronas „Shahed“, kuriuos Rusija naudoja kare prieš Ukrainą, bet vėliau paaiškėjo, jog tai buvo „Gerbera“.
