Teisingumo ministras Rimantas Mockus norėtų po savo sparnu sutelkti visas bylas dėl valstybei padarytos žalos atlyginimo, taip pat bylas dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, įskaitant ir tarptautinius investicinius ginčus pagal dvišales ar daugiašales investicijų skatinimo ir apsaugos sutartis.
Tai reiškia, kad svarbiose tarptautinėse bylose, kuriose Lietuva kaunasi su Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“, Prancūzijos energetikos grupe „Veolia“ bei Baltarusijos režimu dėl 2021 m. sukeltos migracijos krizės mūsų valstybei atstovautų ne iš šalies samdomos Lietuvos ir tarptautinių teisininkų kontoros, o Teisingumo ministerijoje įdarbinti teisininkai, kurių atlyginimas, ministro teigimu, siekia apie 2-3 tūkst. eurų.
Bet ministras R. Mockus nepaaiškina, kaip jis už tokį atlyginimą pritrauks aukščiausio lygmens patirties investiciniuose arbitražuose turinčius teisininkus.
Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė įtaria, kad taip R. Mockus iš esmės planuoja pralaimėti šias sudėtingas bylas ir taip ne sutaupys, o išleis dar daugiau, jeigu pralaimės, arba tiesiog negaus kompensacijų, kurių šalis reikalauja.
„Pirmiausia supraskime, apie kokias bylas kalbama. Tai yra labai sudėtingos bylos, kurios kartais tęsiasi metų metais ir dešimtmečiais. Paimkime kokius nors „Snoro“ arbitražus, „Gazpromo“ bei kitas bylas. Iš to, ką pasakė ponas R. Mockus, atrodo, kad anoje pusėje esant tarptautinėms kompanijoms, teisininkams su įvairiomis regalijomis, šitoje pusėje bus 4-5 žmonės iš Teisingumo ministerijos, kažkada studijų metu išklausę tarptautinės teisės kursą. Ir tie du oponentai susidurs byloje, kurioje yra daugybė aplinkybių ir kur menkiausias niuansas gali suveikti į vieną ar kitą pusę“, – sako I. Šimonytė.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai R. Mockų pasikvietė į frakcijos posėdį. Ministras atvyko nešinas saldainiais „Kregždutė“ ir bandė pajuokauti, jog nuo sausio mėnesio saldainių nebeįpirks, nes Seimas nuo kitų metų yra įtvirtinęs cukraus mokestį. Tačiau juokauti ministrui nelabai pavyko, nes Seimas yra pritaręs akcizo saldiesiems gėrimams įvedimui, o ne saldainiams.
„Saldainiams nebus taikomas. Teikiat mokesčius, kai pats nežinot, kas ten parašyta“, – juokėsi ir pyko I. Šimonytė.
Tačiau susitikimas buvo skirtas išsiaiškinti, kodėl gimė Teisingumo ministerijos iniciatyva perimti atstovavimą Lietuvai ne tik Lietuvos, bet ir užsienio valstybių teismuose bei ginčų sprendimo institucijose, tarptautiniuose arbitražo teismuose.
„Pati iniciatyvos kilmė išeina iš Seimo Audito komiteto. Tiek Audito komitete, tiek jų išvadose nurodoma, jog valstybė iki šio momento negali sukontroliuoti išlaidų atstovavimui ir bylinėjimuisi“, – aiškino R. Mockus.
„Negali Vyriausybė sukontroliuoti, kiek yra bylų, kokios tos bylos yra, kokiose stadijose šiuo metu vyksta procesai, kokie procesiniai sprendimai, ar bylos į pabaigą, ar dar yra papildomos ekspertizės, kiti procesiniai dalykai sprendžiami. O kita problema, kad pasislepiant po šalių sutarties įsipareigojimais ta informacija yra konfidenciali“, – toliau tęsė R. Mockus.
Šiuo metu bylos gali būti paskirstytos skirtingoms ministerijoms pagal jų kompetenciją ir dažniausiai sudėtingose bylose, ypač jeigu kalbama apie tarptautinius investicinius arbitražus, Lietuvai atstovauja iš šalies samdomos Lietuvos arba užsienio valstybių advokatų kontoros, o procesą kontroliuoja ir koordinuoja atsakinga ministerija.
Teisininkai iš išorės samdomi, nes statymai tokiose bylose labai dideli. Pavyzdžiui, „Belaruskalij“ iš Lietuvos norėtų prisiteisti 12 milijardų dolerių, „Veolia“ įmonių grupė inicijavo arbitražą, norėdama prisiteisti 119 mln. eurų.
Bet šioje byloje Lietuva ir „Veolia“ pasiekė taikos susitarimą. Pagal šį susitarimą „Veolia“ sutiko atsisakyti savo ieškinių tarptautiniame ICSID arbitraže ir sumokėti 35 mln. eurų Lietuvai, kuri savo ruožtu atsiims ieškinį, pateiktą šalies teismuose prieš bendrovę „Veolia“ ir jos dukterines įmones*.
Tačiau nėra tiesa, kad Vyriausybė negali susirinkti informacijos iš 14 skirtingų ministerijų apie Lietuvai svarbiausias tarptautines bylas ir joms skiriamas išlaidas, juo labiau, kad svarbiose bylose Lietuva dalyvauja kaip suinteresuota šalis.
Teisingumo ministerija mano, kad papildomai skyrus per metus 250 tūkst. eurų ir pasamdžius 4 naujus teisininkus, kurių atlyginimas per mėnesį „į rankas“ siektų 2500 eurų, būtų galima puikiausiai sutaupyti. R. Mockaus manymu, prie to prisidėtų ir jau esami ministerijos teisininkai.
„Ministerijos teisininkų ekspertų pagal jų kvalifikaciją atlyginimai tikrai nėra maži. Mano žiniomis, atskaičius mokesčius „į rankas“ gauna 2-3 tūkst. eurų. Tai tikrai jei dirba keli asmenys prie tos bylos, nemanau, kad negalima dirbti“, – žurnalistams aiškino ministras.
„Supraskite, jeigu yra vaikai, tai tie vaikai visi turi būti vienuose namuose, taip? Jie negali būti išsibėgioję“, – kodėl bylos negali būti skirstomos ministerijoms pagal jų kompetenciją aiškino R. Mockus.
Kaip pavyzdį konservatoriams apie taupymą R. Mockus aiškino, esą vienoje tarptautinėje byloje išorės teisininkų kontora Lietuvos vardu surašė 28 puslapių ieškinį, o už tai esą yra sumokėta 0,5 mln. eurų, nors prieš tai ministras minėjo 2 mln. eurų sumą. Jis lygino šią tarptautinę bylą su šeimos santykių byla, kur paprastai būna apie 12 tomų, ir stebėjosi tik 28 puslapiais.
„Tai yra įspūdingos lėšos, kurias valstybė sumoka ne visada už perspektyvų teisinį bylinėjimąsi“, – teigė ministras.
Posėdyje jis atsisakė atskleisti, kokia tai byla, tik mojavo popieriais iš tolo, bet politikai patyliukais kalbėjosi, kad kalbama apie Lietuvos ieškinį prieš Baltarusiją Tarptautiniam Teisingumo Teismui ir kad ieškinys turi galybę priedų.
Lietuva siekia Baltarusijos atsakomybės už sukeltą migrantų krizę, o reikalavimai Baltarusijai apima visišką padarytos žalos atlyginimą, įskaitant sienos statybos išlaidas, ir garantijų, kad tarptautinei teisei priešingi veiksmai nesikartos.
Konservatoriai sako, kad ministras taip ne sutaupys, o užtikrintai praloš Lietuvai svarbias bylas. Pasak I. Šimonytės, ji bijo, kad už iniciatyvos slypi kur kas prastesni dalykai, kai bandoma pakenkti Lietuvos interesams. Įtarimų jai kelia tai, kad Audito komitetui, iš kur ir išėjo iniciatyva, vadovauja „Nemuno aušros“ politikas Artūras Skardžius, kuris priešinosi suskystintų gamtinių dujų terminalo statyboms ir kitiems energetinės nepriklausomybės projektams.
„Yra negeras įtarimas, kad galbūt ši iniciatyva ateina ne iš siekio sutaupyti pinigus, nes niekas negali pasakyti, kaip tu sutaupysi pinigus, nes jei prapilsi bylas, ieškiniai bus tikrai rimti arba negauta kompensacija bus ryški“, – sakė I. Šimonytė.
„Imkime, pavyzdžiui, bylą prieš A. Lukašenką dėl migrantų stūmimo. Turint mintyje, kokia sudėtinga yra tarptautinė pabėgėlių teisė, rasti ekspertų, kurie gali kvalifikuotai paruošti medžiagą, kurie gali tokią bylą pradėti ir ją vesti, turbūt, ant rankos pirštų galima suskaičiuoti. Tas ministro pasitikėjimas savo jėgomis, juoba neturint tų žmonių, nežinant kokios yra bylos... Jis nežino nei kokia yra „Veolia“ byla, nežino nei, kokia yra „Belaruskalij“ byla, bet jis žino, kad jam užteks 4-5 žmonių šitoms byloms pavežti. Nenoriu būti paranoikė, bet įspūdis toks, kad tiesiog yra noras tas bylas jau dabar pralaimėti. Jeigu tu bent būtum pasidaręs analizę iš anksto, sakytum, žinau, kas tose bylose, žinau, kiek teisininkų reikia, žinau, kiek sutaupysime, dar būtų galima kalbėti. Dabar ministras bando visais būdais pasislėpti, jis nieko apie tai nežino, bet žino, kad jam užteks 4-5 žmonių šiems procesams, nes 28 puslapius jis ir pats gali parašyti“, – aiškino I. Šimonytė.
* 2025-07-17 14.30 val. Šis tekstas buvo redaguotas. Papildyta, kad Lietuva ir „Veolia“ pasiekė taikos susitarimą, apie kurį pranešta 2025 m. liepos 17 d. Patikslinta pirminio ieškinio suma.
