„Keistas dalykas atmintis, pagalvojau, važiuodamas į Darbėnų gimnaziją, kurioje vyko žydų kapinių dokumentavimo stovykla – dešimtmečiais ji gali gyventi greta mūsų nepastebėta, pasislėpusi, o kartais ir tyčia paslėpta ar nežiūrima. Tereikia ją kam nors pažadinti, ir ji tampa gyva – tarsi šaltinio vanduo, kuris netikėtai ima skverbtis pro išdžiuvusią upės vagą, pamažu ją apsemdamas ir grąžindamas gyvenimo upėn gyvybę“, – teigia poetas Sergejus Kanovičius, Viešosios įstaigos „Maceva“ ir Litvakų kapinių katalogo steigėjas.
Viešosios įstaigos „Maceva“ pranešime žiniasklaidai rašoma, kad Darbėnai yra vienas tų retų miestelių Lietuvoje, kuris prieš dešimtmetį visiškai atsitiktinai ėmė gaivinti greta buvusius Darbėnų žydų gyvenimo pėdsakus. Anuomet gimnazijos mokytojai Editai Gliožerienei jos penktokė dukra uždavė klausimą į kurį nebuvo lengva atsakyti – kodėl Skuodo gatvėje yra laiptai, o namo nėra? Šitaip, beieškant dingusio namo, ėmė atgyti Darbėnų žydų istorija.
Manoma, jog žydai Darbėnuose apsigyveno XVIII a. viduryje. 1764 m. minimi 20 žydams priklausančių namų. 1816 m. miestelio inventoriuje iš viso surašytos 108 sodybos, gyveno 44 žydų šeimos. XIX a. antrojoje pusėje žydai sudarė daugumą miestelio gyventojų: 1868 m. iš 1308 surašytų žmonių – net 738 įvardijami kaip judėjų tikėjimo. XIX amžiaus pabaigoje miestelis išgyveno savo aukso amžių - jame gyveno kiek daugiau nei 2 000 gyventojų, pusė jų – žydai. Miestelyje kūrėsi naujos įstaigos: paštas, vaistinė, prieglaudos, mokyklos.
Bendruomenė Darbėnuose pasistatė sinagogą, įkūrė kapines. Didžioji dalis žydų gyveno prie turgaus aikštės. Iki pat XX a. pradžios daugumos Darbėnų žydų pastatai buvo vienaaukščiai, pastatyti iš medžio, į gatvės pusę atgręžtais fasadais, kurių pirmuosiuose aukštuose įprastai veikdavo jiems priklausančios krautuvės bei dirbtuvės.
Miestelyje gimė ir užaugo itin svarbi Izraelio valstybei asmenybė, vienas iš sionizmo judėjimo pradininkų, Teodoro Herclio bendražygis ir antrasis Pasaulinės sionistų organizacijos prezidentas – Davidas Volfsonas (1855-1914), sukūręs Izraelio vėliavą. Tad nenuostabu, jog miestelyje itin populiarios buvo sionizmo idejos.
1941 m. birželio mėnesio pabaigoje Darbėnų miestelis pasikeitė visiems laikams. Miestelį užėmus vokiečių kariuomenei, prasidėjo žydų žudynes, birželio 29 d. buvo sušaudyti 150 vyrai. Likusieji apie 420 Darbėnų žydų bendruomenės moterys ir vaikai sušaudyti 1941 m. rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje.
„Kai sužinojau, kad mokytoja Edita Gliožerienė tapo 2025 metų Leonido Donskio premijos laureate už nuopelnus intelektualinei kultūrai, žmogaus teisių gynimui ir kritiškai mąstančios visuomenės kūrimui, nenustebau – dėsningas sistemingo edukacinio ir kultūros paveldo įamžinimo darbo įvertinimas“, – teigia S. Kanovičius.
„Kas, je ne mes?“ parašyta ant mokiniams ir kitiems Darbėnų žydų kapinių tvarkybos dalyviams kepuraičių. Šiam posakiui jau beveik tūkstantis metų – jį iš Talmudo citavo rabinas Hilelis prieš beveik tūkstantį metų. Tai vienas kertinių judaizmo posakių, raginantis kiekvieną imtis asmeninės atsakomybės. Darbėnų mokiniai prisiima atsakomybę už jų istoriją. Valydami antkapius nuo samanų, sudarydami kapinių žemėlapį, klausinėdami apie žydų laidojimo papročius, prašydami perskaityti antkapių epitafijas – savo elgesiu jie parodė, kad jiems rūpi ir ta istorijos dalis, kuria daugelis dar tebelaiko ne savosios dalimi.
„Gyvos istorijos pamokos“, „norėčiau dar tokios patirties“, „papasakojau apie tai tėvams – jie irgi labai susidomėjo“ – tokie buvo gimnazistų atsiliepimai. Ir jie darsyk įrodo, kad žydų paveldas Lietuvoje rūpi ne tik mums. Todėl neabejotinai mes ne tik sugrįšime į Darbėnus – šią vasarą mūsų laukia Adutiškis, Joniškis, Antalieptė ir kiti Lietuvos miestai, kuriuose gaivinsime mūsų bendrą istoriją.
Darbėnų žydų kapinių dokumentavmo stovykloje kartu su Litvakų kapinių katalogo Maceva (nevyriausybinė organizacija, dokumentuojanti žydų kapines Lietuvoje) vadovais dalyvavo gimnazijos dešimtokai, vadovaujami mokytojos Editos Gliožerienės ir gimnazijos direktotrės Sonatos Litvinienės.
Stovyklos dalyvius aplankė Jakovo Bunkos Fondo direktorius Eugenijus Bunka ir Palangos Žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas, Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys.
Stovyklos metu buvo nuvalyti ir dokumentuoti 128 antkapiai, kurių vertimai netrukus bus paskelbti Maceva svetainėje https://www.litvak-cemetery.info
Stovyklą finansavo Geros Valios Fondas, Darbėnų gimnazija, Maceva
