Kariuomenei trūks plyš reikia naujo ir didelio poligono – auga karių skaičius, reikia treniruotis, o ir dėl atvykstančių sąjungininkų netrukus bus ankšta Rūdninkuose ir Pabradėje. Kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras yra teigęs, kad naujo poligono vieta turėtų būti Pietų Lietuvoje. Ekspertai sako, kad tai ir strategiškai itin svarbi vieta. Tačiau sprendimą priimti turintys politikai kol kas jų nepriima ir sako – žvalgoma net 14 vietų, kur galėtų atsirasti naujasis poligonas ir laukia, kol kariuomenė pateiks konkrečius poreikius.
Istorinės sąsajos ir nesikeičianti geografija
Yra toks posakis – reikia mokytis iš istorijos. Varėnos rajone dar daugiau negu prieš šimtą metų jau buvo karinis poligonas. Tarpukariu juo naudojasi Lietuvos kariuomenė, o įkurtas buvo dar prieš Lietuvai paskelbiant nepriklausomybę. Kitaip tariant – tai visada buvo strateginė vieta.
Ėjo geležinkelis, kurio jau nebėra, bet apie jo egzistavimą iškalta informacinėje lentoje. Yra išlikusių senovinių sandėlių, kur anksčiau laikyta amunicija, kitokių pastatų. Tarpukario Lietuvos kariuomenė šį poligoną nuo 1925-ųjų naudojo artilerijos pratyboms, buvo įrengtos kelios šaudyklos, vyko aviacijos mokymai. Bet poligonas nebuvo toks, kokio reikėjo – trūko vietos, tačiau tai buvo svarbi vieta netoli pasienio.
Mokslinį darbą apie šią vietą parengusi dr. Lina Kasparaitė-Balaišė sako, kad tada, taip ir dabar diskusijos dėl poligono – labai panašios.
„Tuo metu, kai nenaudotas poligonas, tai buvo dalis žemių gyventojams išdalinta. Dalis gyventojų tiesiog atsikėlė ir gyveno. Tas laikotarpis sudėtingas – nepriklausomybės kovos, atsikurianti valstybė, tai įvairių niuansų buvo. Nelabai netgi ir galėjo kai kurie įrodyti dokumentais kaip ten kas, bet natūralu – valdžia jų iškelti negalėjo, tai turėjo laviruoti“, – teigia dr. L. Kasparaitė-Balaišė, IX forto muziejaus direktoriaus pavaduotoja.
Generolas Raimundas Vaikšnoras yra viešai teigęs – šiandien Lietuvos kariuomenei reikia poligono pietų Lietuvoje. Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Laurynas Kasčiūnas kalba apie poligoną, kuriame galėtų tilpti bent du batalionai, bet po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio užpernai, buvo įvardyta, kad reikia poligono, kur tilptų bent brigada. Sąjungininkų daugėja, Lietuvos kariuomenė auga – darosi ankšta ir vien poligonų Rūdninkuose ir Pabradėje neužteks. Kodėl pietų Lietuvoje? Dėl tos pačios priežasties, kodėl ten ir seniau buvo poligonas – strateginė pasienio pozicija. Suvalkų koridorius.
„Jeigu jo (red. poligono) nebus – pasiekti pilną operacinį pajėgumą divizijai iš esmės neįmanoma. Tą labai aiškiai reikia pasakyti. Antras labai svarbus kriterijus – sąjungininkų pritraukimas. Jeigu mes neturėsime tokio dydžio poligono, visos kalbos, kad mes galėtume prisitraukti dar daugiau amerikiečių – jeigu jie pradės judinti pajėgas Europoje – iš principo neįmanomas“, – sako Laurynas Kasčiūnas.
Tai, kad kariuomenės vadas iš karto pasakė, jog poligono reikia Pietų Lietuvoje, pasak Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) doc. dr. Deivido Šlekio, indikuoja apie galimus gynybinius sumanymus.
„Poligonas, taip pat yra ir fortifikuota zona, kuri, neduok dieve, karo metu, irgi yra kaip tam tikras jau žmogaus sukurtas fortifikacinis regionas. Jį gali naudoti ginantis nuo priešo, o taikos metu – treniruojiesi. Tai pietų Lietuvoje, jeigu žiūrėsime poligonus – Pabradė vienas pasienis, Rūdninkai tas pats pasienis apačioje. Dabar jeigu būtų dar pietų Lietuvoje, tai turime ties pasienio zonomis išdėlioję poligonus, kur taikos metu treniruojamės. Karo metu – tai gynybinis perimetras“, – sako doc. dr. D. Šlekys.
Esą be poligono nebūtų galima įgyvendinti ir visuotinio šaukimo idėjos. Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė yra sakiusi, kad visuotinis šaukimas galėtų būti įgyvendintas tik tada, kai kariuomenė turės išplėtotą infrastruktūrą ir gebės priimti tiek šauktinių.
„Dažnai išgirsite pareigūnus ar kariškius sakančius – šiuo metu mes negalime to daryti, nes trūksta logistikos, infrastruktūros, karinio rengimo infrastruktūra t.y. poligonai yra dedamoji viso šito. Jeigu mes planuojame ir galvojame penkmečio ar dešimtmečio eigoje turėti visuotinę, privalomą karinę tarnybą, tai mes turime pradėti daryti infrastruktūros namų darbus dabar“, – sako VU TSPMI docentas.
Valdantieji bando įtikti visiems
Valdantieji vėl priversti laviruoti ir priežastys kone tokios pat, kaip prieš šimtmetį.
„Geriausiai pagarbą išreiški, kai tu, iš tiesų, duodi kariuomenei tai, ko jai reikia. Ir nesinervuoji, kai kokia nors karvė išsigąs šūvio garso arba bus nepatogu grybauti. Bet galvoji kaip padėti savo kariuomenei, kad ji iš tikrųjų galėtų būti pasiruošusi“, – „LRT forume“ komentavo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
„Poligonas gana stipriai keičia aplinkinių gyvenimo komfortą, būdą ir panašiai. Kita vertus, tai yra strateginis poreikis šalies, todėl tuos interesus reikia derinti. Yra būdas tai derinti, nes galų gale interesų, poreikių spektras savivaldybėse yra didelis. Reikalingos investicijos į viešuosius objektus, kelių infrastruktūrą, į prisidėjimą pritraukiant investicijas“, – šią savaitę komentavo ministras pirmininkas Gintautas Paluckas.
Premjero įvardytos naudos, pasak krašto apsaugos viceministrės, galėtų sugulti į specialų poligonų savivaldybėse įstatymą. Pasak Orijanos Mašalės, valstybė nemokėtų savivaldybėms kompensacijų už tai, kad poligonas atsirastų, bet galėtų įsipareigoti tvarkyti kelius, steigti darželius, skatinti investicijas. Esą jau dabar vyksta diskusijos su savivalda, jas baigti ketinama per artimiausias kelias savaites.
„Turi būti vertė abiem pusėms – tiek mūsų kariuomenei, kuri įkuria poligoną ir karinę mokymų teritoriją, tiek savivaldai, kuri priima kariuomenę ir krašto apsaugos sistemos kitus žmones ten dirbti. Būtent – galvojame apie tai, kad galbūt galėtų būti tam tikras toks bendradarbiavimo įstatymas, kur kalbame apie tas vertes ir įsipareigojimus – vienos ir kitos pusės“, – sako krašto apsaugos viceministrė.
Kad valdantieji laviruoja rodo ir kitas faktas – O. Mašalės teigimu, žvalgoma 14 galimų vietų poligonui visoje Lietuvoje. Ateinančią savaitę valdantieji laukia konkrečių kariuomenės pasiūlymų ir poreikių.
Kariuomenės vadas sausį sakė, kad Rusijos karui Ukrainoje pasibaigus, Maskva savo karines pajėgas veikiausiai permestų į Vakarų karinę apygardą. Tai, pabrėžė jis, automatiškai keltų grėsmę Lietuvai, nes Vladimiras Putinas gali nuspręsti išbandyti NATO. Apie tai, jog Rusijos karo Ukrainoje baigtis esmingai keis Lietuvos saugumo situaciją, kalbėjo ir Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis. Jo teigimu, realu, kad Rusija permes pajėgas arčiau Lietuvos pasienio.
