Nors studijuojančiųjų pedagogiką gretos pamažu plečiasi, vis dar žioji stygius, ypač tiksliųjų ir gamtos mokslų pedagogų. Šiemet baigsiančiuosius, tarkime, fizikos ar chemijos pedagogiką, aukštosios mokyklos gali suskaičiuoti rankų pirštais, o kartais tokių studentų išvis nė vieno. Retos gretos ir tų, kurie pasirengę vaikus mokyti kalbų, tarp jų – lietuvių.
Mokytojų stygiaus problema vis dar labai aštri ir gali būti, kad artimiausiais metais užsiliepsnos, sako mokyklų vadovai.
Didelių problemų įžvelgia ir mokytojų rengėjai – aukštosios mokyklos, įvairių iniciatyvų puoselėtojai. Jie pabrėžia, kad labai svarbu bendrystė su bendrojo ugdymo mokyklomis, kurios pačios ugdytų mokinius-būsimus pedagogus, neatkalbinėtų vaikų nuo šios profesijos pasirinkimo, be to, palaikytų ir profesiškai, ir emociškai jaunus mokytojus.
Be to, kaip itin svarbų aspektą aukštosios mokyklos įžvelgia ir didaktikos mokslo stiprinimą, mat be jo, anot universitetų atstovų, neįsisuks ir mokytojų rengimo malūnas.
„Nerimą kelia tai, kad į STEM dalykų mokymo bakalauro studijas trauka nedidėja: 2024 metais daugiausia priimta į biologijos mokymo specializaciją (6 studentai), o štai į būsimų chemijos mokytojų grupę – 2, fizikos – nė vieno“, – bėdas įvardijo Vilniaus universiteto studijų prorektorius Valdas Jaskūnas.
Direktorius: po 5-erių metų pats išeisiu į pensiją ir galbūt dar 10 mokytojų
Telšių „Atžalyno“ progimnazijai mokytojų dabar nestinga, tačiau jos direktorius Kęstutis Saplinskas sako, kad po penkerių metų išeis jis pats, o drauge galbūt, atsižvelgiant į kolegų amžių, dar dešimt pedagogų.
Mokykloje dirbti yra sunku. Pajunta žmogus, išėjęs į pensiją, lengvumą ir nebenori net trumpam to sunkumo.
K. Saplinskas
„Po penkerių metų bus sudėtinga. Didžioji dalis mokytojų išeis į pensiją, kaip ir aš pats. Kai pradėjau dirbti, kasmet ateidavo po 20 jaunų specialistų. O dabar nebėra taip, kad skambintų, klaustų, ar mums reikia mokytojo.
Iš pastarųjų metų patirties galiu pasakyti – ateina pensinis amžius ir mokytojas išeina. Ir kai prašome ateiti trumpam pavaduoti susirgusio mokytojo, nebenori. Mokykloje dirbti yra sunku. Pajunta žmogus, išėjęs į pensiją, lengvumą ir nebenori net trumpam to sunkumo“, – LRT.lt sakė K. Saplinskas.
Tiesa, ne visur tokia padėtis, kaip kad jo vadovaujamoje mokykloje. Nereta mokykla jau dabar, kovą, ieško pedagogų kitiems mokslo metams ir vadovai baiminasi, kad ieškomųjų gretos nepagausėtų, mat baigiantis mokslo metams prasideda ryškesnė mokytojų migracija.
„Renkuosi mokyti“: dveji metai – kritiniai
Įprasta, kad mokytojus augina aukštosios mokyklos, tačiau pastaraisiais metais jie rengiami ir per įvairias iniciatyvas.
Praėjusiais mokslo metais programa „Renkuosi mokyti“ sulaukė per 200 mokyklų prašymų – jiems reikėjo mokytojų, kurie dirbtų per 500 etatų. Šiuo metu, dar nepasibaigus registracijai dėl kitų mokslo metų, sulaukta 58 mokyklų užklausų dėl 155 etatų. Tačiau, pabrėžia „Renkuosi mokytis“ atstovė Laura Kvecė, šie skaičiai, kaip rodo ankstesnių metų patirtis, augs.
Įprastai kasmet „Renkuosi mokyti“ išleidžia dirbti mokykloje pasirengusiųjų kartą, kurią sudaro iki 30 žmonių.
Kaip pasakojo L. Kvecė, ne visi panorusieji mokytojauti įveikia atranką – tarkime, pernai grupė buvo atsirinkta iš per 400 norinčiųjų. Tarp jų vis gausėja tų, kurie norėtų siekti dėstyti matematiką, mat yra baigę tokias studijas ar studijavę ten, kur surinko būtiną skaičių matematikos kreditų.
„Pernai turėjome ir fizikos, ir chemijos mokytojų, keturis matematikus, lietuvių kalbos mokytojų“, – sakė „Renkuosi mokyti“ atstovė.
Visi turi susivienyti, kad taip nenutiktų.
L. Kvecė
Įprastai daugiausia mokytojų stinga Vilniuje, Kaune, bet reikšmingą stygių juto ir, tarkime, Telšių rajonas.
Statistika rodo, kad 70–75 proc. „Renkuosi mokyti“ absolventų lieka dirbti švietimo sistemoje ir po dvejų metų, kuriuos yra įsipareigoję dirbti. Jie stoja į profesines pedagogines studijas universitetuose, kartais imasi administracinio darbo ar steigia savo mokyklas.
Būtent dveji metai, kaip rodo tyrimai, yra laikas, per kurį arba prigyjama mokykloje, arba jauni pedagogai nutaria išeiti.
L. Kvecė, kaip ir mokyklų vadovai, sako, kad po 5–8 metų, nekeičiant padėties, švietimo sistemai gresia labai didelė bėda, mat tuomet dauguma mokytojų išeis į pensiją.
„Visi turi susivienyti, kad taip nenutiktų. Nuolat akcentuojame, kad jauniems mokytojams kritiniai yra dveji metai. Jie ateina į mokyklą, gauna didelį krūvį ir jo nebeatlaiko. Būtina jaunus mokytojus palaikyti, suteikti emocinę pagalbą“, – kalbėjo L. Kvecė.
Kiek parengs mokytojų?
Vytauto Didžiojo universiteto, turinčio Švietimo akademiją, šiemetiniai planai tokie. Šiais metais studijas baigia 2021 m. į bakalauro studijas įstoję studentai ir 2024 m. įstoję į vienerių metų profesines pedagogikos studijas. Universitetas skaičiuoja, kad 2025 m. pedagogo kvalifikaciją bus įgiję apie 360 absolventų.
Tiesa, neslepia VDU, kol kas gamtos ir tiksliųjų mokslų būsimųjų mokytojų skaičiai ne tokie, kad būtų galima labai džiaugtis.
VDU šiais metais išleis daugiau absolventų, nei išleido 2023 m. (tuomet turėjo 340), ir kiek mažiau nei 2024 m. (per 400), nes dalį profesinių pedagogikos studijų finansavo ES struktūrinių fondų projektas „Tęsk“.
Didesni absolventų skaičiai prognozuojami 2026 ir 2027 m, kai studijas baigs 2022 ir 2023 m. įstoję bakalauro studijų studentai (311 – 2022 m. ir 355 – 2023 m.), taip pat baigusieji profesines studijas.
„Tad iš viso planuojame turėti 400–450 absolventų“, – skaičiuoja VDU Švietimo akademijos kanclerė Lina Kaminskienė.
Nedaug, bet auga
„Lietuvoje stebime situaciją, kad priėmimas į pedagogikos krypties studijas yra nedaug, bet augantis. Manau, kad panaši situacija bus ir 2025 m.“, – sakė L. Kaminskienė.
Anot jos, priėmimo augimą lėmė šie veiksniai: skatinamosios stipendijos, savivaldybių parama, pozityvi komunikacija žiniasklaidoje, studijų programų kokybė ir didelis poreikis darbo rinkoje.
Jaunų žmonių motyvaciją rinktis pedagogikos studijas lems augantys mokytojų atlyginimai, pozityvi ir palaikanti viešoji nuomonė.
L. Kaminskienė
VDU šiemet startuoja su kampanija „Šimtai pamokytojų, o tu tapk mokytoju. Klausyk širdies balso ir studijuok pedagogiką VDU Švietimo akademijoje Vilniuje ir Kaune“. VDU Švietimo akademijos atlikta 200 ugdymo krypties bakalauro studentų apklausa atskleidė, kad net trečdalį studentų tėvai bandė atkalbėti nuo mokytojo profesijos, o 40 proc. jų teigė, kad juos nuo pedagogikos studijų atkalbinėjo patys mokytojai.
„Tad natūralu, kad jaunų žmonių motyvaciją rinktis pedagogikos studijas lems augantys mokytojų atlyginimai, pozityvi ir palaikanti viešoji nuomonė, geras mokyklų mikroklimatas, mokyklų vadovų lyderystė ir įkvepiantys mokytojų pavyzdžiai“, – mano L. Kaminskienė.
Jaskūnas: tikėtis pedagogų rengimo pokyčių neverta
Vilniaus universitetą šiemet turėtų baigti per 60 dalyko pedagogus rengiančios bakalauro studijų programos absolventų – būsimųjų užsienio kalbų, istorijos, biologijos, filosofijos ir etikos, kūno kultūros ir muzikos mokytojų, apie 130 ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų, per 40 specialiųjų pedagogų ir logopedų.
Per 30 studentų studijuoja gretutinėse pedagogikos studijų programose, greta bakalauro kvalifikacinio laipsnio įgis ir mokytojo profesinę kvalifikaciją. Taip pat šiemet baigia 166 profesinių pedagoginių studijų absolventai, jau turintys bakalauro laipsnį, – būsimieji mokyklinių dalykų mokytojai.
Vis dėlto didžiausią studijuojančiųjų skaičių sudaro persikvalifikuojantys arba savo kvalifikaciją tobulinantys mokytojai – tokių apie 480 baigs studijas.
„Šie skaičiai jau keleri metai išlieka panašūs, o žvelgiant į šiųmetį priėmimą tikėtis pedagogų rengimo pokyčių taip pat neverta, nes per metus neatsirado jokių naujų pedagogikos studijas skatinančių priemonių“, – tiesiai šviesiai sako VU studijų prorektorius dr. Valdas Jaskūnas.
Tikisi matematikos mokytojų proveržio
Pasak VU prorektoriaus, didžiausią pokytį lėmė lėšų skyrimas finansuoti persikvalifikavimo ir kvalifikacijos tobulinimo programas, todėl, palyginti su ankstesniais metais, daugiau nei tris kartus padidėjo kvalifikaciją tobulinančių ar plečiančių mokytojų skaičius.
„Kalbant apie būsimų mokytojų parengimą, šiemet skaičiai planuojami be didesnių pokyčių“, – pripažįsta V. Jaskūnas.
Jis pabrėžė, kad pastarųjų metų didžiausia naujovė Vilniaus universitete – 2023 metais pradėta vykdyti Matematikos mokymo ir edukometrijos bakalauro programa. Šiemet priėmimas į programą vyks trečią kartą ir tikimasi, kad ilgainiui jos absolventai prisidės prie matematikos mokytojų trūkumo mažinimo.
„Kitos studijų programos vykdomos jau ne vienus metus ir šiuo metu Vilniaus universitete galima įgyti beveik visų dalyko mokymo ir pedagoginių specializacijų kvalifikacijas.
Vis dėlto panašu, kad esamų valstybės skatinimo rinktis mokytojo karjerą priemonių poveikis išsisėmė. Gaila, kad labai vėluoja investicijos į mokytojų rengimo infrastruktūros Vilniaus universitete atnaujinimą, tai rodo, kad sisteminio požiūrio į mokytojų rengimą politikos formavimo lauke gerokai stokojama“, – įžvalgomis pasidalijo prorektorius.
Anot jo, nors pastaruosius trejus metus priėmimas į pedagogikos studijas VU nežymiai didėja, skirtumai tarp dalykinių ir pedagoginių specializacijų akivaizdūs. Dvejus metus iš eilės VU didėjo priėmimas į istorijos mokymo specializaciją bakalauro studijose (2022 m. priimta 14, 2023 – 17, 2024 – 27). Kitų mokomųjų dalykų bakalauro studijose situacija nesikeičia.
„Nerimą kelia tai, kad į STEM dalykų mokymo bakalauro studijas trauka nedidėja: 2024 metais daugiausia priimta į biologijos mokymo specializaciją (6 studentai), o štai į būsimų chemijos mokytojų grupę – 2, fizikos – nė vieno“, – bėdas įvardijo VU prorektorius.
Vienareikšmiškai didžiausias mokytojų trūkumas matyti STEM dalykų grupėje.
V. Jaskūnas
Tačiau jis ragina atkreipti dėmesį į tai, kad profesinėse pedagogikos studijose pastaruosius trejus metus į matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, informatikos dalykų grupę priimama tarp 36 ir 43 studentų (bendrai Vilniaus universitete tiek Vilniuje, tiek Šiauliuose).
Taigi akivaizdu, kad šių studijų absolventai yra pagrindiniai kandidatai mažinti STEM dalykų mokytojų trūkumą mokyklose, pabrėžia V. Jaskūnas.
Bėda dar gilesnė
VU studijų prorektorius pasidalijo mintimis, kokios, anot jo, gamtos, tiksliųjų mokslų mokytojų stygiaus priežastys. Viena iš jų – stinga šių sričių mokslininkų, didaktikos kūrėjų.
„Vienareikšmiškai didžiausias mokytojų trūkumas matyti STEM dalykų grupėje, tačiau naujosios Vyriausybės programoje priemonių STEM mokytojų rengimui skatinti nėra numatyta. Vilniaus universitete, kuris parengia didžiausią skaičių STEM dalykų mokytojų, matome sistemines šių dalykų mokytojų rengimo problemas, kurių didžiausia – STEM dalykų didaktikos tyrimų nebuvimas.
Galime teigti, kad prieš daugiau nei dešimtmetį sumenkus, o kai kuriais atvejais netgi nutrūkus, chemijos, fizikos, biologijos, matematikos ir kitų gamtamokslinių dalykų didaktikos tyrėjų rengimui, į šį tyrimų lauką nebeateina jaunų mokslininkų“, – įvardijo V. Jaskūnas.
Pasak jo, dabartinė ŠMSM politika orientuota į studentų pritraukimą į pedagogikos studijas, tačiau jeigu artimiausiu metu nebus stiprinamas STEM dalykų didaktikos tyrėjų rengimas doktorantūros pakopoje, tikėtis studijuojančiųjų šiuos mokomuosius dalykus pagausėjimo neverta.
„Universitetai susiduria su labai rimtu kvalifikuotų STEM didaktikos dėstytojų ir mokslininkų trūkumu, todėl be STEM mokslinių bendruomenių įtraukimo į šių dalykų mokytojų rengimą situacija negerės“, – reziumavo prorektorius.
Vos pradėję studijas pradeda ir dirbti
Dar viena mokytojus rengianti aukštoji mokykla – Vilniaus kolegija – vykdo tris pedagogikos studijų programas. Tai Vaikystės pedagogika, Pradinio ugdymo pedagogika (abiejų studijų programos vykdomos nuolatine ir nuolatine sesijine studijų forma) ir Šokio pedagogika.
Priimtųjų skaičiai keičiasi: 2022 m. į šias studijų programas buvo priimta 80 studentų, 2023 m. – 91, 2024 m. – 106 studentai.
Šiais metais planuojama, kad pradinio ugdymo pedagogikos studijas baigs apie 70 studentų, vaikystės pedagogikos studijas baigs apie 90 studentų, o šokio pedagogikos – apie 10 studentų.
„Pastebime, kad stojančiųjų preferencijos keičiasi. Populiarėja nuolatinė sesijinė studijų forma (2024 m. į pradinio ugdymo pedagogikos studijas būtent šia forma buvo priimta 87 studentai). Tokias studijas dažniausiai renkasi jau dirbantys pedagogai. Atkreiptinas dėmesys, kad apie 95 proc. mūsų absolventų dirba pagal profesiją“, – aiškino Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė.
Anot jos, labai svarbu ir pačios ugdymo įstaigos, iš kurių mokiniai ateina. Dekanė pasidžiaugė, kad vis daugiau studentų pedagogikos studijas renkasi labai tikslingai ir motyvuotai, iš visų galimų studijų programų pedagogikos studijas pasirinkdami pirmaisiais pasirinkimais.
„Tokios tendencijos nulemtos to, kad Lietuvoje labai trūksta mokytojų, todėl nemaža dalis pradeda darbą ugdymo įstaigoje tik pradėję studijas. Vis labiau ryškėjantis pedagogikos studijų pasirinkimo motyvas – sąmoningas noras keisti situaciją ugdymo įstaigose. Absolventai dažniausiai įvardija, jog jie norėtų keisti mokytojo ir mokinio santykį“, – pabrėžė V. Juškienė.
Ji sakė, kad iš studentų ir absolventų apklausų, o ir iš skirtingų tyrimų aišku, kad mokyklos kultūra yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių pradėjusių dirbti mokytojų pasirinkimą likti dirbti ugdymo įstaigoje.
„Tad norint, kad mūsų ugdymo įstaigose būtų daugiau sąmoningų ir išmanančių savo darbą bei prisiimančių atsakomybę mokytojų, kurie atviri pokyčiams ir dirba ugdymo įstaigose, nes mato prasmę, būtina stiprinti naujo darbuotojo priėmimo, mentorystės praktikas.
Girdėdami, kad neretai mūsų absolventams to trūksta, esame atviri ir aktyviai bendradarbiaujame su savo absolventais ir jau pabaigusiais studijas, teikdami jiems didaktinę, o kartais ir pedagoginę, psichologinę paramą“, – sakė V. Juškienė.
Vilniaus kolegijos atstovė Lina Bivainienė pabrėžė, kad svarbu ir tai, kad Vilniaus kolegija su Kauno technologijos universitetu, Mykolo Romerio universitetu bei Lietuvos sporto universitetu 2024 m. pabaigoje tapo Pedagogų rengimo centru.
Pasak L. Bivainienės, centras ne tik prisidės prie pedagogų rengimo stiprinimo, bet ir prie būsimųjų mokytojų bendruomenės, grįstos bendryste, dalijimusi ir atvirumu, kūrimo. Kaip sakė Vilniaus kolegijos atstovė, centras sieks formuoti naują pedagoginę paradigmą, kurioje mokytojas yra kūrėjas, gebantis kurti naujas ugdymo metodikas, priemones ir modeliuoti ugdymo turinį. Bus skatinama pedagogus įsitraukti į mokslinius projektus, veiklos tyrimus, orientuotus į didaktikos plėtrą, naujų ugdymo metodikų vertinimą.
Kandidatų daugiau, nei gali priimti
Kauno technologijos universitetas (KTU) siūlo profesines pedagogikos studijų krypties studijas, įgijusiems bakalauro laipsnį, bei gretutines studijas, siekiantiems bakalauro laipsnio ir greta – pedagogo kvalifikacijos. Šis universitetas jau ne vienus metus neslepia ambicijos plėsti pedagogų rengimą.
KTU duomenimis, profesinėse studijose studijuojančių studentų skaičius kasmet auga. Atitinkamai didėja profesines studijas baigusių ir pedagogo kvalifikaciją įgijusių absolventų skaičius: 2024 m. – 47 absolventai, o 2023 metais buvo 40, 2022 metais – 26.
Planuojama, kad šiemet profesines studijas pabaigs 58 absolventai, kurie galės mokyti matematikos, fizikos, chemijos, informatikos, biologijos, inžinerinių technologijų, užsienio kalbos, istorijos, geografijos bendrojo ugdymo dalykų.
Absolventai dažniausiai įvardija, jog jie norėtų keisti mokytojo ir mokinio santykį.
V. Juškienė
Kaip sakė KTU atstovas Mantas Lapinskas, kasmet didėja ir studijuojančiųjų gretutinėse pedagogikos studijose skaičius. Šiemet pedagogiką greta bakalauro studijų programos studijuoti pradėjo 26 studentai, pernai – 24. Planuojama, kad šiemet bakalauro laipsnį kartu su pedagogo kvalifikacija įgis 11 absolventų, kurie galės mokyti matematikos, chemijos, fizikos, informatikos bendrojo ugdymo dalykų. Pernai KTU turėjo 7 tokius absolventus.
„Pedagogiką studijuojančių studentų skaičius priklauso nuo skiriamo valstybės finansavimo. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pastaraisiais metais KTU skiria 51 profesinių studijų valstybės finansuojamą vietą ir 22 gretutinių studijų stipendijas.
Į visas šias vietas priimame studentus, tačiau kandidatų yra gerokai daugiau. Kai kurie studentai pasirenka studijuoti savo lėšomis. Profesinėse studijose pageidaujančiųjų studijuoti pastaraisiais metais sulaukiame apie 160, gretutinėse studijose – apie 40. Norinčiųjų studijuoti pedagogiką kasmet daugėja“, – teigė M. Lapinskas.
Kaip jau sakyta, KTU 2024 m. lapkritį kartu su partneriais (Lietuvos sporto universitetu, Mykolo Romerio universitetu bei Vilniaus kolegija) įsteigė Pedagogų rengimo centrą. KTU profesinių studijų programos apimtis praplėsta nuo 60 iki 120 kreditų, tad nuo 2025 m. studentai galės pasirinkti, ar įgyti tik pedagogo kvalifikaciją (60 kreditų), ar pedagogo kvalifikaciją ir mokomojo dalyko kompetenciją (120 kreditų).
KTU taip pat ruošia Nacionalinės pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas.
Švietimo akademija ieško išeičių
Pasak VDU švietimo akademijos kanclerės L. Kaminskienės, mokytojų trūkumas visus verčia ieškoti sprendimų, kaip pritraukti daugiau jaunų žmonių į pedagogikos krypties studijas.
„VDU Švietimo akademija jau ketverius metus aktyviai dirba su savivaldybėmis, buria jaunimą į Jaunojo pedagogo klubus. Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje kartu su Kauno m. savivaldybe įsteigėme Ugdymo krypties klasę. 2024 m. rudenį panaši klasė buvo
įsteigta ir Rokiškio rajono savivaldybėje.
Šios priemonės, bendradarbiaujant su mokyklomis, savivaldybėmis ir kitais partneriais, yra gana efektyvios. Pavyzdžiui, vien iš Kauno rajono Jaunojo pedagogo klubo apie 50 proc. mokinių pasirenka studijuoti pedagogiką“, – aiškino Švietimo akademijos kanclerė.
Pasak jos, matoma ir tokia tendencija – Lietuvoje yra gimnazijų donorių, iš kurių kiekvienais metais VDU sulaukia stojančiųjų į pedagogikos krypties studijas.
„Natūralu, kad tai dažnai būna didžiosios miestų gimnazijos (Kauno „Saulės“, Jono Jablonskio, Maironio gimnazijos), bet būna ir iš mažesnių miestų, paminėčiau Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją, Radviliškio rajono Lizdeikos, Jonavos Jeronimo Ralio, Biržų Saulės, Vilkaviškio Aušros gimnazijos. Deja, bet turime ir tokių mokyklų, iš kurių į pedagogikos studijas neateina nė vienas abiturientas. Sakyčiau, kad reikėtų labai pamąstyti, kodėl taip yra“, – svarstė L. Kaminskienė.
Ji pasidžiaugė, kad į pedagogikos studijas kasmet stoja panašus šimtukininkų skaičius. Tarkime, 2024 metais įstojo 12 šimtukininkų (vienas pasirinko STEAM pedagogikos studijas (informatikos pedagogikos), kitas STEAM pedagogikos studijas (matematikos pedagogikos), kiti pradinio ugdymo, specialiosios pedagoginės pagalbos (specialiosios pedagogikos bei logopedijos) studijas, Mokomojo dalyko pedagogikos (dailės) pedagogikos programą.
„Siekdami atliepti mokytojų trūkumą Vilniuje, sieksime didinti priėmimus būtent čia. Tikimės, kad 2026 m. pradžioje prasidės VDU Švietimo akademijos rūmų, esančių T. Ševčenkos g., renovacija, bus įkurtos naujos, šiuolaikinių mokytojų rengimui reikalingos erdvės.
Populiariausios trys studijų programos išlieka Mokomojo dalyko pedagogika, Specialioji pedagoginė pagalba ir Pradinio ugdymo pedagogika bei ankstyvasis užsienio kalbos mokymas su tarptautinio bakalaureato IB PYP sertifikatu“, – sakė L. Kaminskienė.
Patys ruoš mokytojus
Šią savaitę Vilniaus miesto savivalsybė pranešė, kad sostinė imasi iniciatyvos –kartu su „Edu Vilnius“ kviečia tapti mokytojais ir pasinaudoti nemokama programa „Pradedu mokyti Vilniuje“. Ši programa skirta tiek jau dirbusiems mokyklose anksčiau, tiek turintiems pedagogo kvalifikaciją, bet mokykloje niekada nedirbusiems, tiek ir visiškai nieko bendra su pedagogika iki šiol neturėjusiems žmonėms.
Kaip rašo Vilniaus savivaldybė, mokytojų trūkumas kasmet sukelia vis daugiau iššūkių – sostinė ne išimtis. Šiuo metu vidutinis pedagogų amžius siekia 50,5 metų ir daugiau nei 10 proc. (t. y. apie 500) Vilniaus mokytojų yra pensinio amžiaus ir bet kada gali išeiti pelnyto poilsio. Skaičiuojant ir tuos, kurie yra priešpensinio amžiaus – t. y. kuriems liko 5 metai iki pensijos – turime daugiau nei 1300 mokytojų. Situacija ūmėja ir naujų mokytojų sostinėje trūksta vis labiau.
„Vilniaus mieste nelaukiame nacionalinių sprendimų ir patys imamės veiksmų. Privalome kuo greičiau atrasti būdų, kaip ne tik skatinti mokytojo profesijos pasirinkimą, bet ir pritraukti specialistus ateiti mokyti iš kitų sektorių. Jau šeštus metus iš eilės padedame pradedantiems mokytojams, siekdami jų integraciją mokyklose padaryti kuo lengvesnę ir sklandesnę“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas.
