Generalinė prokuratūra pranešė teismui perdavusi baudžiamąją bylą, kurioje du Lietuvos piliečiai kaltinami šnipinėjimu Baltarusijai. Sugyventinių porelė, vyras ir moteris, patys pasisiūlė bendradarbiauti su Baltarusijos karine žvalgyba, o vienas jų tikslingai infiltravosi į Šaulių sąjungą, nors perdavinėjo ir neįslaptintą informaciją.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2022 m. gegužę abu kaltinamieji nuvyko į Minską, kur per tarpininką susitarė dėl kontaktų ir tolimesnio bendradarbiavimo su šios valstybės karinių struktūrų atstovais.
Tai reiškia, kad Lietuvos piliečiai iš esmės patys už finansinį ir kitokį atlygį pasisiūlė teikti informaciją Baltarusijai. Šnipinėjimo tikslu vienas iš kaltinamųjų įstojo ir buvo tapęs aktyviu Šaulių sąjungos nariu.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad nuo susitikimo Minske iki sulaikymo 2023 m. lapkritį abu kaltinamieji vykdė Baltarusijos gynybos ministerijos generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) užduotis ir jos pavedimu Lietuvoje bei Latvijoje rinko bei perdavinėjo užsienio valstybės karines struktūras dominančią informaciją.
Baltarusijos GRU atstovai buvo suinteresuoti gauti informaciją apie Lietuvoje dislokuotą karinę techniką bei ginkluotę, priklausančią Lietuvos kariuomenei, Krašto apsaugos savanorių pajėgoms, Lietuvos šaulių sąjungai bei NATO sąjungininkams.
Baltarusija taip pat norėjo žinoti apie strateginių objektų infrastruktūrą ir jų apsaugą, Lietuvos šaulių sąjungos veiklą ir jos organizuojamų mokymų turinį, Baltarusijos opozicijos veiklą Lietuvoje bei joje dalyvaujančius asmenis ir gauti informacijos apie Lietuvos piliečius, kuriuos būtų galima verbuoti.
Nors šios šnipų poros rinkta ir Baltarusijos GRU perduota informacija nebuvo įslaptinta, ji yra vertinga užsienio valstybių ginkluotosioms pajėgoms ruošiant karinės agresijos planus bei naudojama vykdant kitą Lietuvai priešišką veiklą.
Šis atvejis padėjo Lietuvos karinei žvalgybai nustatyti Baltarusijos GRU naudojamus asmenų įtraukimo į žvalgybos veiklą būdus, vykdytos žvalgybos operacijos taktiką, ryšio tarp kuratoriaus ir užverbuoto asmens palaikymo metodus – nuo užduočių gavimo iki suriktos informacijos perdavimo.
Tiriant nusikaltimą buvo surinkta informacija apie baltarusių karinės žvalgybos veiklos metodus, būdus, priemones, konspiracines patalpas, atsiskaitymo už informaciją schemas bei Baltarusijos piliečių, buvusių valstybės pareigūnų indėlį teikiant paramą Baltarusijos žvalgybos operacijoms.
Abiem kaltinamiesiems šiuo metu taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, kaltinimai pareikšti dėl šnipinėjimo organizuotoje grupėje. Griežčiausia galima bausmė už šią nusikalstamą veiką – laisvės atėmimas iki penkiolikos metų.
Generalinė prokuratūra taip pat praneša, kad šnipinėjimui jau užverbuoti ar tokių pasiūlymų sulaukę asmenys gali išvengti baudžiamosios atsakomybės, jeigu laiku ir tinkamai informuos Lietuvos institucijas. Informuoti apie tai galima policiją, prokuratūrą, Valstybės saugumo departamentą ar Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą.
Šaulių sąjunga: šnipinėjimu kaltinamas asmuo buvo pašalintas 2024-aisias
Reaguodama į situacija ketvirtadienio popietę Šaulių sąjunga išplatino pranešimą žiniasklaidai.
Jų teigimu, šnipinėjimu kaltinimas asmuo iš Šaulių sąjungos buvo pašalintas 2024-aisiais.
„Tai, kad nustatytas toks atvejis, yra bendras mūsų valstybės tarnybų profesionalaus darbo rezultatas. Minimas pilietis 2024 m. buvo pašalintas iš organizacijos ir nėra mūsų organizacijos narys“, – atsakyme LRT teigia Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas, laikinai pavaduojantis Sąjungos vadą, plk. ltn. Gediminas Latvys.
Jo teigimu, suprantama, kad Lietuvos šaulių sąjunga, kuri yra pagrindinė piliečius visuotinei gynybai telkianti organizacija, negali nedominti mums priešiškų jėgų.
„Turime saugiklius organizacijos viduje, tiesiogiai dirbame ir su atitinkamų valstybės institucijų pareigūnais. Kaip matome, mūsų bendras darbas duoda rezultatų. Todėl galiu pasakyti, kad šauliai yra ir bus tikrinami. Net neabejoju, kad pavyks identifikuoti visus tuos, kurie kelia grėsmę mūsų nacionaliniams saugumui“, – teigia G. Latvys.
