Baltarusija neseniai paleido tris politinius kalinius, tarp kurių buvo vienas amerikietis, nors šalyje oficialiai įkalinti 1232 politiniai kaliniai. Ekspertai įtaria, kad paleisdamas keletą politinių kalinių Aleksandro Lukašenkos režimas bando pradėti diskusijas su naująja Donaldo Trumpo administracija, siekdamas sankcijų Baltarusijai panaikinimo, iš kurių svarbiausios yra sankcijos finansų sektoriui ir kalio trąšoms bei A. Lukašenkos režimo pinigine vadinamai įmonei „Belaruskalij“.
Aukšto rango Lietuvos politikai, kalbėdami neoficialiai, sutinka, kad jeigu JAV susigundytų mainais į dalies politinių kalinių paleidimą panaikinti sankcijas įmonei „Belaruskalij“ ir baltarusiškoms kalio trąšoms, toliau viskas galėtų verstis domino principu. Europos Sąjungos sankcijų paketai paprastai pratęsiami, bet užtenka vienos valstybės veto, kad viskas griūtų.
Tokiu būdu Lietuva su nacionalinėmis sankcijomis įmonei „Belaruskalij“ liktų viena ir neatmestina, kad Lietuvos vidaus politikoje atsirastų veikėjų, kurie imtų agituoti už sankcijų panaikinimą.
„Buvo įtarimų per rinkimus, kad ponas Remigijus Žemaitaitis ir jo kampanija yra vienaip ar kitaip susijusi su baltarusiškų trąšų verslu, nes jis ne vieną kartą debatuose gynė baltarusiškų trąšų verslą, teigė, kad Klaipėda be jo negali išgyventi, kad visa širdimi reikia atsiverti tam režimui. Tą pats girdėjau savo ausimis ne vieną kartą“, – portalui LRT.lt sakė konservatorius, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis.
„Aišku, kad A. Lukašenka nori panaikinti sankcijas, aišku, kad jis bando įtikinti Vakarų lyderius sušvelninti sankcijas. Bet neturime to leisti, kol Baltarusijoje neįvyks tikri pokyčiai. Pirma, kol Baltarusija nepasitrauks iš karo. Antra, kai režimas sustos terorizuoti baltarusius“, – situaciją komentavo Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Franakas Viačorka.
JAV sankcijos priimtos anksčiau nei Europos bei Lietuvos
JAV sankcijos įmonei „Belaruskalij“ buvo įvestos nuo 2021 metų gruodžio 8 dienos. Tuomet Rusija dar nebuvo pradėjusi karo Ukrainoje, bet A. Lukašenka jau buvo žiauriai numalšinęs demokratinius protestus savo šalyje, Minske nutupdęs į Vilnių skridusį civilinį orlaivį ir pradėjęs migrantų ataką prieš Lietuvą, Latviją ir Lenkiją.
Remiantis neoficialiais Lietuvos pareigūnų pasakojimais, jau tuomet Baltarusijos režimas siekė išsiderėti amerikietiškų sankcijų įmonei „Belaruskalij“ atšaukimo mainais į kelių šimtų politinių kalinių paleidimą Baltarusijoje, tačiau JAV siekė visų politinių kalinių išlaisvinimo, reikalavo pradėti dialogą su Baltarusijos opozicija ir surengti demokratiškus rinkimus.
Tuo laiku į Vilnių kalbėtis su amerikiečiais tarpininkaujant Lietuvai važinėjo buvusi „Belaruskaja Kalinaja Kampanija“ generalinė direktorė Elena Kudriavec.
„Baltarusija ir politiniai kaliniai yra sena istorija. Jau anksčiau, kai buvo įvedamos sankcijos ir didėdavo spaudimas režimui, jie prisisodina daug politinių kalinių, nes tiesiog jiems nesunku taip padaryti. Ir paskui juos naudoja kaip prekybinį instrumentą, kaip priemonę išsimušti kažkokius palengvinimus. Tik problema, kad A. Lukšenka sako: „O, aš paleisiu politinius kalinius.“ Viena ranka jis paleidžia politinius kalinius, ypač tuos, kurie labiausiai matomi ir žinomi, o kita ranka pasodina kitus ir išlaiko panašų skaičių žmonių. Jis kažką gauna ir nieko pats nepraranda. Tokia patirtis, labiausiai matoma iš Lietuvos pusės, suponuoja, kad toks instrumentas neveikia“, – teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų docentas Laurynas Jonavičius.
Dabar A. Lukašenka pradėjo panašų procesą su nauja JAV prezidento administracija: regis, diktatorius vėl siūlo paleisti dalį politinių kalinių mainais į režimui skaudžiausių sankcijų atšaukimą. F. Viačorka teigia, kad režimui skaudžiausios sankcijos yra nukreiptos prieš bankų sektorių, nors nepatinka ir sankcijos trąšoms.
„A. Lukašenka nebūtų A. Lukašenka, jei nepasiūlytų naujam JAV prezidentui seno pavyzdžio susitarimo“, – sako konservatorius, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Ž. Pavilionis.
Lietuva savo nacionalines sankcijas, remdamasi nacionalinio saugumo motyvais, įvedė nuo 2022 metų vasario 1 dienos. Vyriausybės sprendimu, „Lietuvos geležinkelių“ ir įmonės „Belaruskalij“ krovinių gabenimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia, todėl kalio trąšos nebegalėjo būti vežamos per Lietuvą.
Prasidėjus Baltarusijos remiamam Rusijos karui prieš Ukrainą, sankcijas įmonei „Belaruskalij“ 2023 metų birželio 3 dieną įvedė ir Europos Sąjunga.
„Belaruskalij“ ir su ja susijusios įmonės prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą yra pradėjusios ne vieną teisinį procesą, siekdamos kvestionuoti ar atšaukti sankcijas, bet iki šiol tokios pastangos buvo nesėkmingos.
Lukašenka „gera valia“ paleido kelis politinius kalinius
„The New York Times“ pranešė, kad vasario mėnesį JAV Valstybės departamento Europos ir Eurazijos biuro sekretoriaus pavaduotojas Christopheris W. Smithas su dar dviem amerikiečių pareigūnais apsilankė Baltarusijoje, o grįždamas į Vilnių parvežė tris išlaisvintus politinius kalinius, tarp jų ir vieną amerikietį.
Pasak leidinio, Vakarų diplomatams Ch. Smithas taip pat užsiminė apie kitą etapą – derybas dėl daugiau politinių kalinių paleidimo, mainais į sankcijų švelninimą bankų sektoriui ir kalio trąšoms.
„Dožd“ duomenimis, tarp išlaisvintųjų vasario 12-ąją buvo JAV pilietis Nikolaus Šugajevas ir du Baltarusijos piliečiai – Andrejus Kuznečiukas bei Alena Maušuk. Prieš tai sausio mėnesį A. Lukašenka paleido dvigubą Baltarusijos ir Jungtinių Valstijų tapatybę turinčią Anastasią Nuhfer.
„Mes žinome apie galimas derybas, žinome kai kurias detales, žinome, kad A. Lukašenka nori atšaukti sankcijas kalio trąšoms, bet kol jis nepadarys tikro pokyčio, mes neturėtume nieko švelninti. Mes labai stipriai remiame Lietuvą dėl šitos principinės pozicijos: jokio tranzito, jokių trąšų, jokios prekybos, kol A. Lukašenka nepadarys realių pokyčių“, – pasakojo F. Viačorka.
„Šiaip pokalbiai vyksta nuolatos. Problema ta, kad A. Lukašenka nori sankcijų atšaukimo pats nieko nedarydamas iš savo pusės. Aš negaliu atskleisti visų detalių, bet šios diskusijos tikrai vyksta, o tai parodo, kad sankcijos veikia – ir kaip spaudimo priemonė, ir kaip atgrasymo priemonė, ir silpnina A. Lukašenkos ir Vladimiro Putino aljansą“, – pridūrė F. Viačorka.
Pasak pašnekovo, apie sankcijų švelninimą būtų galima kalbėti, jeigu Baltarusija paleistų visus politinius kalinius ir sustabdytų represijas. F. Viačorkos pasakojimu, 2021 metais irgi vyko derybos dėl politinių kalinių paleidimo mainais į sankcijų panaikinimą: tuomet JAV įvedė sankcijas su atidėjimu, bet A. Lukašenka neįgyvendino to, ką žadėjęs.
Pašnekovas taip pat pabrėžia, kad pastaruoju metu vyksta svarstymai tik apie laikiną JAV sankcijų švelninimą, bet ne jų atšaukimą. Ir šiuo atveju tai niekaip nesusiję su Europos Sąjungos sankcijomis, nors, pasak F. Viačorkos, greičiausiai A. Lukašenka tikisi, kad JAV sušvelninus sankcijas iš paskos paseks ir Europos Sąjunga.
Baltarusijos žmogaus teisių centro „Viasna“ duomenimis, iš viso Baltarusijoje kali 1232 politiniai kaliniai, tačiau skaičiuojama, kad realybėje jų gali būti 20–30 proc. daugiau.
„Kai asmuo yra pripažįstamas politiniu kaliniu, kalėjime jis izoliuojamas, jis baudžiamas sunkiau, jam neleidžiama komunikuoti su giminaičiais, draugais, todėl sąlygos būna labai atšiaurios. Toks asmuo taip pat turi dėvėti geltoną ženklą ant kalinio uniformos, tai irgi pastato žmones į sudėtingą situaciją. Todėl daug šeimų prašo, kad jų giminaičiai nebūtų pripažinti politiniais kaliniais. Jie to prašo žmogaus teisių organizacijų“, – pasakojo F. Viačorka.
Pasak F. Viačorkos, trijų politinių kalinių paleidimas Baltarusijoje apsilankius JAV atstovams buvo vienpusis režimo veiksmas, siekiant pademonstruoti gerą valią.
„Žinoma, A. Lukašenka jaučiasi silpnas ir trapus, siekia geresnių santykių, jam nepatinka sankcijos, o jos veikia. Galbūt jis tikisi šiuo veiksmu pagerinti santykius su prezidentu D. Trumpu. Bet nemanau, kad to pakaks“, – teigia S. Cichanouskajos patarėjas.
Anot pašnekovo, JAV administracija su Baltarusijos režimu kalbasi, Baltarusijos opozicijai prašant pabandyti išlaisvinti politinius kalinius, tačiau A. Lukašenka suinteresuotas sankcijų švelninimu.
Budrys: Lukašenka moka prekiauti kaliniais
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad A. Lukašenka yra labai patyręs ir moka prekiauti politiniais kaliniais, tačiau, jeigu viskas kryptų derybų link, tuomet režimas būtų skatinamas imti dar daugiau įkaitų, kad galėtų juos į ką nors iškeisti.
„Viena svarbi pamoka Europai ir Amerikai, kad didžiausią patirtį iš veikiančių diktatorių turi A. Lukašenka, kuris moka prekiauti politiniais kaliniais ir gauti politinės naudos. Tai be galo antžmogiška ir pavojinga, nes tai tik skatina imti dar daugiau įkaitų ir jais prekiauti ateityje. Niekam nerekomenduoju to daryti, bet ką turime daryti, tai reikalauti, kad jis paleistų politinius kalinius. Ir tik tada, kai jis tai padarys, galėsime kalbėti apie ką nors. Toks elgesys yra tiesiog už ribos. Tai yra Lietuvos nuostata, tai nuostata, kuria dalinuosi su visais, kurie mano, kad galima pakeisti santykius su Baltarusija“, – portalui LRT.lt teigė ministras.
K. Budrys atkreipia dėmesį, kad Baltarusijai ir jos režimui galioja ne tik JAV, bet ir Europos Sąjungos sankcijos, o Europos Sąjungoje šiuo metu nėra svarstoma panaikinti ar sušvelninti sankcijas. Be to, reikia turėti mintyse, kad Europos Sąjungos sankcijos įmonei „Belaruskalij“ ir kalio trąšoms buvo priimtos dėl Baltarusijos pagalbos Rusijai kare prieš Ukrainą, o JAV – dėl nedemokratinių prezidento rinkimų, opozicijos sutriuškinimo bei tarptautinių normų nesilaikymo.
„Europos Sąjungoje jokių pasvarstymų apie sankcijų panaikinimą šiuo metu nėra ir, kiek nuo Lietuvos tai priklauso, tokių sąlygų ir nebus“, – sakė K. Budrys.
Koks amerikiečių interesas?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto partnerystės docento Vyčio Jurkonio pagrindinė tyrimų tema yra Baltarusija. Mokslininkas sako manantis, kad JAV pasikeitus prezidento administracijoms pagrindinė inciatyva derėtis dėl politinių kalinių ateina greičiausiai ne tiek iš Minsko, kiek iš Maskvos.
„Rusijai būtų naudinga, jeigu Baltarusijai sankcijų nebeliktų, ji visada buvo tranzitas krevetėms, avokadams ir visiems kitiems dalykams. Net ir Kinija komfortiškiau jaučiasi, kai gali pardavinėti dronus ar kitas technologijas ne tiesiogiai Rusijai (nes tada reikia su amerikiečiais kalbėtis), o baltarusiams viskas gerai“, – sakė V. Jurkonis.
Mokslininko manymu, šiuo metu naujoji JAV administracija labai savimi pasitiki ir tiesiog siekia dalykus pajudinti iš aklavietės bei pažiūrėti, kas bus toliau.
„Iš principo yra nemažai pozos dalykų: išjudinam iš mirties taško ir paskui žiūrėsim. Nes yra toks aklas pasitikėjimas, kad „mes viską žinom, kiti nieko nedarė“, o tai tiesiog nėra tiesa. Tai toks aklas pasitikėjimas“, – teigė V. Jurkonis.
Pašnekovas neatmetė, kad JAV gali susigundyti švelninti sankcijas Baltarusijai mainais į politinių kalinių paleidimą. V. Jurkonis netgi iškėlė idėją, kad tai galbūt gali būti susiję su muitų tarifais, kurie įsigaliojo Kanadai, nes Kanada irgi yra viena didžiausių kalio trąšų tiekėjų ir jeigu JAV iš tiesų įvestų muitus Kanadai, tuomet trąšos Amerikai pabrangtų.
„Jei klausiama, koks čia gali būti amerikiečių interesas, galbūt jie derinasi galimą trąšų pirkimą. Visame tarifų Kanadai kontekste jie nemažai perka iš kanadiečių“, – pabrėžė V. Jurkonis.
Iki JAV ir Europos Sąjungos sankcijų įvedimo baltarusiškos trąšos sudarė apie 20 proc. pasaulio kalio trąšų rinkos. 2018 ir 2019 metais „Belaruskalij“ gavo apie 2,7 ir 2,8 mlrd. dolerių pajamų per metus, o tai iš esmės buvo užsienio valiutos arterija režimui. Didžioji dauguma trąšų buvo išgabenama per Lietuvą geležinkeliais ir kraunama Klaipėdos uoste.
Po sankcijų įvedimo „Belaruskalij“ turėjo ieškoti kitų eksporto kelių, o šie dažniausiai vedė per Rusijos uostus: Ust Lugą, Bronką ar Novorosijską, Astrachanę, Murmanską. Kaip rašo Lenkijos Rytų studijų centro analitikas Kamilis Kłysińskis, baltarusiams teko kautis su Rusijos trąšų gamintojais „Uralkali“ ir „Eurochem“, kurie buvo užsitikrinę pirmenybę naudotis Rusijos geležinkelių infrastruktūra ir uostais.
Tai lėmė, kad „Belaruskalij“ patyrė didesnius kaštus, siekdama neprarasti rinkų, dempingavo kainas, vadinasi, pardavė trąšas pigiau ir uždirbo mažiau. Dėl sankcijų įmonės „Belaruskalij“ produkcijos dalis pasaulyje smuko nuo 20 iki 9 proc., o šį vakuumą užpildė kiti žaidėjai. Kanada išlieka didžiausia kalio trąšų eksportuotoja pasaulyje.
