Ketvirtadienio popietę Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis pateikė daugiau duomenų apie, kaip įtariama, sulaikytus šnipus. Kaip teigė A. Urbelis, du Lietuvos piliečiai įtariami kvalifikuotu šnipinėjimu, veikiant organizuotoje grupėje. Pasak prokuroro, sulaikyti asmenys už savo veiklą iš priešiškos valstybės gavo piniginį atlygį.
Ketvirtadienį Generalinė prokuratūra pranešė teismui perdavusi baudžiamąją bylą, kurioje du Lietuvos piliečiai kaltinami šnipinėjimu Baltarusijai. Sugyventinių pora, vyras ir moteris, patys pasisiūlė bendradarbiauti su Baltarusijos karine žvalgyba, o vienas jų tikslingai infiltravosi į Šaulių sąjungą, skelbė prokuratūra.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2022 metų gegužę abu kaltinamieji nuvyko į Minską, kur per tarpininką susitarė dėl kontaktų ir tolimesnio bendradarbiavimo su šios valstybės karinių struktūrų atstovais.
Taip pat skaitykite
Kaip pranešė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras A. Urbelis, du Lietuvos piliečiai buvo sulaikyti 2023 metų lapkritį, sulaikymo operaciją padėjo atlikti „Aro“ pareigūnai.
Pasak prokuroro, šnipinėjimo veikla buvo įvairi, ją lietuviai vykdė už piniginį ir kitokį atlygį. Informaciją įtariamieji rinko Lietuvoje ir Latvijoje. Nors įslaptinta informacija jiems nebuvo prieinama, tačiau bendra surinkta informacija priešiškų valstybių žvalgyboms buvo naudinga, galimai planuojant savo veiksmus ar analitinius vertinimus.
„Manome, kad sėkmingai pavyko tai užkardyti“, – sakė A. Urbelis.
Prokuroro teigimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija įdomi ir Lietuvos žvalgybai: „Įsivertinome bendravimo, komunikacijos tinklus, ryšio palaikymo, piniginio atsiskaitymo kanalus.“
Kaip pasakojo A. Urbelis, iš Baltarusijos gautos sumos nebuvo „šimtai tūkstančių“, tačiau už užduočių atlikimą lietuviai gaudavo įvairų atlygį.
„Nepasakysiu, kad tai šimtai tūkstančių, bet ir šimtas, ir 500 – įvairūs atlygiai“, – sakė prokuroras.
Taip pat skaitykite
Prokuratūrai žinoma galutinė suma, kurią iš Baltarusijos už šnipinėjimą gavo lietuviai, tačiau jos A. Urbelis neatskleidė.
Šalia piniginio atlygio, kaip įtariama, Baltarusijai šnipinėjusi pora sulaukė ir kitokio atlygio: „Tai gali būti įvairios dovanos, atlygis, kompensuojančios priemonės už atvykimus, apgyvendinimo paslaugas, pavyzdžiui, į Druskininkų vandens parką nemokamai nuvažiuoti ar dar kažkur nukeliauti, į kokį teatrą nemokamai, operą pažiūrėti. Įvairios paslaugos gali būti neatlygintinos, jos taip pat nustatytos tyrimo metu“.
Prokuroras taip pat informavo, kad sulaikytoji pora – ne vilniečiai, jiems yra per 40 metų.
„Tai pakankamai subrendę, turintys gyvenimiškosios patirties žmonės”, – teigė A. Urbelis.
Kaip pridūrė jis, anksčiau šie asmenys teisėsaugai nebuvo žinomi.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad nuo susitikimo Minske iki sulaikymo 2023 metų lapkritį abu kaltinamieji vykdė Baltarusijos gynybos ministerijos generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) užduotis ir jos pavedimu Lietuvoje bei Latvijoje rinko bei perdavinėjo užsienio valstybės karines struktūras dominančią informaciją.
Baltarusijos GRU atstovai buvo suinteresuoti gauti informaciją apie Lietuvoje dislokuotą karinę techniką bei ginkluotę, priklausančią Lietuvos kariuomenei, Krašto apsaugos savanorių pajėgoms, Lietuvos šaulių sąjungai bei NATO sąjungininkams.
Baltarusija taip pat norėjo žinoti apie strateginių objektų infrastruktūrą ir jų apsaugą, Lietuvos šaulių sąjungos veiklą ir jos organizuojamų mokymų turinį, Baltarusijos opozicijos veiklą Lietuvoje bei joje dalyvaujančius asmenis ir gauti informacijos apie Lietuvos piliečius, kuriuos būtų galima verbuoti.
Šis atvejis padėjo Lietuvos karinei žvalgybai nustatyti Baltarusijos GRU naudojamus asmenų įtraukimo į žvalgybos veiklą būdus, vykdytos žvalgybos operacijos taktiką, ryšio tarp kuratoriaus ir užverbuoto asmens palaikymo metodus – nuo užduočių gavimo iki surinktos informacijos perdavimo.
Abiem kaltinamiesiems šiuo metu taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, kaltinimai pareikšti dėl šnipinėjimo organizuotoje grupėje. Griežčiausia galima bausmė už šią nusikalstamą veiką – laisvės atėmimas iki 15 metų.
Generalinė prokuratūra taip pat praneša, kad šnipinėjimui jau užverbuoti ar tokių pasiūlymų sulaukę asmenys gali išvengti baudžiamosios atsakomybės, jeigu laiku ir tinkamai informuos Lietuvos institucijas. Apie tai informuoti galima policiją, prokuratūrą, Valstybės saugumo departamentą ar Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą.
