Vasarį socialiniame tinkle išplitus vaizdams, kaip žeminamas prie lovos pririštas psichiatrijos skyriuje gydomas pacientas, ekspertai ragina imtis pokyčių. Žmogaus teisių ekspertė Karilė Levickaitė ir psichiatras Dainius Pūras ragina psichikos sveikatos sistemoje atsisakyti priverstinių priemonių, tokių kaip rišimas prie lovos ar priverstinė hospitalizacija, jas pakeičiant nežeminančiais metodais. Ministerija sutinka, kad prievarta – šios sistemos skaudulys, tačiau pabrėžia, kad pokyčiai jau vyksta.
Vasarį internete pradėjo plisti vaizdo įrašas iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės padalinio, kuriame užfiksuota, kaip asmuo pažemina specialiais diržais prie lovos pririštą pacientą. Savo feisbuko paskyroje ligoninė apgailestavo dėl situacijos ir patikino, kad nukentėjusiam pacientui teikia pagalbą.
Komentare LRT.lt tuomet teigė, kad LSMU Kauno ligoninė sakė, jog veiksmų imtasi vos sužinojus apie įvykį – kreiptasi į policiją, situacija aptarta su skyriaus darbuotojais.
„Ligoninė atliko vidinį tyrimą, peržiūrėjo vidinius procesus ir patvirtinto veiksmų planą pacientų saugumui didinti ir paslaugų kokybei tobulinti. Šiuo metu pradėta administracinio nusižengimo teisena, todėl suteikti daugiau detalių apie įvykį negalime“, – teigė ligoninė.
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodo, kad vasario 11 dieną sulaukė pranešimų dėl socialiniame tinkle plintančio vaizdo įrašo. Pradėta administracinė teisena dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo.
Sako, kad žmogaus teisių užtikrinimas stringa: „Čia yra labai daug pažeidžiamumo aspektų“
Organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė, psichikos sveikatos ir žmogaus teisių ekspertė Karilė Levickaitė pabrėžia, kad į šią istoriją reikia žvelgti plačiau. Anot jos, svarbu kalbėti ne apie konkretų incidentą ligoninėje, o stringantį žmogaus teisių užtikrinimą psichikos sveikatos srityje Lietuvoje, nes būtent tai ir yra skandalais virstančių istorijų priežastis.
„Jeigu tokia situacija nutiktų privačiame sektoriuje, į tai būtų labai reaguojama ir imamasi priemonių, o psichiatrijoje nesureikšminama – atsitiko, tai atsitiko. Reikėtų savikritiškiau pasižiūrėti, bet ne konkrečių darbuotojų, o pačios sistemos lygmeniu“, – teigė ji.
Pašnekovė neabejoja, kad šioje srityje dirbantys ekspertai pacientams nori padėti, tačiau sistema remiasi ilgus metus naudotomis prievartinėmis priemonėmis. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) siūlo ieškoti priemonių ir praktikų, nepažeidžiančių žmogaus teisių ir orumo, sakė K. Levickaitė.
„Psichiatrijoje gana vienareikšmiškai nusprendžiama, pavyzdžiui, apie priverstines priemones – hospitalizaciją, gydymą, suvaržymų taikymą. Atrodo, kad taip visada buvo, todėl ir toliau taip turi būti, nes psichikos distreso būsenos žmonių elgesys sudėtingas, nors reikėtų kelti klausimą, kaip organizuoti paslaugas, kad žmogus sulauktų jautrios reakcijos ir supratimo, kad jo būsena nestiprėtų. Praktinių instrumentų yra daug, reikia ieškoti alternatyvų, kad žmogaus teises pažeidžiamų praktikų mažėtų, o kada nors jų galbūt išvis būtų galima atsisakyti“, – kalbėjo K. Levickaitė.
LRT.lt pašnekovė pasakojo, kad neseniai atliktas tyrimas atskleidė, jog psichikos sveikatos srities darbuotojai palankiai vertina žmogaus teisių temą, tačiau nežino, kuo galėtų pakeisti priverstinio gydymo priemones.
„Pavyzdžiui, dešimtis metų kalbama, kad Lietuvai reikia mobilios komandos, kuri atvyktų pas žmogų, patiriantį psichikos sveikatos krizę. Tikrai namų aplinkoje tvarkytis būtų lengviau negu vežti žmogų į stacionarą, kur patiriamas dar didesnis stresas. Dabar tokią paslaugą Lietuvoje ketinama diegti, bet kiek metų apie tai kalbėta?“ – pavyzdį pateikė pašnekovė.
Jos teigimu, vertėtų pasinaudoti psichikos ligomis sergančių žmonių patirtimi, o kalbant apie gydymo procesą būtina atsižvelgti į jų pačių nuomonę.
„Kitas pavyzdys – išankstinio nurodymo praktika, kai tariamasi su žmogumi, kuris žino, kad patiria sunkias būsenas, jų metu jis negali savęs išreikšti ar komunikuoti su aplinka. Jis pats gali pasakyti, kokios priemonės tuo metu labiausiai padeda. Psichikos sveikatos specialistai tokią informaciją galėtų iš anksto turėti, kad galėtų geriausiai atliepti jo paties poreikius“, – paaiškino K. Levickaitė.
Kalbėdama apie situacijas, kai medikams nelieka išeities, tik taikyti fizinį paciento suvaržymą, ji kelia klausimą, ar prieš tai buvo padaryta viskas, kad žmogaus būklė neblogėtų, kad jis nesijaustų spraudžiamas į kampą.
„Lietuva nėra vienintelė, naudojanti priverstines praktikas, bet klausimas, kaip tai reflektuojame, kokios dar priemonės įdiegtos, kad tokių atvejų mažėtų? Lietuva čia turi ko pasimokyti. Jungtinių tautų žmonių su negalia teisių konvencija reglamentuoja, kad negalios pagrindu neturi būti naudojamas kažkoks priverstinis uždarymas, priverstinė hospitalizacija“, – teigė „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė.
LRT.lt ji pasakojo negirdėjusi atvejų, kad kas nors iš pacientų būtų savo teises gynęs teismuose.
„Supraskime, kad čia yra labai daug pažeidžiamumo aspektų. Viena, žmogus jau yra sunkios būklės ir negali kreiptis į teismą. Be to, tam reikia ir finansų, supratimo apie savo teises. Psichiatrijos stacionare pirminė teisinė pagalba de facto nėra prieinama. Kitas aspektas – didelė stigma, žmogus nenori, kad kas nors sužinotų, jog jis gulėjo ligoninėje“, – paaiškino K. Levickaitė.
Pokyčiai – tik gražus fasadas ir nauji pavadinimai
Psichikos sveikatos sistemą taip pat kritikuoja visuomenininkas, psichiatras prof. Dainius Pūras. Pasak jo, kol Vakarų psichiatrija žengia į priekį ir ieško būtų pacientams padėti nenaudojant prievartos, Lietuva – įstrigusi praeityje. Įgyvendinami pokyčiai, sako jis, tėra sistemos papudravimas, o esminiams klausimams spręsti nepakanka politinės valios.
„Liekame ant senų bėgių, nors fasadas stipriai renovuojamas, gerinamos ligoninės, pirminiame lygyje esantys psichikos sveikatos centrai, nuolatinės globos įstaigos. Šios trys grandys vienos kitas maitina pacientais ir daro viską, kad neatsirastų alternatyvų. <...> Taip, fasadas pasikeitė, bet kaip sovietmečiu turėjom 6 tūkst. uždarytų žmonių, taip ir dabar. Būdavo psichoneurologijos internatai, dabar gražiau vadinasi ir pastatai renovuoti, bet žmonės lygiai taip pat uždaryti, iš jų atimta laisvė, o visuomenė čia nemato problemos“, – sakė jis.
Nei jie pavojingi, nei bejėgiai, mes juos tokius padarome sistemos pinigais.
D. Pūras
D. Pūras pabrėžia, kad nors Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ragina ieškoti žmogaus orumo netrypiančių pagalbos būdų, Lietuva žengia visai kitu keliu. Dėl to, mano LRT.lt pašnekovas, problemų tik daugės, o ir įstaigų išlaikymas valstybei atsieina brangiai.
Psichiatro D. Pūro nuomone, visuomenėje sklandančios baimės, esą psichikos ligomis sergantys žmonės yra pavojingi, – niekuo nepagrįstos.
„Apie juos kalbama, kad tai jie pavojingi, tai bejėgiai, kurie negali savimi pasirūpinti. Nei jie pavojingi, nei bejėgiai, mes juos tokius padarome sistemos pinigais. Tai gilina bejėgystę, o tada sakoma: „Nieko nepadarysi, davėm tą vaistą, kitą, dvidešimt kartų paguldėm, giminės pavargo, tai gal išvežkim į nuolatinės globos įstaigą? O žmogus gyventų visuomenėje ir kokį nors darbelį dirbtų, jeigu sukurtume paslaugas, kurios jį įgalintų, o ne nugalintų. Mes einame tuo keliu, kad gerk vaistukus, jeigu negersi – vėl paguldysim. Nesu prieš vaistus, bet seniai aišku, kad ne vaistams tenka lemiamas vaidmuo“, – sakė jis, pridūręs, kad būtina plėsti paslaugų įvairovę, o pacientams – palikti teisę patiems spręsti dėl gydymo.
„Žmonės turėtų turėti teisę sakyti, kad nusibodo kiekvieną kartą gulėti ligoninėje, kur gauna tik vaistų, o norėtų būti ten, kur gydoma ne vaistais. Pasaulis jau turi tokių paslaugų, o pas mus pasiūlius išjuokia“, – tęsė D. Pūras.
Ministerija sako ieškanti būdų, kaip užtikrinti žmogaus orumą
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Marija Oleškevičienė iš dalies sutinka su išsakyta kritika. Jos teigimu, prievartos panaudojimo atvejai – „skaudulys“, tačiau jų skaičių siekiama mažinti. Remiantis statistiniais duomenimis, priverstinai hospitalizuojama apie 3 proc. pacientų, tai yra maždaug 1200 atvejų kasmet.
„Didžiąją dalį, 61 proc., sudaro šizofrenijos spektro sutrikimai“, – pridūrė ji.
Anot ministerijos patarėjos, psichiatrijos stacionarines paslaugas teikiančias įstaigas vertina nepriklausomi PSO akredituoti ekspertai, kurie stebi ir tai, kaip ligoninės užtikrina žmogaus teisių principus. Jau įvertintos 6 didžiausios ligoninės, tarp jų – ir anksčiau minėta LSMU Kauno ligoninė. Atlikus vertinimą, paaiškino pašnekovė, sudaromi paslaugų gerinimo planai, o vėliau stebima, kaip jie įgyvendinami.
LRT.lt paklausta, ką dažniausiai ekspertai pataria keisti, M. Oleškevičienė pabrėžė, kad rekomendacijos skirtingos, tačiau keliami paciento supažindinimo su jo teisėmis ir teisine pagalba, taip pat privatumo užtikrinimo fizinio suvaržymo metu klausimai.
Pasak jos, ministerija ieško alternatyvių būdų, kurie padėtų užtikrinti pacientų orumą. Patarėja sakė, kad patvirtinti stacionarinėms paslaugoms keliami reikalavimai, įsigaliosiantys rugsėjį.
„Yra reglamentuoti krūviai – kiek psichiatras, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas aptarnauja pacientų. Krūvis sudėliotas pagal skyriuje teikiamos pagalbos intensyvumą, tokio reglamentavimo anksčiau nebuvo, tai padės užtikrinti pakankamą personalo skaičių“, – sakė ji, pridūrusi, kad pacientas kasdien turės gauti bent vieną psichosocialinės intervencijos paslaugą.
Be to, tęsė M. Oleškevičienė, iš ligoninės išleisti pacientai galės užpildyti specialias anketas ir patys atsakyti, kaip vertina suteiktas paslaugas. SAM žada šiuos duomenis rinkti ir vertinti.
ES lėšomis pradedama įgyvendinti mobiliųjų komandų apskričių centruose iniciatyva. Jų, planuojama, iš viso bus 19. „Tai ne krizių valdymo komanda, o komanda, kuri nuolat, iki dvejų metų, prižiūrės sudėtingus pacientus, kurie dažnai privertinai hospitalizuojami, neturi motyvacijos gydytis“, – LRT.lt sakė pašnekovė, pridūrusi, kad nuo liepos pirminės psichikos sveikatos priežiūros centruose atsiras atvejo vadybininkų.
Pašnekovė džiaugiasi dienos stacionarų plėtra, ypač regionuose, kur iki šiol jų nebūdavo.
„42 nauji dienos stacionarai, dalis projektų jau įgyvendinta, apie 10 iš jų jau veikia“, – sakė ji.
