„Šis planas yra padėtas tiek ant mano stalo, tiek ant finansų ministro“, – kalbėdamas apie gynybos finansavimą sako ministras pirmininkas Gintautas Paluckas. Anot jo, dalis plano visuomenei bus pristatyta pavasario sesijoje. „Todėl šiandien spurdėti ar kelti kažkokį nepasitikėjimą, neužtikrintumą tikrai nėra jokio reikalo. Tie klausimai yra sprendžiami su didžiausia įmanoma atsakomybe“, – sako G. Paluckas.
Pokalbis su šalies premjeru – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“.
– Pirmiausia norėjau jūsų paklausti dėl pasaulyje besikeičiančios geopolitinės ir saugumo situacijos. Prezidentu tapus ir naują kadenciją pradėjus Donaldui Trumpui, viskas dramatiškai keičiasi kas savaitę, o kartais net ir kas valandą. Mūsų gynyba ir saugumas buvo iš principo pagrįstas naryste NATO, kur didžiausi pajėgumai yra JAV. Jūsų požiūriu, kurios prielaidos iš tų, kurios buvo daromos anksčiau, dar yra išlikusios dėl mūsų saugumo, o kurios vis tik keičiasi?
– Gal nereikėtų dramatizuoti dalykų, kol jie neįvykę. Tai, kad pasikeitė retorika ir tam tikra tarptautinė diplomatija, yra akivaizdu. Mes nesame prie jos pratę ir tai tam tikra prasme šokiruoja daugelį politinio lauko dalyvių ar netgi kai kurių šalių lyderių, bet iš esmės naujasis JAV prezidentas nepasakė nieko naujo, ko nebūtume girdėję.
Atrodo, prieš septynerius metus atvykęs į NATO viršūnių susitikimą, jis pasakė lygiai tą patį: dėkite pinigus ant stalo ir nustokite joti ant JAV nugaros. Na, aš galbūt netiksliai cituoju, bet iš esmės žinia buvo panaši.
Tuokart JAV prezidentas buvo, švelniai tariant, išjuoktas. Šiandien matome visai kitą kontekstą ir visai kitas aplinkybes. Jos verčia Europą galų gale labai rimtai pasižiūrėti į gynybos ir finansavimo klausimus, nes visos kalbos, kurios nėra dengiamos ištekliais, resursais, pinigais, yra tuščios kalbos.
– Dėl išteklių ir pinigų kaip ir aišku – Lietuva kaip ir deklaravo, kad artimiausiais metais sieks 5 arba 6 procentų. Tačiau yra ir kitų prielaidų, pavyzdžiui, JAV karių dislokavimas Rytų Europoje, o tai buvo daugiausia po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Lietuvoje – šiek tiek anksčiau.
Ar mes esame tikri, kad turėsime dislokuotus JAV karius, JAV sausumos kariuomenės batalionus? Nepaisant to, kad prezidentas Nausėda ir užsienio reikalų ministras Budrys sako, kad nėra indikacijų, jog JAV ketintų išvesti, bet nėra ir užtikrinimo, kad ketintų palikti.
– Šiuolaikiniame pasaulyje nieko negali garantuoti, bet reikia stengtis, kad tokia situacija, kokia ir yra, kokia yra palanki Lietuvai, jog NATO ir ypač JAV kariai yra dislokuoti Lietuvoje, tokia ir išliktų. Todėl būtina naudoti ir gerus dvišalius partnerystės santykius, ir tinkamą regioninį požiūrį į tai, ir pastangas formuoti politiką tiek NATO, tiek skirti papildomą dėmesį gynybos finansavimui. Visi šie dalykai iš tiesų gula ant stalo ir mūsų NATO partneriams bendrai, ir JAV ant stalo atskirai.
Todėl šnekėdami apie ateitį pirmiausia turime suprasti, jog daugiausia, be abejo, ji yra mūsų pačių rankose. Na, o kad tą sėkmę padidintume, turime padaryti tai, kas daugelį metų mums jau, akivaizdu, yra reikalinga, – šiek tiek sustiprinti savo gynybos gebėjimus tam, kad mums galėtų geriau padėti ir mūsų NATO partneriai.
– Kalbant apie santykius su naująja JAV prezidento administracija, ar mes turime ten gerų kontaktų, ar jų kažkaip siekiame? Ir jūs pats, atrodo, planuojate vizitą į JAV. Su kokia žinia ten vyksite ir su kokio lygio asmenimis susitiksite? Atrodo, kad ne visi patarėjai arba net sekretoriai, kurie atlieka kaip ir ministrų funkcijas, turi didelės įtakos prezidentui Trumpui.
– Tikslas, aišku, yra organizuoti susitikimus kuo aukštesniu politiniu lygiu. Na, bet koks bus susitikimas: ar tai bus tik mano, ar tai bus trijų Baltijos šalių premjerų vizitas, kol kas dar yra neapibrėžta. Matysime, kaip pavyks jį suorganizuoti, bet pagrindinė mintis vis tik yra ganėtinai paprasta: Lietuva daro visus įmanomus dalykus ir deda savo pastangas tam, kad pirmiausia pati užtikrintų savo gynybos pajėgumus.
Antras dalykas yra labai konkretus pasiūlymas – investuokime į gynybos sektorių, gaminkime reikalingą amuniciją ir ginkluotę čia, taip, kaip mes pirmuosius projektus, pirmuosius žingsnius žengėme su Vokietijos „Rheinmetall“. Tų projektų yra daugiau ant stalo. Tai štai, bendradarbiaukime gynybos srityje tvirčiau ir turėsime geresnį rezultatą tiek regione, tiek visame NATO.
– Kodėl taip staigiai keičiantis geopolitinei ir saugumo padėčiai pasaulyje, Lietuva vis dar neturi arba bent jau visuomenė nematė plano dėl papildomo gynybos finansavimo? Mes apie tai daug kalbame, bet nieko ant stalo dar nėra.
– Lietuva turi planą, kaip papildomai finansuoti gynybą, ir tikrai nereikia gąsdinti visuomenės, jog mes nežinome, ką darome, arba plaukiojame kažkokiame rūke. Atvirkščiai, į šį dalyką žiūrime labai rimtai, nes reikia sumodeliuoti pasekmes, pirmiausia – mūsų verslo konkurencingumui, tada asmeniniams finansams, vidaus vartojimui, kas pastaruoju metu buvo mūsų ekonomikos augimo variklis. Todėl ateiti ir su kažkokiomis fixe idėjomis, bėgioti ir sakyti „galime taip, galime anaip“, yra, mano galva, atsakomybės stoka.
Kai bus paruoštas ne tik pats planas, bet ir plano įgyvendinimo priemonės: jeigu reikia – skolinimosi apimtys iš konkrečių tarptautinių finansinių institucijų, kažkokie mokestiniai pakeitimai, tai jie bus pristatyti jau įvertinus jų poveikį Lietuvos ekonomikai, Lietuvos žmonėms ir atitinkamai su sumodeliuotomis papildomomis pajamomis į biudžetą. Šis darbas yra dabar daromas, bet, kaip ir sakiau, pats planas jau yra tiek ant mano stalo, tiek ant finansų ministro.
– Bet mes jo nematėme ir iš to kyla tam tikro nepasitikėjimo. Ar iš tikrųjų mes tiksliai esame viską susiplanavę? Ir kai jūs kalbate ir raminate visuomenę, kad, tarkime, mokesčiai arba mokesčių pokyčiai nebus drakoniški, arba kad skolinsimės, tai neįkvepia pasitikėjimo, nes raminimas nėra pagrįstas darbais. Kitaip tariant, to plano visuomenė nemato.
– Aš kviečiu labiau pasitikėti institucijomis, labiau pasitikėti tuo, jog mes žinome, ką darome, ir atsakingai žiūrime į tas užduotis, kurios šiandien yra naujoje šviesoje iškilusios. Galiu tik dar kartą patikinti – yra neteisinga sakyti, jog neturime plano, jog nežinome, ką darome...
– Tai kur jis? Kada jį svarstysite?
– Šis planas yra padėtas tiek ant mano, tiek ant finansų ministro stalo. Jis bus pristatytas jau pavasario sesijoje, – kalbant apie papildomas pajamas į biudžetą, kurios leis tiek trumpuoju laikotarpiu finansuoti gynybos poreikius, tiek ilgesniu laikotarpiu tvarkyti padidėjusią valstybės skolą.
Tačiau visas planas, tiek, kiek bus skolinamasi, kiek bus iš ekonomikos augimo skirta gynybai, o kiek viešiesiems kitiems reikalams, atsiras 2026 m. biudžeto projekte. Taip visada buvo, taip visada ir bus. Todėl šiandien spurdėti ar kelti kažkokį nepasitikėjimą, neužtikrintumą tikrai nėra jokio reikalo. Tie klausimai yra sprendžiami su didžiausia įmanoma atsakomybe.
– Tai jūs manote, kad nereikia spurdėti, nors saugumo ir gynybos situacija tikrai keičiasi dramatiškai? Mes nebežinome, ar NATO metų pabaigoje atrodys taip, kaip atrodo dabar.
– Pirmiausia, jei yra reaguojama į tą padidėjusią grėsmę, yra reaguojama adekvačiai, tai yra skiriant reikalingus finansus. Jeigu mes jau sutarėme, kad poreikis yra 5–6 procentai nuo bendrojo vidaus produkto ar 12–14 milijardų, vadinasi, per tam tikrą laikotarpį ir yra modeliuojamas finansavimo mechanizmas: ar tai yra papildomos pajamos iš ekonomikos augimo, skolintos lėšos, papildomos pajamos iš šiokių tokių mokesčių korekcijų. Tas darbas yra daromas, dėl šito nereikia nei panikuoti, nei kažkokio neužtikrintumo skleisti.
Kai kalbame apie bendrą situaciją, kaip toliau vystysis NATO, mūsų dvišaliai santykiai su JAV, lygiai taip pat: reikia mažiau isterijos ir mažiau panikos, nes aš tikrai nemanau, jog šitie dalykai kažkuo galėtų padėti ir padaryti mūsų santykius geresnius ar tvaresnius.
Manau, tikrai nėra naudinga, jeigu kažkas atsikėlęs ryte, perskaitęs kažkokį vieną ar kitą pareiškimą socialiniuose tinkluose, deda tokį pareiškimą, dėl kurio paskui gali būti ir šiek tiek gėda, kai praeis tas emocinės būklės etapas ir pamatysime, jog mūsų strateginiai partneriai iš tikrųjų nepadarė to, ką galbūt mes išsigandę manome, kad padarys.
– Ar čia jūs kažką konkretaus turite omenyje?
– Į nieką konkrečiai aš netaikau, kviečiu visus turėti daugiau savitvardos ir pasitikėjimo vieni kitais, nes šiandien būtent to labiausiai Lietuvai reikia.
– Kai kalbama apie gynybos finansavimą, Vyriausybės atsakingieji asmenys, dažniausiai ir jūs, kartoja tai, kad mes skolinsimės, ir iš principo daugiausia yra įvardijamos skolintos lėšos. Tačiau tiek jūsų koalicijos partneris ponas Žemaitaitis, tiek naujasis TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas kalba, kad skolintos lėšos automatiškai suvalgys mūsų ateities ekonomikos augimą ir tai dar labai neaišku, ar tas augimas bus tikrai toks, kokį mes susiplanavome. Būtent dėl to, kad keičiasi saugumo situacija, žmonės gali mažiau vartoti, mažiau planuotis ateitį ir panašiai.
Tai vis tik kodėl nekalbama apie tai, kad turi būti dalis skolinimosi, o dalis ir mokestinės naštos? Atrodo tarsi slepiama nuo visuomenės akių, kad reikės prisidėti.
– Akivaizdu, jog mes visi prisidedame tiek prie gynybos finansavimo, tiek prie ekonomikos augimo, tai savo ruožtu didina mūsų galimybes finansuoti gynybą. Todėl kalbėdami apie skolos tvarkymo kaštų augimą, mes esame juos įvertinę ir suskaičiavę. Suskaičiavę ir papildomas pajamas į biudžetą iš mokestinių korekcijų, įvertinę ir tam tikrą skolinimosi tempą, ir jo santykį arba santykio kitimą augant bendrajam vidaus produktui. Todėl ir sakome, kad kiekvienas euras, kurį mes išleidžiame gynybai, pirmiausia, optimistiniu ir geriausiu scenarijumi, turi apsisukti Lietuvoje per mūsų gynybos pramonę, per mūsų įmones, tiekėjus, gamintojus. Tai leis sparčiau auginti mūsų ekonomiką ir turėti geresnį santykį su skola, o tai pigins mūsų skolinimosi pinigus.
Taip kad visi tie dalykai yra paskaičiuoti, jie yra modeliuojami. Aš suprantu, kodėl opozicija tokius dalykus šneka. Jie visai neseniai turėjo galimybę tinkamai finansuoti gynybą, to dėl kažkokių priežasčių nepadarė, nors ėjo antri, praktiškai treti karo Ukrainoje metai. Na, o su koalicijos partneriais mes tikrai išsiaiškinsime. Matau tikrai daug sąlyčio taškų ir bendro supratimo, ypač dėl gynybos pramonės vystymo, tai leistų tuos leidžiamus pinigus pirmiausia apsukti mūsų ekonomikoje ir sukurti pridėtinę vertę.
– Jūsų požiūriu, ar pasirinkote tinkamą komunikacijos strategiją raminti visuomenę ir sakyti, kad visi nusiraminkite, nes kitaip neaugs ekonomika, niekas nenorės investuoti, žmones apniks depresija ir panašiai? Tai susilaukia daug kritikos iš ekspertų, psichoterapeutas Paulius Skruibis rašė komentarą, kad tai šiek tiek atrodo nepagrįsta, kai dar nematai veiksmų.
– Baimė yra prastas patarėjas. Nežinau, kuriuo gyvenimo atveju žmogus sutrikęs, išmuštas iš savo stabilių emocijų yra priėmęs gerus sprendimus. Todėl dar kartą sakau: baimintis, nuogąstauti, gyventi nerimaujant nėra ko. Geriausia, ką gali padaryti valstybei, tai dirbti savo darbą, rūpintis savo šeima, uždirbti atlyginimą, leisti pinigus, jeigu reikia – pramogai, jeigu gali – gynybai.
Tai ir sudaro ekonomiką, tai sudaro tikrą atsparumą ir leidžia finansuoti gynybą, nes gynyba yra stipri ekonomika, o ekonomikai reikalinga stipri gynyba. Ši sąsaja labiausiai ir geriausiai matosi Ukrainoje. Taip kad tikrai nereikia bijoti, nereikia gyventi nerimaujant, o [reikia] daryti tai, ką moki geriausiai, – dirbti Lietuvai.
