Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jam kelia nerimą kalbos, jog Ukrainoje pirmiausia reikia surengti naujus prezidento rinkimus ir tik tada galima sudaryti taikos sutartį. Anot jo, ir Europos, ir demokratinio pasaulio užduotis yra pakeisti šiuos klaidingus naratyvus.
„Iš tikrųjų kelia nerimą Rijade įvykusio susitikimo tam tikri signalai, kurie, deja, rodo, kad yra daug klaidingo įsivaizdavimo apie tai, kas vyksta Ukrainoje, klaidingų prielaidų. Tai, ko gero, yra Rusijos tam tikra propagandos pergalė, Rusija bando įpiršti savo naratyvus. Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį, kad ne Ukraina yra kalta dėl šio karo, o Rusija, kuri karą pradėjo 2022 metais, Rusija įžengė į Ukrainos teritoriją, ten žudo žmones“, – trečiadienio vakarą žurnalistams komentavo G. Nausėda po konferencinio viršūnių susitikimo Paryžiuje, kurio metu prezidentas skambučiu kalbėjosi dėl Ukrainos ir Europos saugumo.
LRT.lt primena, kad antradienį Saudo Arabijoje, Rijade, įvykusiuose JAV ir Rusijos delegacijų pokalbiuose pasiūlytas planas užbaigti Rusijos karą Ukrainoje.
Anot šalies vadovo, taip pat kelia nerimą kalbos apie tai, kad pirmiausia reikia surengti rinkimus Ukrainoje, o po to galima sudaryti ir taikos sutartį.
„Tai yra neįmanoma padaryti – organizuoti rinkimus valstybėje, kuri yra karo būsenos. Tai tiesus kelias į klaidingus rinkimų rezultatus arba galimą rinkimų sabotažą agresoriaus pajėgomis. Atvirkščiai – pirmiausia turi būti pasiektas susitarimas dėl sąžiningos ir ilgalaikės taikos, ir tada taikos sąlygomis gyvenančioje valstybėje galima organizuoti demokratinius rinkimus. Gaila, kad ir kitose srityje dezinformacijos yra daug – tiek apie Ukrainos prezidento palaikymo reitingus ir kitus dalykus. Manau, kad čia yra ir Europos, ir mūsų demokratinio pasaulio užduotis pakeisti šiuos akivaizdžiai klaidingus naratyvus“, – sakė šalies vadovas.
Pasak G. Nausėdos, turime kalbėti ne apie nuolaidas Rusijai, ypač iki derybų pradžios, o apie Ukrainos sustiprinimą.
„Štai kodėl nemažai dėmesio buvo skirta paramai Ukrainai. Lietuva yra pasirengusi toliau tiekti paramą pagal savo anksčiau pasiektus susitarimus su Ukraina. Taip pat pasisakiau už įšaldyto Rusijos turto atpalaidavimą, nes būtų labai neteisinga, kad 210 mlrd. eurų sugrįžtų Putinui, kuris galėtų toliau stiprinti karinę pramonę, tuo tarpu Europa ir Ukraina turėtų atstatyti Ukrainos ekonomiką iš savo lėšų. Pasisakau, kiti kolegos taip pat pasisako už tolesnį sankcijų taikymą Rusijai, 16 paketas jau patvirtintas – tai 70 šešėlinio laivyno laivų, sankcijos aliuminiui ir kt. Tai yra teisingas kelias, agresorius turi jausti savo veiksmų pasekmes“, – teigė jis.
G. Nausėda tvirtino, jog pateikė pasiūlymą, kad būtų nustatyta orientacinė data Ukrainos narystei Europos Sąjungoje (ES) – 2030 m. sausio 1 d.
„Tai yra realistiškas tikslas, svarbiausia, kad Ukrainos narystė ES yra mūsų rankose. Mes tikrai rezultatui turime 100 proc. įtakos, tuo metu Ukrainos narystė NATO priklauso ne tik nuo ES, bet ir kitų aljanso narių sprendimų“, – kalbėjo prezidentas.
Taip pat skaitykite
LRT.lt primena, kad naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo derybas su agresore Rusija dėl karo Ukrainoje pabaigimo, bet prie derybų stalo nepakvietė nei pačios Ukrainos, nei Europos Sąjungos šalių. Negana to, JAV prezidento administracijos atstovai užsimena, kad Europos šalys turi pačios rūpintis gynyba, o ne pasitikėti vien tik JAV saugumo skėčiu nuo Rusijos.
