Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“ per Seimo rinkimų kampaniją galėjo nemokamai pasinaudoti konsultavimo, lobizmo ir viešųjų ryšių agentūros „Socium Agency“ arba tik šios agentūros direktorės Gretos Šukytės paslaugomis, nors to nedeklaravo, kaip reikalauja Lietuvos įstatymai.
Pasibaigus Seimo rinkimams politinės partijos Vyriausiajai rinkimų komisijai turi pateikti kampanijos finansavimo ataskaitas, paviešinti sutartis su įvairiomis įmonėmis ar individualiais asmenimis, kurie per kampaniją teikė reklamos, viešųjų ryšių, stendų ar patalpų nuomos ir įvairias kitas paslaugas. Paskui Vyriausioji rinkimų komisija patikrina, ar partijos nenuslėpė išlaidų ir ar laikėsi visų iš įstatymų kylančių reikalavimų.
Aiškėja, kad partija „Nemuno aušra“ savo ataskaitose galėjo praleisti mažiausiai vieną sutartį. „Nemuno aušros“ viešinamų sutarčių sąraše nėra konsultavimo, lobizmo ir viešųjų ryšių agentūros „Socium Agency“, nors, portalo LRT.lt šaltinių duomenimis, ši agentūra arba bent jos direktorė G. Šukytė galėjo nemokamai prisidėti prie partijos Seimo rinkimų kampanijos sėkmės.
Rinkimų kodeksas reikalauja neatlygintinai fizinių asmenų suteiktas paslaugas, savanoriškus darbus įforminti, nes tai traktuojama kaip nepiniginė auka, o aukoms taikomi ribojimai. Jeigu žmogus paprastai tokius darbus atlieka už užmokestį, tai yra jo profesija, tuomet turi būti nustatoma piniginė paslaugų vertė – savanorystė negalima.
Savo ruožtu juridiniai asmenys niekaip negali remti partijų: nei pinigais, nei neatlygintinomis paslaugomis.
Kiek „Nemuno aušrai“ padėjo sena Žemaitaičio draugė?
„Socium Agency“ direktorė G. Šukytė draugiškus santykius su R. Žemaitaičiu palaiko nuo partijos „Laisvė ir teisingumas“ laikų, kai 2020 m. į vieną politinę organizaciją susibūrė R. Žemaitaitis, Artūras Zuokas ir Artūras Paulauskas.
2021 m. trys buvę „Laisvės ir teisingumo“ partijos kolegos – G. Šukytė, Robertas Filistovičius ir Algis Čaplikas – įkūrė „Socium Agency“.
2023 m. pabaigoje R. Žemaitaitis įsteigė partiją „Nemuno aušra“ ir dalyvavo 2024 m. Seimo rinkimuose.
G. Šukytė teigia, kad jos vadovaujama „Socium Agency“ per Seimo rinkimų kampaniją nedirbo nei su „Nemuno aušra“, nei su R. Žemaitaičiu. „Mes neteikėme jokių paslaugų nei Remigijui, nei „Nemuno aušrai“, – portalui LRT.lt teigė G. Šukytė.
Paklausta, galbūt tuomet padėjo ar pagelbėjo individualiai, nes portalui buvo paminėta būtent jos pavardė, G. Šukytė svarstė, kad galbūt kokią nors prašomą informaciją ir persiuntė, bet tik tiek.
„Galbūt ir buvo tokių dalykų, kažką persiunčiau, ko paprašė, iš senų laikų kažką suradus, kaip anksčiau darydavom ar kažką, bet nieko oficialaus ir nieko, ką galėčiau įvardinti kaip kažkokį darbą“, – aiškino pašnekovė.
Pasak G. Šukytės, su R. Žemaitaičiu ji palaiko gražius draugiškus santykius kaip su buvusiu kolega ir buvusiu vadovu, tad jeigu jis arba kiti buvę kolegos paklausia patarimo ar pagalbos, jai tai malonu.
Su „Nemuno aušros“ sąrašu į Seimą patekęs parlamentaras Artūras Skardžius pamena, kad rinkimų štabe dirbo G. Šukytė, su kuria reikėjo derinti spausdinamos agitacijos maketus. „Greta Šukytė?.. Aš žinau, kad dirbo štabe, buvo prie štabo komandos. Bet asmeniškai aš jos nepažįstu. Gali būti, kad jauna. Su ja reikėjo derinti centralizuotai leidžiamų lankstinukų dizainą“, – sako A. Skardžius.
Po A. Skardžiaus teiginio, kad G. Šukytė greičiausiai dirbo štabe, portalas LRT.lt iš naujo pasiteiravo „Socium Agency“ direktorės, kokios apimties pagalba įmonės lygmeniu ar individualiai per rinkimus iš tiesų buvo suteikta partijai „Nemuno aušra“.
„Aš politikoje dirbu daugybę metų (beveik 14), dirbau partijos sekretoriate. Per šį laikotarpį susipažinau su daugybe žmonių. Kai kurie jų tapo gerais mano bičiuliais. Dalis jų kandidatuoja su įvairiomis partijomis ar dirba rinkiminiuose štabuose, partijose. Per šį laikotarpį jie pakeitė politines pažiūras, partijas, bet draugystė dėl to nenutrūko. Aš itin vertinu jų požiūrį į mano patirtį, prašoma pagalbos ar patarimų mielai tuo dalinuosi. Skirčiau daugiau laiko, jei tik galėčiau, ir nematau čia nieko blogo“, – į užklausą atsakė G. Šukytė.
„2024 m. Seimo rinkimų kampanijos metu nebuvau jokiame štabe. Rinkimų metu dirbau rinkimų komisijose, kur buvau pateikta nuo visai kitos partijos. Dėl pono A. Skardžiaus komentaro – neturiu ką pasakyti. Nemoku maketuoti, šį darbą atliko dizaineriai. Jam buvo klausimų – juos aptarėme, kiek žinau – išsisprendė. Nei ponas A. Skardžius, nei ponia Agnė Širinskienė manęs gatvėje einančios net neatpažintų. Nebuvau nei štabe, nei esu dalyvavusi posėdžiuose, renginiuose ar kažkur kitur. Pasidalinau turima patirtimi su Remigijaus komandos nariais“, – tęsė G. Šukytė.
Paprašė pagalbos iš draugiškumo
Buvęs „Nemuno aušros“ rinkimų štabo vadovas, dabartinis Seimo narys Robertas Puchovičius pasakoja, jog partija per rinkimus nesamdė viešųjų ryšių ir komunikacijos agentūros.
Anot politiko, su „Socium Agency“ direktore G. Šukyte buvo bendrauta draugiškumo pagrindais, partija G. Šukytei nemokėjo pinigų, todėl nesudarė ir sutarties dėl paslaugų teikimo.
„Aš pas Gretą kažkiek kartų buvau konsultacijoje, bet čia buvo draugiškai, nes ji yra iš „Laisvės ir teisingumo“, jie kartu su Remigijumi buvo vienoje partijoje (kai jie dar buvo su A. Zuoku). Nuo to laiko išlikę jų draugiški santykiai ir kadangi aš vadovavau štabui, bet buvau be patirties, tai keletą kartų su ja pakalbėjau, kad ji padėtų. Čia buvo neatlygintinai, už šitą dalyką mes nemokėjome. Ir ji neprašė jokių pinigų, viskas buvo draugiškai. Tai tos sutarties ir nebuvo. Kad ir paslaugų nebuvo“, – aiškino R. Puchovičius.
Pasak pašnekovo, su G. Šukyte jis kalbėjo du ar tris kartus. Jis teigė, kad A. Skardžius klysta sakydamas, kad G. Šukytė dirbo štabe, esą visi lankstinukų maketai buvo derinami per patį rinkimų štabo vadovą, tai yra per jį patį. „Gal kažką Artūras ne taip suprato?“ – svarstė R. Puchovičius.
Ką sako Rinkimų kodeksas?
Rinkimų kodeksas Lietuvoje gana griežtai apibrėžia, kas yra rinkimų kampanijos išlaidos, ir jos visos turi būti nurodomos finansavimo ataskaitose, negali būti nuslepiamos, taip pat turi būti paviešinamos sutartys su įvairiais paslaugų tiekėjais, užsakomas auditas, pateikiama politinės reklamos ataskaita.
Rinkimų kodeksas nurodo, jog neatlygintinai atlikti veiksmai, savanoriški veiksmai, jeigu tai ne kandidatų ar jų šeimos narių darbas, yra nepiniginė auka ir turi būti įtraukti į rinkimų išlaidų apskaitą.
„Jeigu rinkimų dalyviui suteiktos neatlygintinos paslaugos, jos laikytinos nepinigine auka. Kadangi nepiniginių aukų buvo deklaruojama mažai, rengiant Rinkimų kodeksą, kuris galioja nuo 2022 m. rudens, buvo sukonkretintos nuostatos dėl nepiniginių aukų ir savanoriškų darbų apskaitos. Viena iš galimų nepiniginių aukų formų yra savanoriški darbai. Nepinigine auka taip pat laikomas kainos skirtumas, kai kampanijos dalyvis įsigyja prekių ar paslaugų žemesne nei rinkos kaina“, – portalui LRT.lt nurodė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė.
„Svarbu paminėti, kad savanoriškai atlikti darbai turi būti registruojami, nurodant, kokius ir kokios apimties darbus kas ir kada atliko. Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintą tvarką, savanorių darbu gauta parama įvertinama verte, kuri nustatoma pagal tokios kvalifikacijos specialistų valandinį įkainį. Jei specialistų valandinio įkainio nustatyti nėra galimybės, savanorių darbas gali būti įvertintas valandomis, nenurodant vertės pinigine išraiška“, – pridūrė komisijos pirmininkė.
Savanoriški darbai Lietuvoje turi būti registruojami ir apskaitomi, nes savo darbu prie partijos rinkimų sėkmės Seimo rinkimuose gali prisidėti tik Lietuvos piliečiai, kurie turi teisę skirti ir pinigines aukas. O pinigines aukas Seimo rinkimuose gali skirti pajamas deklaravę Lietuvos piliečiai, bet jų auka negali viršyti 10 proc. nuo pajamų už praėjusius metus. Be to, egzistuoja ir viršutinė aukos riba vienam savarankiškam kampanijos dalyviui.
Tuo tarpu juridiniai asmenys neturi teisės nei aukoti, nei kitais būdais remti politinės kampanijos dalyvių. Vadinasi, „Socium Agency“ išvis neturėtų teisės pagelbėti „Nemuno aušrai“ nemokamai.
„Kitas svarbus momentas, kalbant apie savanoriškus darbus politinės kampanijos dalyviui, yra tas, kad savanoriškais darbais nėra laikomi darbai, suteiktos paslaugos, jeigu asmuo įprastai juos atlieka už užmokestį. Kadangi yra žinoma paslaugų kaina, tokiems darbams turi būti nustatoma piniginė vertė, užpildytas aukų lapas ir žiniaraštyje registruojama kaip nepiniginė auka. Kitaip tariant, jeigu asmuo teikia, pavyzdžiui, ryšių su visuomene paslaugas, tai jo neatlygintinos paslaugos kampanijos dalyviui laikomos nepinigine auka ir turi būti fiksuotas politinės kampanijos dalyvio finansiniuose dokumentuose“, – nurodė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė L. Petronienė.
Tai reiškia, kad ryšių su visuomene, konsultavimo ir lobizmo veikla užsiimanti G. Šukytė greičiausiai nebūtų galėjusi savanoriškai teikti paslaugų „Nemuno aušrai“ ar R. Žemaitaičiui, nes ji iš tokios veiklos gauna pajamų. Jos veikla tikriausiai turėjo būti fiksuota kaip nepiniginė auka, bet tai gali nustatyti tik Vyriausioji rinkimų komisija.
Kas gali grėsti?
Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės L. Petronienės, jeigu nustatoma, kad politinės kampanijos dalyvis nėra deklaravęs išlaidų ar gautų aukų arba yra deklaravęs jas ne visas, tokiu atveju komisija priima sprendimą papildyti jo finansų ataskaitą.
Vyriausioji rinkimų komisija taip pat turi įvertinti, ar nėra viršytas išlaidų limitas, ar nenurodyta auka atėjo iš teisėto finansavimo šaltinio, mat būna atvejų, kai fizinis asmuo neturi teisės aukoti, viršija įstatymo numatytą aukos limitą arba viršija 10 proc. asmens deklaruotų pajamų.
„Už aukų ir išlaidų apskaitos ir deklaravimo pažeidimus gali būti taikoma administracinė atsakomybė“, – teigia komisijos pirmininkė L. Petronienė.
„Taip pat Rinkimų kodekse numatyta, kad jeigu politinė kampanija buvo finansuota neteisėtomis lėšomis arba išlaidų limitas viršytas 10 proc., arba nedeklaruotų išlaidų suma yra didesnė nei 10 proc. išlaidų limito, tai laikytina šiurkščiu Rinkimų kodekso pažeidimu.
Padarius šiurkštų Rinkimų kodekso pažeidimą, negrąžinamas rinkimų užstatas. Taip pat Politinių organizacijų įstatyme numatyta, kad, partijai padarius šiurkštų Rinkimų kodekso pažeidimą, jai gali būti neskiriami valstybės biudžeto asignavimai laikotarpiu nuo pusmečio iki dvejų metų“, – reziumavo L. Petronienė.
