Nuo 2026-ųjų mokyklose ispanų bus galima pasirinkti kaip pirmąją užsienio kalbą. Pasak mokyklų, ši kalba itin pageidaujama ir mokinių, ir tėvų, tačiau rasti mokytojų – iššūkis. Norinčiųjų persikvalifikuoti ir įgyti ispanų kalbos specializaciją universitetuose daugybė, tačiau studijų finansavimas ribotas. Ministerija žada pokyčius, kad studijos taptų prieinamesnės.
Kauno Maironio universitetinės gimnazijos moksleivius ispanų kalbos moko meksikietis mokytojas į Lietuvą atvykęs prieš kelerius metus. Gimnazijoje norinčiųjų išmokti ispaniškai netrūksta. Tačiau rasti ispanų kalbos mokytoją – išbandymas. Mokyklai teko išplatinti ne vieną skelbimą, klausinėti pažįstamų.
„visi įmanomi būdai, pokalbiai su kolegomis, gal turi, gal pažįsta, gal žino, kas ieško tokios darbo. Teko pakalbinti, pavilioti, prikalbinti ir labai džiaugiamės, kad pavyko“, – pasakoja mokyklos direktoriaus pavaduotoja Ramunė Balčiuvienė.
Meksikietis mokytojas sako – skambučių kviečiančių dirbti gausybė.
„Darbo pasiūlymų sulaukiu nuolat, mokyklos labai aktyviai ieško ispanų kalbos mokytojų, bet tenka atsisakyti. Dirbu visu krūviu, papildomoms pamokoms neturiu laiko“, – pasakoja Jesus Manuel Barragan Ferrer.
Ispanų kalbos populiarumas Itin augti pradėjo po 2022-ųjų, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje. Rusų kaip antrosios užsienio kalbos pasirinkimas per kelerius metus mokyklose sumažėjo nuo 75 iki 40 procentų. Ispanų kaip antrąją kalbą šiais mokslo metais mokytis pasirinko 10 procentų šeštokų.
„Rusų kalbos pasirinkimai mažėja, didėja pasirinkimai kitų kalbų ir ispanų kalba yra viena iš tų tai mokyklos susiduria su iššūkiais surasti, mūsų įstaigoje mes radom, vienam iš savo filialų bandom, kiek žinau tėvai ir mokiniai patenkinti, bandysime tą mokytoją kviesti dirbti ir kitur“, – sako Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.
Ispanų kaip antrosios kalbos dabar mokoma 8 savivaldybėse. Švietimo ministerijos duomenimis 29 mokytojai moko pustrečio tūkstančio mokinių.
Nuo 2026-ųjų ispanų bus galima mokytis kaip pirmosios užsienio kalbos, tai yra nuo antros klasės, o baigiant mokyklą laikyti ispanų kalbos egzaminą.
„Dabar didžiausia problema turėti mokytojų, nes mokinių, kurie nori mokytis yra daug, labai daug, bet neturim užtektinai mokytojų, todėl juos reikia paruošti“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ispanų kalbos lektorė Vigilija Žiūraitė.
Nuo šių metų rengiant perkvalifikavimo studijas ispanų kalbos mokytojai išskirti kaip prioritetinė grupė. Pedagogai įgyti ispanų kalbos specializaciją gali Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetuose. Norinčiųjų buvo daugiau nei šioms studijoms skirta finansavimo.
„Paskelbus, kad galima rinktis tokią programą perkvalifikavimo turėjom 70 kandidatų. Deja, pagal turimą finansavimą turėjom atrinkti 27 žmones kurie galės mokytis“, – pasakoja V. Žiūraitė.
Vytauto Didžiojo universitetas nuo 2023-ųjų vykdo ispanų pedagogikos studijų programą, tačiau jai finansavimas neskirtas. Studentams už mokslą tenka mokėti. Vilniaus universitete galima rinktis ispanų kalbos filologiją ir mokslus derinti su pedagogikos studijomis. Jei reikės ministerija vietas studijų programose žada perskirstyti.
„Nereikia įsivaizduoti, kas ispanų kalba ateis kaip kažkoks cunamis, pokytis vyksta palaipsniui ir dėl to negalime parengti ar suplanuoti tokio skaičiaus rengime, kad žmonės, kurie baigia studijas turėtų darbo vietą“, – akcentuoja Švietimo ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.
Ministerija ketina iš naujo svarstyti finansavimą ispanų pedagogikos studijoms, kitais metais didinti skiriamas lėšas perkvalifikavimo programoms, kad norintiems įgyti ispanų kalbos mokytojo specializaciją universitete nereikėtų dalyvauti konkursuose. Bendradarbiaujant su Ispanijos ambasada mokytojams ketinama rengti mokymus ir kursus Ispanijoje.
