Atsukime laiką lygiai 30 metų atgal ir žvilgtelkime į tų dienų aktualijas. Kol Lietuva ir pasaulis ruošėsi Kalėdoms, pasaulis stebėjo įvykius Čečėnijoje. Tuo metu Jonavos mieste vyko įkaitų drama, Lukiškėse buvo kalbintas mirties bausme nuteistas Borisas Dekanidzė.
Tuo metu Lietuvoje protestus tęsė prekybininkai, kalėdinį ciklą pradėjo įvairios šventės, o Klaipėdoje pristatyta kompiuterizuota vandentiekio sistema. Vis garsiau kalbėta apie vartotojų teises parduotuvėse, o nešvarius darbus tęsė ir metalų vagys.
Straipsnių ciklas „prieš 30 metų Lietuvoje“ skirtas pristatyti mažiau pastebimas kasdienio gyvenimo, politinės situacijos apžvalgas, kurios prieš 30 metų buvo aktualios visuomenei ir šiandien byloja apie pasikeitusį laiką. Tai leidžia padaryti LRT archyvų išsaugoti „Panoramos“ reportažai.
Įkaitų dramos Jonavoje ir Vilniuje
Neeilinė įkaitų drama 1994 m. gruodžio 13 dieną vyko Jonavoje. Ši istorija buvo susijusi su kitu įvykiu – Radviliškyje įvykdytu parduotuvės apiplėšimu. Policijos ieškomas įtariamasis Jonavoje įsiveržė į tuometinės Kosmonautų gatvės daugiabutį ir įkaite paėmė ten gyvenusią moterį.
Radijo ryšiu pasipylė ir kino filmo verti reikalavimai – pinigai, automobilis, o vėliau ir sraigtasparnis. Įkaitų drama vyko beveik parą. Gruodžio 13-osios ryte tapo aišku, kad su nusikaltėliu susitarti nepavyks.
Bute užsibarikadavęs nusikaltėlis buvo nukautas snaiperio šūviu. Tuo metu policija vangiai komentavo įvykio aplinkybes, tačiau šią dramą sekė „Panoramos“ žurnalistai. Vėliau buvo pakalbinta ir įkaite paimta mergina. Ji pasakojo apie keistą pagrobėjo elgesį.
„Pradėjo skambinėti ir derėtis. Iš pradžių paprašė 3000 JAV dolerių. Jis kartais beprotis pasidarydavo, jam malūnsparnio reikėjo, vėliau ir 1 mln. JAV dolerių prašė. Sakė, kad skraidys malūnsparniu ir barstys tuos pinigus žmonėms, jeigu jau valdžia neduoda“, – „Panoramai“ sakė įkaite paimta moteris.
Po kelių dienų pagrobimas įvyko ir Vilniuje, Lazdynų mikrorajone. Ginkluotas 1970 m. gimimo pilietis grasindamas ginklu prie degalinės pagrobė moterį. Tiesa, ši iš nelaisvės sugebėjo pasprukti.
Vyriškis pistoletu grasino praeiviams. Vėliau namų kieme buvo rastas ir įtariamasis. Tardytojo teigimu, įtariamasis atsisakė duoti parodymus, klausimų kėlė ir įtariamojo būklė, jis buvo teistas prieš 4 metus.
Rusijos agresija Čečėnijoje
1994 m. gruodžio 11 dieną Rusija pradėjo karą prieš Čečėniją. Dar lapkritį atakomis Grozno mieste Rusija bandė suduoti smūgį čečėnų ambicijoms kurti nepriklausomą Ičkerijos valstybę.
Nors lapkritį Rusijos organizuotas Grozno puolimas baigėsi nuostoliais, po ultimatumų prasidėjo plataus masto puolimas, kuriuo buvo siekta sumušti prezidento Džocharo Dudajevo pajėgas ir užimti sostinę Grozną.
Anot Rusijos prezidento Boriso Jelcino įsakymo, puolimo tikslas buvo neteisėtų ginkluotų grupuočių veiklos pažabojimas. Taip prasidėjo Pirmasis Čečėnijos karas ir tęsėsi iki 1996 m. rugpjūčio.
Tačiau nepaisant didelės persvaros, Rusijos kariuomenė nesugebėjo pasiekti rimtų laimėjimų. Prie to prisidėjo ir čečėnų naudojama partizaninio karo taktika kalnuotose vietovėse.
Nors Rusija ir patyrė pažeminimą Čečėnijoje, tačiau slaptosioms tarnyboms pavyko likviduoti pasipriešinimo lyderį ir pirmąjį prezidentą Džocharą Dudajevą.
Tuo metu skelbta, kad, užsienio žurnalistų teigimu, tarp Čečėnijos gynėjų buvo 10 lietuvių, vienas iš jų sužeistas į ranką pirmosiomis karo dienomis. Lietuvoje Rusijos agresija prieš Čečėniją pasitikta piketais ir čečėnų kovos lyginimais su 1991 m. įvykiais Lietuvoje.
Agresija prieš Čečėniją tapo ir pirma plataus masto karine operacija po Sovietų Sąjungos griūties. Tai pakeitė ir požiūrį į Borisą Jelciną, o nesėkmė Čečėnijoje tapo pirmu dideliu Rusijos Federacijos pažeminimu.
Boriso Dekanidzės interviu
1994 m. lapkričio 10 dieną įvyko didelio dėmesio sulaukęs „Vilniaus brigados“ nusikalstamos grupuotės vadeivos Boriso Dekanidzės teismas. Jam už žurnalisto Vito Lingio nužudymo organizavimą buvo paskirta griežčiausia tuo metu taikoma sankcija – mirties bausmė sušaudant.
Nuteistasis nesutiko su tokiu nuosprendžiu, o tų pačių metų gruodžio 14 dieną duotame interviu teigė, jog jį nusikaltėliu padarė „spauda ir žurnalistai“. Lukiškėse įkalintas B. Dekanidzė tikėjosi malonės ir lengvesnės bausmės.
„Neaiškių aplinkybių auka“ prisistatęs B. Dekanidzė malonės nesulaukė. 1995 m. liepos 12 dieną jam įvykdyta mirties bausmė. „Vilniaus brigados“ vadeiva buvo paskutiniuoju asmeniu, kuriam įvykdyta mirties bausmė.
Kompiuteriai, prekybininkų problemos ir metalų vagys
Kompiuteriai atkeliavo ir į miestų aptarnavimo sistemas. 1994 m. gruodžio 17 dieną reportaže pristatoma, jog nuo šiol kompiuterizuotos vandens tiekimo sistemos Klaipėdos mieste. Teigta, kad tokia sistema Lietuvoje yra pirmoji. Sistema turėjo apsaugoti nuo perkrovų ir išmaniau valdyti vandens ūkį.
„Centrinės dispečerinės monitoriaus ekrane įsižiebusi raudona lemputė rodo, kad miesto namų ir butų šeimininkės užsuko virtuvių bei vonių čiaupus ir susėdo prie televizorių žiūrėti serialą „Santa Barbara“, – humoristiškai sistemos nauda pristatoma reportaže.
„Panoramoje“ keltas klausimas ir dėl vartotojų teisių bei nekokybiškų prekių grąžinimo. Brokuotus baldus už 3000 litų įsigijusi šeima teigė, jog Vilniuje veikusi parduotuvė atsisakė grąžinti visą sumokėtą sumą.
Nagrinėta ir tai, ar vokiškais pristatomi baldai nėra gaminami kažkur Lietuvoje. Prekių keitimo taisyklės numatė, jog nesant garantinio talono už žalą turi atlyginti prekybos vieta.
Lietuvoje tęsėsi prekybininkų streikas. Jie reikalavo panaikinti antkainius, atidėti naujų kasos aparatų įvedimą, sulyginti prekybos taisykles parduotuvėse ir turgavietėse bei neįvesti valstybės monopolio alkoholiniams gėrimams.
Kriminalinė policija ėmėsi kovoti su spalvotųjų metalų vagimis. Viename iš sandėlių Velžio žemės bendrovėje rasta net 20 tonų metalo laužo. Tokios paieškos buvo organizuojamos siekiant pažaboti nelegalią prekybą metalais ir jų vagystes.
Kalėdų karštinė
Kaip šiandien, taip ir prieš 30 metų gruodžio vidurys žymėjo ir įvairių šventinių renginių ciklo pradžią. Vilniaus „Lėlės“ teatre vyko kalėdinė šeimų teatrų šventė
Tuo metu „Tėvynės sąjunga“ surengė kalėdinę labdaros akciją. Lazdynų skyriuje buvo vaišinami vieniši, nepasiturintys žmonės, surengta drabužių labdara, kalėdines giesmes atliko Dailės akademijos etnografinis ansamblis, vyko knygų loterija, žmonėms buvo suteikta specialistų konsultacija.
Vilniuje Antakalnio gatvėje duris atvėrė parduotuvė „Mažylio pasaulis“. Moderniai įrengtoje parduotuvėje buvo prekiaujama kokybiškais prancūziškais rūbais ir avalyne, žaislais, dviračiais, vežimėliais. Atskiro paminėjimo reportaže nusipelnė „prancūziškas grojantis naktinis puodas“.
„Litexpo“ parodų rūmuose vyko paroda „Žiemos puokštė-94“. Joje ne tik buvo renkamos originaliausios žiemos puokštės, bet ir buvo kviečiama įsigyti kalėdinių suvenyrų.
1994 metų žurnalo „Time“ metų žmogumi buvo išrinktas popiežius Jonas Paulius II. Verta paminėti, jog šie rinkimai anksčiau sukeldavo nemažai kontroversijų. 1938 m. žurnalas metų žmogumi išrinko Adolfą Hitlerį, net du kartus (1939 ir 1942 metais) juo tapo Josifas Stalinas.
Daugiau praeities archyvų rasite LRT archyvų puslapyje: https://www.lrt.lt/paveldas
