Kokie įvykiai buvo aptarinėjami „Panoramoje“ prieš 30 metų? Kokios problemos ir naujovės buvo aktualios tada ir kur dingo prezidento automobilis? Iš laikmečio reportažų galima rekonstruoti to meto įvykius ir situaciją šalyje, pažvelgti į parduotuvių lentynas ar prisiminti Lietuvą sukrėtusius kriminalinius įvykius.
LRT archyvarai išsaugojo nemažai to laikmečio nuotaikas ir situaciją nušviečiančių reportažų. Šiandien vėl prieinami „Panoramos“ reportažai leidžia geriau susipažinti su to meto nuotaikomis, procesais ir kasdienėmis problemomis.
Šiame tekste pristatome svarbesnius 1994 m. lapkričio mėnesio pirmoje pusėje – tai yra prieš 30 metų – vykusius įvykius, kurie nušviečiami išlikusiuose ir LRT Archyvuose saugomuose reportažuose.
Diversijos Lietuvoje
1994 m. lapkričio 6 dieną, apie 7 valandą ryto, netoli Vievio buvo susprogdintas tiltas per Bražuolės upelį. Šis įvykis buvo prilygintas teroristiniam išpuoliui, tačiau tikrosios įvykio aplinkybės paslaptyje išlieka iki šiol.
To laikotarpio „Panoramos“ reportaže teigiama, kad didesnės tragedijos padėjo išvengti vietos gyventojai, kurie bėgo signalizuoti atvažiuojantiems traukiniams apie sugadintą infrastruktūrą ir nepravažiuojamą tiltelį.
Kitos dienos „Panoramoje“ buvo iškeltos keturios šios diversijos versijos. Pirmoji buvo susijusi su Vilniaus OMON-u. Kelta ir Rusijos įsikišimo versija, taip pat dešiniųjų radikalų nepasitenkinimas tranzito Kaliningradas–Minskas klausimu. Ketvirtoji versija buvo susijusi su Vito Lingio žudiko ir „Vilniaus brigados“ galvos Boriso Dekanidzės teismu.
Lapkričio 11 dieną spaudoje pasirodė ir gandų dėl kitos diversijos – esą grasinta susprogdinti Ignalinos atominę elektrinę, jeigu „Borisas Dekanidzė bus nuteistas mirties bausme“.
Ignalinos atominėje elektrinėje buvo sustiprinta apsauga, dirbo abu reaktoriai. Seimo narys Nikolajus Medvedevas sakė, kad nusikaltėlių organizacija norėjo įbauginti piliečius ir įrodyti, jog jie yra stipresni. Buvo jaučiamas spaudimas visose trijose Baltijos šalyse iš nusikalstamo pasaulio atstovų ir nedraugiškų kaimyninių valstybių.
Vito Lingio žudikų teismas
Versijos dėl „Vilniaus brigados“ dalyvavimo diversijoje buvo keliamos neatsitiktinai – po kelių dienų, lapkričio 10 dieną, Aukščiausiajame Teisme skelbtas nuosprendis V. Lingio nužudymo byloje.
1993 m. spalio 12 dieną Vilniuje prie savo namų nušautas „Respublikos“ žurnalistas, teisėsaugos temomis rašęs V. Lingys. Kaip paaiškėjo vėliau, jo nužudymą organizavo „Vilniaus brigados“ gauja.
Nuosprendis nuskambėjo 4 teisiamiesiems: Igoriui Achremovui laisvės atėmimas iki gyvos galvos, Viačeslavas Slavickis ir Borisas Babičenka atitinkamai gavo 14 metų ir 13 metų bei 3 mėnesius laisvės atėmimo. B. Dekanidzei išimties tvarka skirta mirties bausmė sušaudant su turto konfiskacija.
Mirties bausmė įvykdyta 1995 m. liepos 12 dieną ir tapo paskutiniąja egzekucija Lietuvos istorijoje.
Streikai ir piketai
Lapkričio 17 dieną prie Seimo rinkosi studentai ir dėstytojai protestuoti dėl mokslo padėties šalyje. Protesto metu buvo įteikta 13 reikalavimų valdžios atstovams.
Vilniaus universiteto rektorius Rolandas Pavilionis sakė, kad reikalavimuose kalbama apie ekonomines problemas, mažus atlyginimus, apie tai, kad iš mokyklų išeina gabiausia profesūra, jaunimas nenori ateiti, nes nemato perspektyvos.
Panašiu metu Klaipėdoje į streiką rinkosi privačių maršrutinių autobusų vairuotojai, kurie buvo nepatenkinti didinamais mokesčiais už maršrutą, kurie turėjo siekti 4000 litų.
„Reikia parduoti mašiną, nusipirkti maršrutą ir ant kupros žmones vežioti. Taip išeina. Pagal mūsų atlyginimus neįmanoma dabar mokėti 4000 litų“, – sakė vienas iš streiko dalyvių.
Plikledis
Žiema ir tada užklupo nepasiruošusius. 1994 m. lapkričio 15 dieną šalį sukaustė netikėtas plikledis. Vilniuje užregistruota apie 40 avarijų, uždarytas Vilniaus oro uostas dėl ant pakilimo ir nusileidimo tako susidariusio ledo.
Po kelių dieną plikledis vadintas net ir stichine nelaime, o reportažuose aiškintasi, kas atsakingas už susidariusią situaciją ir kodėl nesureaguota laiku, o skirtingos institucijos kratėsi šios atsakomybės. Nuo 5 iki 13 valandos vien Vilniuje gauta 180 iškvietimų, iš kurių dėl traumų gatvėse buvo 101.
Anot reportažo, į plikledžiu nuklotas gatves tą rytą išriedėjo viešasis transportas, tačiau stojo ties pirma pasitaikiusia įkalne. Dėl sukeltų eismo įvykių nubausti automobilių vairuotojai, o susidariusi sudėtinga situacija nuo atsakomybės negelbėjo.
Automobilių vagystės
1994-ieji buvo susiję ir su automobilių vagystėmis. Pavyzdžiui, vien Klaipėdoje per 10 dienų pavagiama vidutiniškai 11 automobilių, o per pirmus 9 mėnesius pavogti 302 automobiliai, iš kurių rasti tik 105. Vieno iš apiplėšimų metu buvo sužalotas policijos pareigūnas.
Nuo automobilių vagių nukentėjo ir aukšti šalies pareigūnai. Iš Lietuvos prezidento Algirdo Mykolo Brazausko buvo pavogtas džipas, automobilio neteko ir vienas Aukščiausiojo Teismo teisėjas, kiti aukšti valstybės pareigūnai.
Tuo metu Lietuvos mastu skaičiuota, kad Lietuvoje per parą apie 20 savininkų pasigenda savo automobilių, kurių populiariausi 8 ir 9 modelio „žiguliai“. Šie nelegaliais keliais keliaudavo į Rusiją, o kai kuriems savininkams būdavo pateikiami pasiūlymai transporto priemonę „išsipirkti“.
Kasdienybė ir latvių dovana
1994 m. lapkritį buvo padidinti akcizai alkoholiniams gėrimams, 7–8 centais brango alus, tačiau reportaže teigiama, kad alaus kaina kilo iš viso 20 centų. Visuomenė, be abejo, tokiu sprendimu nebuvo patenkinta, labiausiai pokyčių baiminosi mažieji gamintojai.
Lapkritį buvo pristatytos ir naujos taisyklės prekybos vietoms, kurios turėjo įsigalioti po mėnesio. Šiandien savaime suprantamos taisyklės tada buvo pristatytos pirmą kartą.
Parduotuvėse privalomos tapo kontrolinės svarstyklės, draudžiama prekiauti nefasuotomis prekėmis, o kasdienybėje atsirado ir privalomos higienos taisyklės – draudžiama tomis pačiomis rankomis liesti maisto produktus ir grynuosius pinigus.
Taip pat prekybos vietose privalėjo atsirasti kasos aparatai, o rūbų, buities ir elektronikos prekių parduotuvėse turėjo būti įrengtos vietos prekėms išbandyti – persirengimo kabinos rūbų parduotuvėse ir elektros įvadas elektroninių prekių parduotuvėse.
Taip pat gyventojai buvo kviečiami pasidairyti ar įsigyti naujausio modelio automobilius Sporto rūmuose vykusioje parodoje „Autobalt-94“.
„Pasibaigus klaikiems deficito laikams, atsirado nauja galimybė pasirinkti geriausią iš geriausių kiekvienam pagal išgales ir poreikius“, – sakome reportaže.
Tuo metu vykusioje baldų mugėje dalyvavo ir Seimo nariai, o dalyviams buvo pristatyti Lietuvoje gaminti baldų komplektai, kelių modelių sekcijų komplektai ir kiti to meto interjero akcentai.
Latvijos ambasadorius nudžiugino Lietuvos radiją ir televiziją ypatinga dovana minint Latvijos nepriklausomybės dieną – įteikė 40 muzikos kasečių ir 7 kompaktinius diskus su latviškos muzikos įrašais.
Daugiau praeities archyvų rasite LRT Archyvų puslapyje: https://www.lrt.lt/paveldas
