Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį paliko galioti nuosprendį Antanui Kandrotui-Celofanui ir Andriui Žaliui, jie lieka nuteisti už sukčiavimą, turto pasisavinimą, apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir nusikalstamą bankrotą. Vėliau pranešta, kad galutinai baigta ir antroji A. Kandroto byla, kurioje jis ir Paulius Boreika buvo nuteisti dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir didelės vertės svetimo turto pasisavinimo.
Nuteistųjų ir jų gynėjų kasacinių skundų argumentai, iš esmės daugiausia susiję su įrodymų vertinimu, atmesti, pranešė teismas. Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Kasacinės instancijos teismas patvirtino, kad žemesnės instancijos teismai tinkamai nustatė, pakankamai aiškiai aptarė ir įrodymais pagrindė, kuo pasireiškė A. Kandroto kaip bendrininko veiksmai, koks buvo jo ir A. Žalio bendradarbiavimo, veikos mechanizmas, kokios egzistavo sąsajos tarp kaltinime aptartų įmonių.
Teismai nustatė, kad A. Kandrotas įgijo ir faktiškai valdė jokios veiklos nevykdančias VšĮ „Hipokratus“, UAB „Hurtas“, UAB „Remilgė“ ir kitas bendroves, jose įdarbindavo fiktyvius įmonių vadovus, taip sukūrė grandinę minėtų veiklos nevykdančių įmonių, kuriomis, pasitelkę tarpininkes bendroves „Personalo nuomos valdymas“ ir „Proserva“, imitavo sandorius su kito nuteistojo šioje byloje – A. Žalio valdoma UAB „MDK logistika“.
Atkreiptas dėmesys ir į aplinkybę, kad A. Kandrotas, tiek organizuodamas bendrovių veiklą, tiek ir valdydamas tas įmones ir duodamas asmenims nurodymus dėl veiklos, stengėsi išlikti anonimiškas – oficialiai neįsidarbino, o paskirdavo tariamus įmonių vadovus. Taigi, jis suprato galimas grėsmes dėl neteisėtos veiklos ir siekė nuslėpti bet kokias sąsajas su pirmiau nurodytomis įmonėmis, o tai įrodo A. Kandroto siekį veikti neteisėtai, turint tikslą padėti A. Žaliui įvykdyti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad teismai pagrįstai atmetė A. Kandroto gynybinę versiją, jog jis negalėjo bendrininkauti darant nusikalstamas veikas, nes tuo metu atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Kasacinės instancijos teismas pabrėžė, kad tai, jog A. Kandrotas tam tikru metu atliko laisvės atėmimo bausmę, gal kiek apribojo, bet neatėmė iš jo galimybės bendrauti su A. Žaliu per pasimatymus.
Taip pat teisėjų kolegija atmetė A. Kandroto ir jo gynėjo kasacinio skundo argumentus dėl teismo šališkumo, neva pasireiškusio tuo, kad apeliacinės instancijos teismas neatnaujino įrodymų tyrimo dėl prokuroro Donato Puzino, kuris atliko tyrimą šioje byloje, veiksmų.
„Tai, kad, praėjus beveik metams nuo kaltinamojo akto surašymo šioje baudžiamojoje byloje, kaltinamąjį aktą surašęs prokuroras D. Puzinas galimai atliko neteisėtus veiksmus kitame ikiteisminiame tyrime, neleidžia daryti išvados, kad ir šis ikiteisminis tyrimas, nesant jokių įrodymų apie tai, buvo organizuojamas siekiant apkaltinti nekaltus asmenis“, – paskelbė teismas.
ELTA primena, kad Apeliacinis teismas šių metų sausį A. Kandrotą pripažino kaltu dėl finansinių nusikaltimų dviejose baudžiamosiose bylose, subendrinus bausmes, vyrui skirta 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Jis dabar atlieka bausmę Vilniaus kalėjime.
Anksčiau teistas A. Kandrotas yra vienas iš kaltinamųjų 2021 m. riaušių prie Seimo byloje.
Vyras buvo pranešęs, kad dalyvaus šalies prezidento rinkimuose, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija jau du kartus atsisakė registruoti jį prezidento rinkimų kampanijai, mat asmuo negalėjo atsidaryti rinkimams skirtos sąskaitos banke.
A. Kandrotas taip pat skelbė su bendražygiais sukūręs partiją „Mes Lietuva“, tačiau laiku nepateikė steigiamojo suvažiavimo dokumentų, tad Teisingumo ministerija nutarė, kad partija negali būti įregistruota.
Galutinai baigta ir antroji A. Kandroto byla: jis lieka nuteistas dėl turto pasisavinimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas antrą kartą kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Kandrotas-Celofanas ir Paulius Boreika buvo nuteisti dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, ir patvirtino, kad ankstesni teismų sprendimai dėl kaltinamųjų nuteisimo yra teisėti ir pagrįsti.
Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Byloje buvo analizuojami veiksmai, kuriais siekta nuslėpti bendrovės „Maerus“ tikrąją finansinę būklę, į apskaitą įtraukiant fiktyvius dokumentus apie neegzistuojančius sandorius, ir pasisavinti daugiau nei 93 tūkst. eurų bendrovės lėšų.
Teismų sprendimuose buvo nustatyta, kad nuteistieji veikė bendrai, siekdami pasisavinti svetimą didelės vertės bendrovės turtą.
Tyrimo duomenimis, P. Boreika bendrovės pinigus išgrynindavo bankomatuose ir perduodavo A. Kandrotui. Manoma, kad P. Boreika įsigijo bendrovę „Maerus“ ir buvo jos faktinis vadovas.
P. Boreika teismus tikino, kad A. Kandrotas su juo nesusijęs, jis visą laiką dirbo vienas, su A. Kandrotu apie verslo plėtrą niekada nėra kalbėjęs.
A. Kandrotas šioje byloje nuteistas už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir turto pasisavinimą padėjėjo vaidmenyje.
Nagrinėjant bylą kasacine tvarka pirmą kartą nustatyta, jog teismai tinkamai neatskleidė bendrininkavimo požymių ir nepašalino byloje esančių abejonių dėl galimo proceso šališkumo. Todėl, nustačius tokius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, byla buvo perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Antrą kartą kasacine tvarka nagrinėdamas bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patvirtino, kad nuteistųjų veiksmai teismų buvo teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, o priimti nuosprendžiai atitinka įstatymų reikalavimus.
Pasak teismo pranešimo, teismas akcentavo, kad iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo ištaisyti kasacinės instancijos teismo nutartyje nustatyti pažeidimai, visi byloje surinkti ir ištirti įrodymai apeliacinės instancijos teismo buvo išnagrinėti objektyviai ir nešališkai, bylos aplinkybės nustatytos remiantis išsamiu ir visapusišku įrodymų visumos vertinimu.
Nutartyje pažymėta, kad byloje teismų buvo objektyviai nustatyti, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje ir tinkamai atskleisti bei motyvuoti tiek nuteistiesiems inkriminuoti nusikalstami veiksmai, tiek ir nuteistųjų susitarimas veikti bendrai, tyčia ir jų veiksmų bendrumas. Teismas pabrėžė ir tai, kad iš naujo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo tinkamai patikrintas proceso nešališkumas, objektyvumas ir padarytos pagrįstos išvados dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, teismo pripažintų įrodymais, teisėtumo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė nuteistųjų ir jų gynėjų kasacinius skundus ir skundžiamų žemesnės instancijos teismų sprendimų nekeitė.
