„Jeigu bus toks avarinis nusileidimas arba kažkokia techninė problema su lėktuvu, ne tik šimtai namų pradings per keletą sekundžių, bet šimtai, o gal ir tūkstančiai žmonių“, – sako vietos veiklos bendruomenės „Vardan Salininkų“ pirmininkas Genadijus Litvinovas po pirmadienio rytą Vilniuje nukritusio bendrovės DHL krovininio orlaivio.
Pasak Ribiškių sodų bendrijos pirmininkės, Ribiškių seniūnaitės Vaivos Čaplikienės, pirmadienį nukritus lėktuvui paprasti žmonės suprato, kad oro uostas plečiasi, kas yra triukšmo apsaugos zonos.
„Greičiausiai išgirdę tą triukšmą žmonės pagalvojo, kad gal įsijungė turbinos. (...) Kaip paprasti civiliai po vakarykščio incidento, mes turbūt supratom, kas yra tos triukšmo apsaugos zonos, kiek plečiasi oro uostas, ir kiek žmonių pasijaus nesaugiais.Tikrai baisu ir turbūt gyvenimas prasidėjo iki įvykio ir po įvykio“, – sako V. Čaplikienė.
Pasikeitusios taisyklės
G. Litvinovo teigimu, Salininkų rajonas yra prie pat uosto, o dauguma namų yra prie pakilimo ir nusileidimo tako.
„Vakarykštis įvykis parodė, kad nuo tokių įvykių mes neapdrausti. Salininkų atveju, jeigu bus toks avarinis nusileidimas arba kažkokia techninė problema su lėktuvu, ne tik šimtai namų pradings per keletą sekundžių, bet šimtai, o gal ir tūkstančiai žmonių“, – tikina jis.
Anot tos pačios bendruomenės pirmininko pavaduotojo Gytenio Pecukevičiaus, nelaimę galėjo lemti kelios priežastys. Viena jų – 2023 m. gegužę pakeistos orlaivių triukšmo ribojimo taisyklės, kurios galiojo 22 m.
„Vadinasi, pasikeitė aukščiai, faktoriai, pasikeitė reikalavimas naktį mažiau skraidyti. Iš karto daugiau skrydžių. Gali leistis lėktuvas iš lėto, iš tolimesnio taško. Jis ne staigiai leidžiasi, bet jau virš stogų“, – teigia jis.
Šiai minčiai antrina ir V. Čaplikienė, kai 2023 m. gruodį gyventojams buvo pristatyti triukšmo apsaugos žemėlapiai.
„Gyventojų apie tai niekas neinformavo, kad keičiasi įstatymai, kažkas naikinama. Po šio pakeitimo lėktuvai leidžiasi ženkliai žemiau. Tas triukšmas didesnis“, – priduria Ribiškių sodų bendrijos pirmininkė.
Pasak G. Litvinovo, triukšmo apsaugos žemėlapis yra suskirstytas į tris zonas. Pirma zona yra oro uosto viduje, antra apsaugos zona toliau nuo oro uosto, o trečia – pati didžiausia. Už pastarąją zoną gyventojai gali gauti vienkartinę 2400 eurų išmoką.
„Žmogus turi užpildyti gana sudėtingą prašymą. (...) Yra pasirašoma, kad jis daugiau nepretenduos į kompensaciją. Klausimas, kiek už 2400 eur galima langų pakeisti ir kodėl apskaičiuota tokia suma, kuri neatitinka ekonomikos parametrų?“, – kelia klausimą jis.
Šalys reaguoja skirtingai
LRT RADIJO bendradarbio Lenkijoje Lauryno Vaičiūno teigimu, Lenkijos žiniasklaida kaip niekada daug dėmesio skyrė Lietuvai. Tačiau buvo priimtas sprendimas neeskaluoti esamos situacijos.
„Žurnalistai Lenkijos atvyko į Lietuvą. Buvo priimtas sprendimas neeskaluoti – Lenkijos ekspertai per daug nekomentavo, politikai išvis nepasisakė su šiuo klausimu. Siejama su DHL siuntomis vasarą, nes visa istorija prasideda Lenkijoje, kur siuntos keliauja į Vilnių, iš kurio į Leipcigą, Didžiąja Britaniją“, – sako LRT RADIJO bendradarbis Lenkijoje.
Anot LRT RADIJO bendradarbės Vokietijoje Laimos Žilaitytės, vokiečiai situacijai skiria daug dėmesio, yra svarstomos nelaimės priežastys. Nors ir neatmetama teroro išpuolis, tačiau į šią versiją žiūrima atsargiai.
„Vokietijos kancleris Olafas Scholzas įspėjo nedaryti skubotų sprendimų. Šalies užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock irgi pabrėžė, kad Vokietijos institucijos glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos kolegomis, kad tai išsiaiškintų. Gynybos ministras Borisas Pistorius teigė, kad negavo jokios informacijos apie jokį sprogstamąjį užtaisą lėktuve“, – sako L. Žilaitytė.
Tačiau kiek kitokia situacija Ispanijoje. LRT RADIJO bendradarbė Ispanijoje Kristina Nastopkaitė pastebi, kad apie įvykį žiniasklaidoje buvo pranešta, tačiau neišsamiai.
„Tai labai trumpas ir lakoniškas pranešimas, kad žuvo Ispanijos pilietis. Paskutinės žinios buvo apie tai, kad yra atmetamas sabotažo ir terorizmo variantas ir įvardijama, kad tikriausiai tai buvo žmogiškoji klaida“, – dalijasi K. Nastopkaitė.
Viso įrašo galite klausytis LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai".
Tekstą parengė Justina Lopataitė
