Internete pasklido Vilniuje sudužusio DHL krovininio orlaivio „Boeing 737“ pilotų ir skrydžio kontrolierių pokalbis prieš pat orlaiviui patiriant katastrofą. Pokalbis buvo visiškai rutininis, nefiksuota jokių nerimo ženklų, tačiau krovininis orlaivis staiga nėrė žemyn, kelis šimtus metrų čiuožė ir kliudė gyvenamąjį namą. Įvykio metu žuvo vienas pilotas, dar trys asmenys, buvę orlaivyje, buvo sužeisti, bet per įvykį nenukentėjo kiti civiliai gyventojai.
Pokalbio įrašą perklausęs aviacijos ekspertas Vidas Kaupelis teigia, kad, jo manymu, pilotams viskas atrodė normos ribose, nes jie nedeklaravo jokių nerimo signalų. Tai rodo, kad ir kas vyko lėktuve, pilotams tai nebuvo žinoma, bet tai veikiausiai nebuvo sprogimas, nes tokiu atveju orlaivis būtų išsitaškęs gabalais. Gaisro tikimybė krovinio buvimo vietoje irgi nėra labai tikėtina, nes greičiausiai pilotai būtų ką nors pastebėję.
Lėktuvo katastrofa Vilniuje: žuvo Ispanijos pilietis, trys sužeisti, vienas jų – lietuvis
„Aš tą įrašą paklausiau. Tai neinant į detales galima pasakyti, kad pilotai nedeklaravo jokio pavojaus, jokių problemų. Tai buvo rutininė komunikacija, paprastas leidimasis. Ir tai, kad praėjus kelioms ar keliolikai sekundžių nuo komunikacijos pabaigos, orlaivis sudužo, rodo, kad patiems pilotams tai buvo netikėta. Jeigu jie būtų sprendę esmines problemas – kaip gaisras, techninės problemos – jie būtų apie tai komunikavę su skrydžio vadovais“, – pasakojo V. Kaupelis.
Pasak pašnekovo, tokie pilotų ir skrydžių vadovų pokalbiai paprastai prieinami liveatc.net svetainėje, jie nėra slapti.
Analizuodamas, kas galėjo nutikti, V. Kaupelis teigė, kad sudužimą galėjo lemti techninės problemos, klaida, neatmetama ir teroro akto galimybė, nors, pavyzdžiui, sprogimas ar gaisras kol kas atrodo menkai tikėtini.
„Čia yra visas spektras galimybių, kas galėjo nutikti: nuo techninių problemų, kurios galėjo būti netikėtos ir staigios, iki klaidos. Užsimenama ir apie teroro akto galimybę. Nereikėtų atmesti ir jos. Kadangi pasirodė saugos kamerų įrašai, tai ten nesimato, kad lėktuvas būtų sprogęs ar išsitaškęs ore. Tas leidimasis buvo toks panašus į rutininį, gal prieš pačią pabaigą buvo toks staigesnis nėrimas. Tai, kad dalis įgulos liko gyvi, įvertinčiau kaip stebuklą. Vien tas faktas parodo, kad tai nebuvo žiaurus smūgis, tai reiškia, kad orlaivis žemę palietė liestinės kryptimi ir čiuožė. Mes nekalbame apie bombą, nes tada lėktuvas būtų išsitaškęs gabalais ir kritęs ant žemės. Čia ne tas variantas. Jeigu tai susiję su teroro aktu, tai kažkaip kitaip suorganizuota“, – pasakoja V. Kaupelis.
Paklaustas, ar įmanoma, kad orlaivyje būtų kilęs gaisras krovinio vietoje, pašnekovas teigė, jog tuomet pilotai būtų indikavę problemas skrydžio vadovams, bet to nebuvo.
„Tų scenarijų yra daugybė, bet gaisras nėra momentinis dalykas. Šitas procesas vis tiek toks palaipsnis ir lėtas. Kalbame ne apie sekundes, o apie minutes. Pilotai turėtų indikaciją, jei būtų prasidėjęs gaisras orlaivyje. Tikriausiai būtų pastebėję ne paskutinę sekundę ir būtų komunikavę kažkaip. Kol kas nėra panašu, kad krovinių skyriuje vyko gaisras ir pilotai leidosi su tuo gaisru. Nors teoriškai žiūrint, galima prifantazuoti scenarijų, tad negalime atmesti nė vienos versijos“, – sakė V. Kaupelis.
VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos instituto vyr. instruktorius Mindaugas Mikulionis LRT.lt teigė, kad įraše girdimas pokalbis – įprasta oro eismo komunikacija.
„Lėktuvas išeina į ryšį su Vilniaus prieigomis, pasiklausia dėl artėjimo, kokiu būdu, tikriausiai tikėjosi kažkokio kitokio. Jiems patvirtina, kad jie artės pagal jūsų sistemą ir tiek. Nieko ten labai ypatingo nevyksta, nieko, kas rodytų, kad kas nors gali baigtis negerai“, – komentavo ekspertas.
„Aš manau, kad skrydžių vadovai dirbo taip, kaip jie turėtų dirbti, o po to, kai jau viskas paaiškėja, kiti lėktuvai yra stabdomi“, – taip pat teigė jis.
Aviacijos ekspertas, pilotas Kęstutis Zagreckas LRT RADIJO eteryje svarstė, kad šiuo metu pasakyti, kodėl nukrito lėktuvas, sunku, tačiau galima prisiminti kitus panašius atvejus, o jų aviacijos istorijoje būta. Jis kritiškai vertina kalbas, kad prieš lėktuvui leidžiantis netinkamai suveikė automatinė sistema.
„Šiuo metu įtikinamiausia versija, kad kažkas nutiko su pačiu lėktuvu, lėktuvas prarado galią. Kiek girdėjau publikuotą paskutinių minučių ryšio garso įrašą, nuostabą sukėlė piloto klaida, kad jie neteisingai pakartojo aukštį, iki kurio galima žemėti, bet tai dar gana toli nuo oro uosto, apie 15–17 kilometrų, todėl tai negalėjo lemti [nelaimės]“ – kalbėjo jis.
Paprašytas įrašą pakomentuoti plačiau pašnekovas paaiškino, kad lėktuvo greitis buvo tinkamas, gal tik vos didesnis, tačiau tai negalėjo lemti katastrofos.
„Čia, greičiausiai, buvo prarasta kinetinė energija, o ji prarandama tik sustojus varikliams. Kodėl jie sustojo – gali būti dešimtys priežasčių, pavyzdžiui, dėl kuro ar dėl kokių nors aptarnavimo dalykų. Neatmesčiau ir pilotų nuovargio, streso lygio.
Klausantis pokalbio įrašo kažkaip nėra tokio jausmo, kad labai pasitiki atsakymais, jie keletą kartų perklausia informaciją iš prieigų skrydžių vadovo, tikslinosi schemą, tai šiek tiek yra įtarimų, bet tai nėra atsakymas, kad tai galėjo [būti priežastis]“ – svarstė LRT RADIJO pašnekovas.
Pašnekovas sutinka, kad tikrosios priežastys paaiškėjus išanalizavus juodosios dėžės įrašus. Jų palaukti ragina ir Civilinės aviacijos departamento direktorius Vidmantas Plėta.
„Dėl piloto tą versiją atmeskime, reikėtų išlikti ramiems ir palaukti pirmųjų išvadų ir rezultatų iš orlaivio saviraščių, kadangi tokio tipo orlaiviai yra aprūpinti tiek pilotų kabinos balso įrašo darymo įrenginiais, tiek skrydžio parametrų fiksavimo įrenginiais, vadinamosiomis juodosiomis dėžėmis. Tikiu, kad tarnyboms radus įrenginius ir juos nusiuntus į laboratorijas iššifruoti, detalės tikrai atsiskleis“, – LRT RADIJUI sakė jis.
Primenama, kad pirmadienį ryte 05.28 val. buvo gauta informacija, jog prie Vilniaus oro uosto nukrito krovininis DHL lėktuvas „Boeing 737“, kurį naudojo skrydžių bendrovė „Swiftair“. Pirminiais duomenimis, vienas žmogus žuvo, trys buvo sužeisti – visi jie yra iš orlaivio.
Tarnybos kol kas tiria visas įmanomas katastrofos versijas nuo techninių ir žmogiškųjų klaidų iki teroro akto. Tačiau oro sąlygos pirmadienį buvo normalios.
Terorizmo versija greičiausiai neatmetama, nes liepos 19 d. iš Lietuvos per „DHL Lietuva“ buvo išsiųsti savaime užsidegantys siuntiniai, kurie sukėlė gaisrus logistikos centruose Leipcige ir Birmingeme. Tik atsitiktinumo dėka krovinys Leipcige tuomet nebuvo pakrautas į orlaivį.
Vokietijos vidaus žvalgybos tarnybos (BfV) vadas Thomas Haldenwangas šiuos incidentus yra siejęs su Rusijos sabotažo aktais Europoje.
Šiuo metu daryti toli siekiančių išvadų negalima, nes teisėsaugos institucijos tiria įvykį.
