Valdančioji koalicija toliau rengiasi darbui ketveriems metams. Seimui pritarus socialdemokrato Gintauto Palucko kandidatūrai į ministrus pirmininkus, jis paviešino būsimų ministrų pavardes. Kol kas daugiausia neaiškumų dėl „Nemuno aušros“ kandidatų į tris ministerijas. Pasak politologų, apskritai ši partija didžiausias nežinomasis koalicijos lygtyje.
Tačiau, neduodant svarbių postų jos lyderiui Remigijui Žemaitaičiui, apribojama jos reikšmė koalicijoje. Abejojama, ar šiai partijai išvis pavyks išbūti tarp valdančiųjų visą kadenciją, ypač jei tęsis jos lyderio problemos su teisėsauga, o jų nemažėja.
Paskirtasis premjeras G. Paluckas į Vyriausybės rūmus sostinės Gedimino prospekte dar neužsuka, jie kol kas užimti, bet jis jau vaikšto lydimas Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų. Gyvenimas keičiasi, prisipažįsta naujasis Vyriausybės vadovas.
„Tikiuosi, kad ir rinkiminiai aidai šiek tiek nutils ir grįšim prie labai aiškios ir dalykiškos darbotvarkės, kuri yra svarbiausia Lietuvos žmonėms“, – sakė būsimasis premjeras.
Tačiau rinkimų aidai dar tebeskamba. Kol G. Paluckas nešė prezidentui galimų ministrų pavardes, generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą dėl R. Žemaitaičio teisinės neliečiamybės panaikinimo.
„Šiuo metu byla yra nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme pagal du Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnius. Pagal BK 170 straipsnį „Neapykantos kurstymas“ ir pagal BK 170 str. 2 dalį, tai yra Holokausto neigimas. Tai yra dvi tęstinės veiklos, tačiau jose yra 8 epizodai dėl neapykantos kurstymo ir trys epizodai dėl Holokausto neigimo“, – kaltinimus įvardija N. Grunskienė.
„Nemuno aušros“ vaidmuo
Kaip sako Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, tokios koalicijos darbo pradžios net priešui nepalinkėsi. Anot jos, socialdemokratai, pakvietę į koaliciją „aušriečius“, neįvertino, kiek tai gali padaryti žalos valstybei.
„Reputacinė žala jau padaryta, netgi nepriklausomai nuo to, kaip klostysis koalicijos likimas, ar ji bus ilgaamžė, ar kažkuriuo momentu persidėlios, sugrius ar panašiai. Bet žala jau yra padaryta ta prasme, kad Lietuvos viduje sumažėjęs žmonių pasitikėjimas politikų sakomais pažadais“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė sako, kad „Nemuno aušros“ buvimas koalicijoje atspindi Vakarų Europos tendencijas, kai nevienareikšmiškai vertinamos politinės jėgos, dažniausiai radikalios dešiniosios, surenka daug balsų ir prasimuša į valdančiąsias koalicijas.
„Tai klausimas, kaip su jomis yra elgiamasi. <...> „Nemuno aušros“ paėmimas, bet nesuteikimas partijos lyderiui reikšmingo posto, kas priklausytų pagal partijos dydį koalicijoje, ir iki galo neišsispręstas ministrų klausimas, lyg nedavimas portfelių, jis tam tikra prasme riboja partijos reikšmę koalicijoje“, – teigia ekspertė.
Politologo Igno Kalpoko teigimu, naujoji Lietuvos valdžia gimsta sudėtingai ir skausmingai. Jo žodžiais, valdančioji dauguma tarsi pastatyta ant kelių melo ratų – Vilijos Blinkevičiūtės pasitraukimas, pažadai, kad koalicijoje nebus R. Žemaitaičio, kad žmonės balsavo neva už tokią koaliciją. Vis dėlto ji gali išbūti visą kadenciją.
„Vėlgi, jeigu Žemaitaičio teisinės problemos įsibėgės ir galbūt pradės grėsti netgi mandato netekimas, tai klausimas, kaip sureaguos jo frakcijos nariai, ar jie nepradės ieškoti, kaip praleisti likusį kadencijos laiką ramiau kitur, tai čia aš matyčiau pagrindinę riziką koalicijai“, – svarsto I. Kalpokas.
Ministrų dėlionė
Seimas komitetų pirmininkus išsirinko be didelių diskusijų. Tik valdantieji su konservatoriais susikirto dėl Audito komiteto, kuris dažniausiai atitekdavo opozicijai. Šį kartą jam vadovaus „Nemuno aušros“ atstovas Artūras Skardžius. O štai šiai partijai rasti kandidatų vadovauti trims ministerijoms sekasi sunkiau. Nors į viešumą išlenda tai viena, tai kita galimo kandidato pavardė, po apsilankymo pas prezidentą G. Paluckas būtent „aušriečių“ kandidatų neatskleidė.
Demokratai jau anksčiau yra pareiškę, kas vadovautų Ekonomikos ir inovacijų, taip pat Energetikos ministerijoms.
Socialdemokratų kandidatų pavardės kurį laiką nebuvo viešinamos, tačiau kai paskirtasis premjeras nunešė sąrašą prezidentui, jas paskelbė ir viešai. Tarp jų G. Paluckas buvo įvardijęs ir Alytaus merą Nerijų Cesiulį kaip kandidatą eiti vidaus reikalų ministro pareigas. Tačiau šis šeštadienį pareiškė liksiantis vadovauti miestui. Paskirtasis premjeras prieš įvardydamas kitą kandidatą, matyt, bus atsargesnis, jį paskelbs tik gavęs jo sutikimą tapti ministru.
Pasak politologo, jau buvo nulemta, kad Užsienio reikalų ministerijai vadovaus prezidento žmogus. Tai ir pasitvirtino, siūlomas kandidatas – prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. Kiti kandidatai irgi buvo numanomi. I. Kalpokas sako, kad tikėtis drąsių reformų su būsima Vyriausybe nereikėtų.
„Kai kurie kandidatai ir kai kurios sritys taip jau yra pozicionuojamos, kad ten išvis tų perversmų pagal apibrėžimą neturėtų būti. Pavyzdžiui, su švietimu: tarsi yra einama, kad jokių naujų reformų, o gal panaikinti kai kurias reformas“, – dėsto I. Kalpokas.
Vyriausybė gruodį turi pradėti darbą. Kaip sklandžiai tai pavyks padaryti, priklausys ir nuo to, ar prezidentui tiks „Nemuno aušros“ kandidatai ir kaip greitai pavyks G. Paluckui rasti vidaus reikalų ministrą. Politologės teigimu, per kelis mėnesius paaiškės, ar paskirtajam premjerui pavyks tapti aiškiu lyderiu.
„Kaip esame matę, G. Paluckui ne visada gerai tuose lyderiaujančiuose postuose sekėsi, ir gana netikėtas jo atsiradimas po rinkimų parodo, kad partijoje yra atitinkama pozicija siūlant šitą žmogų pasirinkti ministru pirmininku“, – sako I. Petronytė-Urbonavičienė.
Pirmą dieną patvirtintas premjeras jau turėjo priimti ir nuvytusių gėlių puokštę, kurią jam įteikė mitingo „Dešimt tylos minučių“ dalyviai. Tai jau antras mitingas, kuriame tūkstančiai susirinkusiųjų protestavo prieš „Nemuno aušrą“ valdančiojoje koalicijoje. G. Paluckas pabrėžė, kad naujoji koalicija ir naujoji Vyriausybė gebės suvaldyti nerimą dėl valstybės saugumo, dėl valstybės gynybos.
