„Rudmarškiniai“ – „Nemuno aušros“ oponentų išpopuliarintas terminas, lyginant partiją su Vokietijos Trečiuoju reichu. Ruda marškinėlių spalva, nacizmą primenančios sąvokos „aušra“ ir „uraganas“ – LRT.lt pasiteiravo politikos ir retorikos ekspertų, ar tai tik priekabių ieškojimas, ar rimtas signalas valdančiojoje koalicijoje atsiradus antisemitizmu kaltinamo Remigijaus Žemaitaičio partijai.
„Panašumų neįtikėtinai daug“
Nacionalsocializmą tyrinėjantis Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius Nerijus Šepetys buvo pakviestas Konstituciniame Teisme išsakyti savo vertinimą dėl R. Žemaitaičio pasisakymų apie žydus ir Lietuvos istoriją, kurie, skelbė teismas, buvo antisemitiniai. Profesoriaus teigimu, jis iki šiol saugo savo užrašus, nes mano, jog jų dar prireiks kitose baudžiamosiose bylose. Jam ypač kliūva R. Žemaitaičio retorika, tačiau jis atkreipė dėmesį ir į partijos „Nemuno aušra“ simbolius.
Partijos spalvos – oranžinė ir ruda, jų naudojimas simbolikoje politinėms jėgoms po Antrojo pasaulinio karo yra arba tabu, arba atviras pripažinimas, kad jos nesmerkia sąsajų su Vokietijos nacionalsocialistine darbininkų partija, kuri po karo įvedė diktatūrą Vokietijoje ir masiškai žudė žydus, okupavo kitas valstybes. Kritikai atkreipia dėmesį, kad nacionalsocialistai bei fašistai dažnai naudojo žodį „aušra“ ir jo sinonimus, jie pasitelkti propagandinėse dainose, šūkiuose ir filmuose. Graikijoje jau šiais laikais uždrausta nacionalistinė partija „Auksinė aušra“, vykdžiusi fizines atakas prieš kairiuosius oponentus ir migrantus.
Nuo Maso iki Nemuno – tokia Vokietijoje šiandien uždrausto Trečiojo reicho himno eilutė, o R. Žemaitaičio šūkis – „Nemunu – į Baltiją, uraganu – į teisingą valstybės valdymą“. Partijos simbolis, kaip ir Vokietijos svastika, primena etnografinį saulės simbolį.
„Panašumų neįtikėtinai daug <...>. Turime rudos spalvos pasisavinimą, tarsi to užtektų. Bet turime vėliavą, kur vaizduojamos tarsi kažkokios baltiškos saulutės. Ir matome ne vieną renginį, kur pozuojama šalia baltiškų svastikų. Kiekvienas iš tų simbolių: ir svastika, ir žodžiai, kuriuos vartoja R. Žemaitaitis ir kiti nariai, yra Vokietijos baudžiamojo teisyno dalis. Ne vienas žmogus buvo nubaustas už tų sąvokų panaudojimą“, – atkreipia dėmesį N. Šepetys.
Jam įtarimų kelia net partijos logotipe pagal vokišką stilių didžiosiomis raidėmis parašyti abu žodžiai, pasakymai, atkartojantys nacių „Vokietija aukščiau visko“. Kaip ir nacionalsocialistai, R. Žemaitaitis dažnai idealizuoja Mažąją Lietuvą, kur partija ir sulaukė didelio palaikymo, ir, visai kaip ir Adolfas Hitleris, yra dominuojantis partijos politikas.
N. Šepečio teigimu, partija išnaudoja ne nacių politinių idėjų turinį, bet formą. Jis sako, jog, nepaisant istorinio pasmerkimo, nacių retorika dažnai pasitelkiama kaip itin paveikios komunikacijos pavyzdys, todėl tai gali išnaudoti ir politikos viešųjų ryšių kūrėjai.
Ką dabar matome R. Žemaitaičio retorikoje, buvo naudojama ankstyvosiose nacionalsocialistų stadijose.
J. Ruzaitė
„Tegul laimi visa Lietuva“ nėra tiesioginis vertimas, bet jei būtų „Viskas į Lietuvą“, tai jau būtų pažodinis vertimas (iš „Vokietija aukščiau visko“ – LRT.lt)“, – partijos rinkimų šūkį cituoja istorikas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas ir knygų apie Lietuvos politinę mintį autorius Justinas Dementavičius sako, kad panašumai su naciais ir kraštutine dešine pačios partijos nariams tikriausiai tiesiog nežinomi.
„Savaime tai nėra nuoroda į rudmarškiškumą, kaip kad mūsų Laisvės partija nėra tapati terminą „laisvė“ taip pat naudojantiems kraštutiniams dešiniesiems Austrijoje ar Olandijoje. Reikėtų klausti apie jų veiksmus ir siekius“, – pabrėžia jis.
Anot pašnekovo, tikėtina, kad partija tiesiog išnaudoja istorinius simbolius ir stereotipus savo populiarumui didinti.
„Tas irgi neįkvepia. Bet taip, manau, kad jei reikėtų rinktis tarp koalicijos su Laisvės partija ir koalicijos su radikaliais dešiniaisiais, jis (R. Žemaitaitis – LRT.lt) net nemirktelėjęs pasirinktų pastaruosius“, – kalbėjo J. Dementavičius.
„Savas bičas“
Abejotini simboliai užkliūva partijos oponentams, bet daug dažniau R. Žemaitaitis yra linksniuojamas dėl savo elgesio ir retorikos. Save jis vadina ūkininku, kaimiečiu, gali pasigirti tiksliai žinantis kiaušinių ir pieno kainas. Bendraudamas su žurnalistais jis tujinasi, keikiasi, sulaukęs kritikos dėl nuslėpto partiečio teistumo, žada pamokyti kumščiais. Kai partija pralaimi, R. Žemaitaitis verkia, kai ateina pergalė, šoka internetą sprogdinančius laimės šokius.
Pašnekovai sako, kad R. Žemaitaitis Lietuvos politikoje jau įsirašė į vieną gretą su kitais talentingais retorikais: Rolandu Paksu, Artūru Zuoku, Petru Gražuliu.
„Esu traktoristas, ūkininkas“, – interviu LRT.lt rugpjūtį sakė politikas, kai visuomenės nuomonės apklausos netikėtai parodė, jog „Nemuno aušra“ yra antra populiariausia Lietuvos partija. „Nemuno aušrą“ ir palaiko mažiau išsilavinę, mažesnių pajamų, kaime gyvenantys rinkėjai.
Tačiau LRT.lt pašnekovams būtent tokia jo poza irgi kelia sąsajų su ankstyvuoju nacionalsocializmu: kaip ir R. Žemaitaitis, ši partija kritikavo intelektualinį elitą, valdančias partijas, tariamą korupciją. Tyrėjai atkreipia dėmesį, jog tam, kad naciai iškiltų Vokietijoje, esminis žingsnis jiems buvo priešų ieškojimas – tiek šalies viduje, tiek išorėje.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Jūratė Ruzaitė pabrėžia, kad antisemitizmas, raginimas susidoroti su žydais Vokietijos nacionalsocialistų partijoje iškilo ne iš karto – iš pradžių bijota, kad idėjoms priešinsis išsilavinusi visuomenės dalis. Idėjos, kuriomis naciai laimėjo širdis Vokietijoje – socialinis teisingumas, pažadas prikelti ekonomiką, mažinti nedarbą. R. Žemaitaičio programoje – abstraktūs pažadai prikelti regionus, pagerinti demografiją, plačiau nepaaiškintas pažadas sukurti nacionalinį banką „Vytis“.
„Savas bičas“ – tokį savo įvaizdį, anot mokslininkės, kuria politikas.
„Ką dabar matome R. Žemaitaičio retorikoje, buvo naudojama ankstyvosiose nacionalsocialistų stadijose <...>. Populizmas, kalba masėms iš pradžių ir buvo orientuota į paprastą žmogų, o tada atsiranda ir leksika. Ji paprasta, bet orientuota į emocijas, kalba įtaigi, naudojamasi kasdieninės kalbos paprastumu <...>. Neformalumo, familiarumo stebėtinai daug. Kartais sakoma, kad partijos programoje nėra aiškių antisemitinių nuostatų, bet svarbu atsižvelgti, kad tai ankstyvosios stadijos, mes dar nežinome, į ką ta retorika išaugs“, – atkreipia dėmesį profesorė.
N. Šepetys sako, kad nagrinėdamas Adolfo Hitlerio patikėtinio Jozefo Gebelso užrašus pastebėjo panašumų su R. Žemaitaičiu – jis ragina atkreipti dėmesį į tai, kaip R. Žemaitaitis kalba apie savo politinius priešus konservatorius, ypač Vytautą Landsbergį, jo paskelbtą akciją uždegti žvakutę prie V. Landsbergio namų. Istoriko vertinimu, „Nemuno aušra“ apeliuoja į rinkėjus, sukeldama neapykantos jausmą, o neapykantos kalba, anot jo, yra partijos pagrindas.
Jei užslėpto nacizmo neatpažįstame, atpažins vokiečiai.
N. Šepetys
Pavyzdžiui, viena iš „Nemuno aušros“ rinkimų programos nuostatų teigia, kad liberalios partijos ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai „griovė“ valstybę, išsižadėjo vertybių, žadama, kad greitai buvusių valdančiųjų darbai bus sustabdyti ir bus pradėta geresnė politika. Ekspertai sako, kad tai – bemaž biologinis požiūris į politiką, kuris istorijoje jau nuvedė skaudžiausių tragedijų link.
„Yra kažkokio sąrašo kūrimo. Žmonės gauna paniekinančių, pažeminančių [epitetų], būtent tokiu nacistiniu stiliumi. Nuolatinis orientavimasis į fizinę išvaizdą, biologinis, gyvulių momentas, parazitai <...>. Neapykanta priešams – nacionalsocialistų partijos kūrimasis prasidėjo tuo, kad paliejo daug neapykantos ne tik žydams. Su ta pačia retorika [R. Žemaitaičio] visą laiką minimi konservatoriai, V. Landsbergis, moterys politikės“, – atkreipia dėmesį istorikas.
J. Ruzaitė sako, kad nacionalsocialistai, kaip ir R. Žemaitaitis, iškilo apeliuodami į vienybės idėją, bet tuo pačiu metu skaldė, poliarizavo visuomenę.
Paklausta, kur yra riba tarp įprasto politikoje priešų įvardijimo, ji paminėjo, kad yra skirtumas – ar tiesiog reikšti kritiką, ar skleisti neapykantą.
„Grėsmės įvardijamos ne tam, kad būtų ieškoma sprendimų, bet tam, kad būtų kiršinama visuomenė, poliarizuojama <...>. Nueina vienas priešas – konservatoriai, tada užsipuolamas ir prezidentas, priešai nuolat kinta, priklausomai nuo situacijos. Racionalūs sprendimai nėra siūlomi“, – pabrėžė ji.
Jos teigimu, R. Žemaitaitis ne veltui keičia savo nuomonę, prisipažįsta pasikarščiavęs.
„Manyčiau, vyksta ribų tikrinimas: kiek visuomenėje bus atsako į tokią raišką, koks tas atsakas bus?“ – sako profesorė.
Griebiasi Basanavičiaus
LRT.lt pasiteiravus paties R. Žemaitaičio, ką jis mano apie metamus kaltinimus dėl panašumo į nacius, jis tvirtino, esą tai yra oponentų išsigalvojimai, o ruda spalva pasirinkta atsitiktinai, juo labiau kad žvelgiant į kitų partijų logotipus, daug spalvų jau buvo panaudota. Pasak jo, logotipe matomas rombas tereiškia keturis regionus, etnografiniai motyvai plačiai naudojami ir kitur.
Turiu didelių abejonių, kad R. Žemaitaitis ar išrinktieji į Seimą skaitė nors vieną „Aušros“ straipsnį.
J. Dementavičius
„Džiaugiuosi, kad simbolika sulaukė tiek dėmesio, nesitikėjau, kad elementari paprasta partijos narių apranga veda į tokią simboliką. <...> Nelabai yra ką ir komentuoti“, – replikavo jis.
Jis patikino pats 2019 m. sukūręs logotipą, išeidamas iš partijos „Tvarka ir teisingumas“, todėl vengė naudoti ir jų simbolį erelį. Žodis „aušra“, anot politiko, reiškia sąsajas su pirmuoju leidiniu lietuvių kalba bei Nepriklausomybės Akto signataru Jonu Basanavičiumi.
„Daug galvojome, kad tai nebūtų erelis, gėlė ar dar kažkas, o tai, kas atspindi visos Lietuvos simbolį. <...> Parinkta paprasčiausia žemiška elementari spalva, daugiau nieko kito nėra“, – sakė R. Žemaitaitis.
Nors istorikas N. Šepetys tokį R. Žemaitaičio sulyginimą su J. Basanavičiumi įvertino kaip „labai pigų pridengimą“, J. Dementavičius svarsto, kad yra tikėtina, jog kuriant partijos pavadinimą buvo iš tiesų galvojama apie Lietuvos valstybės kūrėjus.
Tačiau J. Basanavičius ir R. Žemaitaitis, pasak politinės minties istorijos tyrėjo, yra „du skirtingi pasauliai“, pavyzdžiui, tada šūkis „Lietuva lietuviams“ turėjo kitą prasmę, o šiandien būtų siejamas su tuo pačiu nacizmu. „Aušros“ laikraštyje buvo skelbiama, kad Rusijos imperijos prijungta Lietuva turi turėti tokias pat teises kaip kitos tautos – mokyklas, spaudą, viešą pripažinimą.
„Ta nuoroda tolygi gražuliškam šūkiui „už Lietuvą“ – jis neturi aiškaus turinio ir veikiau apeliuoja į emocijas, bendrą istorinį žinojimą, kad „Aušra“ buvo už Lietuvą ir lietuvius <...>. Turiu didelių abejonių, kad R. Žemaitaitis ar išrinktieji į Seimą apskritai skaitė nors vieną „Aušros“ straipsnį. Net jei būtų skaitę, sąžininga būtų sakyti, kad „Aušra“ yra kultūrinis ir kultūringas leidinys, kuris sprendė 19 a. lietuvių tautos lygiateisiškumo iššūkį.
„Nemuno aušra“ yra įprasta politinė partija, be didesnių idealistinių ambicijų, o jos nariams, panašu, kultūringumas nėra vertybė “, – sako politologas.
Siūlo daugiau domėtis istorija
N. Šepečio vertinimu, klaustukai dėl R. Žemaitaičio sąsajų su nacionalsocializmu atidengia problemą – Lietuvoje pernelyg mažai domimasi totalitarinių režimų, nacizmo istorija. Kai Vokietijoje ir Austrijoje nacių naudotos frazės yra draudžiamos, neminimos, Lietuvoje jos skamba kaip nekalti posakiai.
„Aišku, jie neketina eiti mušti žydų ar imtis baisesnių veiksmų, bet kai tai mėgdžioja, tai pažadina žmonėse daug neigiamų emocijų, kurių niekas nesukontroliuos“, – pridūrė jis.
Taip pat istorikui kelia susirūpinimą, kaip į Lietuvos politines naujoves sureaguos kitos valstybės, kur tokia partija kaip „Nemuno aušra“ nebūtų priimtina.
„Lietuvoje žmonės nacizmu, okupacija ir ypač pačiais naciais nesidomi. Bet jei užslėpto nacizmo neatpažįstame, atpažins vokiečiai. Toje valstybėje tie dalykai labai jautriai priimami, labai griežtai perskiriami. Nė viena Vokietijos revizionistinė partija, politinė jėga tokių dalykų nenaudoja, nes tiesiog sėdi kalėjime. Turime tokį žaidimą – tai unikalus atvejis Lietuvos istorijoje.
Mes atrodysime kaip visiški nevykėliai, kad tokius dalykus susikuriame ir su tuo nieko nedarome, nereaguojame, tarsi gyvename visiškai kitoje planetoje ir tai mūsų visiškai neliečia“, – sako jis.
