Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, jog po pirmojo turo antisemitizmu kaltinamo Remigijaus Žemaitaičio retorika pradėjo keistis. Visgi, pažymi jis, tai, ar „Nemuno aušra“ bus valdančiojoje daugumoje ir kokius postus galėtų turėti R. Žemaitaitis, priklausys nuo Seimo.
„Po pirmojo rinkimų turo pono Žemaitaičio retorika jau šiek tiek kinta. Žmogus bent jau bando paaiškinti, ką yra pasakęs, prikalbėjęs“, – trečiadienį LRT RADIJUI teigė F. Jansonas.
„Dabar dėlioti, ar jis tiktų, ar netiktų – bus paprastas ir esminis dalykas, kad valdančiosios daugumos yra formuojamos Seime. Prezidentui gali patikti, gali nepatikti, tačiau partijos tariasi tarpusavyje ir jo vaidmuo yra jau daugiau moralinis. Kokių nors teisinių priemonių koreguoti koalicijas prezidentas neturi, kai bus Vyriausybės formavimas, tada bus jau atskiras klausimas“, – kalbėdamas apie prezidento galias šiuo klausimu pridūrė jis.
Nors prezidentas yra pareiškęs, jog jis nematytų R. Žemaitaičio darbo Vyriausybėje, F. Jansonas primena, kad valdantieji yra atsakingi ir už parlamento vadovybės pozicijas. Visgi, F. Jansonas akcentuoja, jog kol kas nei viena į Seimą išrinkta politinė jėga nenori dirbti kartu su „Nemuno aušra“.
„Prezidentas savo poziciją yra pasakęs, kad po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo ir jį sąlygojusių pasisakymų jis R. Žemaitaičio Vyriausybėje nemato. Bet vėlgi, koalicija dalina ne tik Vyriausybės, bet ir Seimo vadovų postus. Ar partijos susitars, ar norės susitarti priklausys nuo mandatų, kiek jos turės“, – dėstė F. Jansonas.
Pirmadienį F. Jansonas Eltai teigė, kad prie gerų „Nemuno aušros“ rezultatų Seimo rinkimuose prisidėjo ir konservatoriai. Dėl to, pasak jo, po pirmojo rinkimų turo antroje vietoje likusi TS-LKD už tai turėtų prisiimti atsakomybę.
ELTA primena, kad sekmadienį įvyko pirmasis Seimo rinkimų turas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, daugiausia palaikymo daugiamandatėje apygardoje sulaukė socialdemokratai, jie jau užsitikrino 18 vietų parlamente. Nuo jų nedaug atsiliko dabartiniai valdantieji konservatoriai, kol kas pelnę 17 mandatų. Tuo metu trečioje vietoje likusi R. Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ daugiamandatėje apygardoje užsitikrino 14 postų Seime.
Vertindamas rinkimų rezultatus, konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis Eltai teigė neskubantis pripažinti jo vadovaujamos politinės jėgos pralaimėjimo. Kalbėdamas apie „Nemuno aušrą“, užsienio reikalų ministras dar kartą pažymėjo besitikintis išgirsti principingesnę poziciją šios partijos atžvilgiu tiek iš pirmąjį rinkimų turą laimėjusių socialdemokratų, tiek iš prezidento Gitano Nausėdos. Anot G. Landsbergio, šalies vadovas savo nuostatas dėl antisemitizmu kaltinamo politiko galėtų išsakyti kur kas aiškiau.
Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė kartoja – koalicija su „Nemuno aušra“ nėra galima. Tuo metu pats šios politinės jėgos pirmininkas tikina – jeigu šalies vadovas yra suinteresuotas, kad Seime dirbtų stabili ir vieninga valdančioji dauguma, G. Nausėda turės pasikalbėti su pačiu R. Žemaitaičiu.
Jansonas: prezidento dalyvavimas vidaus politikoje nėra kažkas naujo
Prezidentūra sureagavo į buvusio šalies vadovo Valdo Adamkaus pasisakymą, kad Lietuvos prezidentas neturi kištis į būsimos valdančiosios daugumo formavimo procesus. Vyriausiojo prezidento patarėjo Frederiko Jansono teigimu, šalies vadovas Gitanas Nausėda yra aktyvus vidaus politikoje ir veikia pagal Konstitucijoje nubrėžtas ribas.
„Prezidentas Nausėda jau 2019 m. deklaravo, kad jis norės būti aktyvus vidaus politikoje. Kaip valstybės politikas, jis turi tam teisę. Ir šiuo atveju prezidento dalyvavimas vidaus politikoje nėra kažkas naujo. Galime prisiminti ir to paties prezidento Valdo Adamkaus formuotą naujosios politikos koaliciją dar 21 a. pradžioje, ir prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri aktyviai dalyvaudavo formuojant daugumas ir Vyriausybes. Tiek, kiek prezidentas pagal įstatymą ir jam numatytas galias turi galimybę, tiek jis jomis ir naudojasi“, – sakė F. Jansonas.
Po pirmojo Seimo rinkimų turo V. Adamkus užsiminė, jog prezidentas neturi kištis į būsimos valdančiosios daugumo formavimo procesus. Anot jo, tam tikros preferencijos ar nusistatymas nėra deramas prezidentinei pozicijai. Tiesa, V. Adamkus pažymi, kad G. Nausėdai priekaištų šiuo klausimu iš esmės neturi.
„Prezidentas absoliučiai neturi kištis į vidaus politinius reikalus. Tam jis ir yra prezidentas. Jis turi atstovauti tautą, jis turi atstovauti visas visuomenės dalis. Bet kokie ginčai ar nepasitenkinimas, parodymas savo nusistatymo vienos ar kitos politinės partijos kryptimi – tai ne prezidento pozicija, ne prezidentinė (pozicija – ELTA)“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė V. Adamkus.
„Jokiu priekaištų dabartiniam prezidentui neturiu. Manau, kad jis išlaiko (poziciją – ELTA)“, – pridūrė jis.
Visgi, V. Adamkus pripažino, kad buvo atvejų, kai G. Nausėda tokios, anot jo, prezidentinės pozicijos nesilaikė.
„Buvo čia tokių momentų, kur jam nežinau kas, ką kaltinti, kad prezidentas įsimaišė į tokį partijos politinį ginčą, bet tai yra jokiu būdu ne prezidento pozicija ar prezidento pareigos. Prezidentas yra tautos atstovas, jis turi gerbti visos tautos nusistatymus“, – konkrečių atvejų neįvardindamas sakė V. Adamkus.
ELTA primena, kad klausimų dėl Prezidentūros pozicijos kilo likus porai savaičių iki Seimo rinkimų, kai šalies vadovas pradėjo susitikimus su parlamentinių partijų lyderiais. G. Nausėda susitiko su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininke Vilija Blinkevičiūte, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiu Ramūnu Karbauskiu, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovu Sauliumi Skverneliu, Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, Laisvės partijai vadovaujančia Aušrine Armonaite bei Lietuvos regionų partijos pirmininku Jonu Pinskumi.
Visgi, šalies vadovas taip ir nesuplanavo susitikimo su šiuo metu didžiausią frakciją Seime turinčios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiais.
Klausiamas, ar tokiu sprendimu išlieka visiems vienodai teisingas, G. Nausėda tikino manantis, kad elgiasi teisingai.
„Manau, kad elgiuosi teisingai, nes turbūt iškeltų klausimą ir kitos politinės jėgos, kurių yra labai daug – ar su jomis susitikau ar nesusitikau. Ir tikrai sakyčiau, kad politinės kultūros prasme mums dar reikia pasilypėti aukščiau, padaryti kur kas daugiau, kad Lietuvos žmonės nepavargtų nuo politikos“, – kalbėjo šalies vadovas.
