Lietuvoje

2018.12.21 17:02

Komunikacijos specialistai: jei „Simpsonai“ nuspręstų mus nuspalvinti, prarastume paskutinius turistus

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2018.12.21 17:02

Gerai, kad užteko sveiko proto baigti diskusiją dėl „Simpsonų“ – būta ir kvailesnių filmukų, su kuriais užaugo žmonės, šiandien vadovaujantys didelėms kompanijoms ar net valstybei, portalui LRT.lt sako komunikacijos specialistas Linas Kontrimas. Jo kolega Arijus Katauskas mano, kad jei serialo kūrėjai nuspręstų sukurti seriją apie mus, mes būtume taip nuspalvinti, kad juoktųsi tik turintys labai gerą humoro jausmą, o dauguma baisiai pasipiktintų.

A. Katauskas: nebūtinai sulauktume norimo dėmesio

Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams, kad serialas „Simpsonai“ gali būti uždraustas, kilo daugybė diskusijų, jog galbūt galima naudojantis situacija padidinti Lietuvos žinomumą.

Komunikacijos specialistas Arijus Katauskas sako, kad šis reikalas yra veikiau vietinės reikšmės, be to, kyla klausimas, kiek rimtai į tai bus sureaguota, ar ta žinutė pasieks kūrėjus.

„Jei bus apribojimų – viena, jei būtų visiškai uždrausta (ko veikiausiai nebus), galėtume kalbėti, nes esame Europos Sąjungos šalis – juk yra teisinių reglamentų, kuriais kūrėjai galėtų pasiremti.

Scanpix nuotr.

Aš tiksliai nežinau, kaip perkama licencija, reikėtų žiūrėti, ar išvis informacija pasieks kūrėjus. Ar lincencija transliuoti yra nupirkta ir kūrėjams nusispjauti, nes jie gauna savo pinigus. Taigi klausimas – kaip patys kūrėjai sureaguotų į šį reikalą“, – pastebi A. Katauskas. 

Iškart po to, kai pasirodė pranešimas dėl „Simpsonų“, kilo daug diskusijų, kad tai būtų puikus būdas formuoti Lietuvos įvaizdį ir didinti žinomumą, primena komunikacijos specialistas. Vis dėlto, įsitikinęs jis, klausimas platesnis ir susijęs su teisiniu reglamentavimu, tarkime, šeimos vertybių apsauga, serialų žymėjimų ir t. t. 

„Visuomenė šiuo klausimu yra pasidalijusi. Vieni nesupranta, kas vyksta, kiti pritaria ar bent jau  sutinka, kad šis serialas skirtas ne vaikams. Ar tai galėtų atkreipti kūrėjų dėmesį?  Na, su „G tašku“ atkreipėme užsienio dėmesį, tad galbūt ir toks variantas įmanomas“, – svarsto A. Katauskas.

Tačiau, pabrėžia jis, svarbu, kokį dėmesį atkreiptume, ar tai toks dėmesys, kokio norime: „Esu tikras, kad sprendimus priimanti komisija ne apie tai galvoja. Jie vertino gautus skundus. Taigi reikėtų palaukti ir pasižiūrėti, ar ši istorija nuskambės plačiau ir kokią forma įgaus, ar tai bus draudimas, ar tik įpareigojimas pakeisti ženklinimą. Mano galva, čia dar labai daug nežinomųjų.“

A. Katausko nuomone, „Simpsonai“ – viena geriausių ironijos formų, kurią galima pamatyti eteryje. „Tikėtis, kad būtume nupiešti labai gražiai ar vidutiniškai, būtų sudėtinga. Manau, kad kūrėjai mus taip nuspalvintų, kad būtų juokinga tik turintiems labai gerą humoro jausmą. Pusėje mūsų visuomenės, ko gero, kiltų didžiulis pasipiktinimas“, – svarsto komunikacijos specialistas.

Be to, pastebi jis, palyginti su kai kuriomis Vakarų šalimis, mes tikrai nesame liberalūs – netgi mūsų liberalai kitur vadintųsi konservatoriais.

„Simpsonų“ istorija kol kas vietinės reikšmės, o ją galima traktuoti kaip nesusipratimą. Ko gero, reikėtų žiūrėti į platesnį kontekstą – yra daugybė klausimų, susijusių su žmogaus teisėmis, homoseksualių žmonių teisėmis ir pan., – priduria A. Katauskas. – Tad šis serialas galėtų būti tik degiklis ir mes galbūt galėtume sulaukti kažkokio dėmesio.“

Kita vertus, mano jis, jei to dėmesio ir sulauksime, tai ne dėl „Simpsonų“, o dėl to, kaip gyvename ir kokių apribojimų turime: „Tad galime pradėti nuo prekybos alkoholiu, peticijų prieš gėjų eitynes ar pan. Tai platesnis ir neigiamas kontekstas, palyginti su tam tikrais „Simpsonų“ ribojimais.

L. Kontrimas: bloga reklama ir yra bloga reklama

Viešųjų ryšių ekspertas ir komunikacijos specialistas Linas Kontrimas sako, kad nors ir nežino, kaip reikėtų spręsti klausimus, susijusius su autorių teisėmis, jei tik turėtų finansų, pats sukurtų „Simpsonų“ seriją ir papasakotų istoriją apie šalį, kurioje bandyta uždrausti kultinį filmuką.

„Manau, kad, šį tą sutirštinus, išeitų labai nebloga humoristinė serija, – šypsosi specialistas. – Galbūt net atsirastų žmonių, norinčių apsilankyti šioje šalyje ir pasižiūrėti, kas čia vyksta. Juk į Skandinaviją turistai iki šiol keliauja ieškodami trolių, nors niekam nepavyko jų pamatyti.“

L. Kontrimas juokauja, kad „Simpsonų“ kūrėjams reikėtų pamėtėti idėjų ir siužetų, kad jie neprikurtų velniavos ir nepavaizduotų mūsų šalies kaip raganų medžiotojų irštvos. Be to, sako jis, kurti reikėtų su humoru, o ne rimtu veidu, kitaip geros idėjos pavirstų niekuo.

„Liberalumas, filosofiniu atžvilgiu, Lietuvoje taip ir neįvyko. Mes jį pavertėme pragaištinga ekonomine tiesa, pradėjusia traiškyti mus pačius. Kitaip tariant, liberalumas, galėjęs išvėdinti komunistinę aurą daugelyje galvų, tapo iškreiptas.

Tarkime, kova su alkoholiu iš esmės yra visiškai teisinga idėja, tačiau visuomenė jos nesugeba priimti pozityviai ir diskutuodama. Viskas iškart praverčiama priešprieša. Todėl ir patys sau atrodome nelabai liberalūs ar, tiksliau, nelabai laisvi“, – sako L. Kontrimas.

Jo teigimu, nedrįstame kalbėti bijodami, kad kas nors sudaužys mūsų idėjas, nes, tarkime, apie jas kalbėdami galime pasirodyti nemadingi: „Iki tol, kol  Ramūnas Karbauskis nebuvo valdžioje, idėja apie tautinius kostiumus vaikams buvo gera, bet, kai tik jis atėjo į valdžią, idėja tapo bloga. Kas pasikeitė? Idėja liko ta pati, tik tapo nemadinga. O diskusija apie tai, kokia yra mūsų tapatybė, identitetas, išvis nuėjo į užkaborį.“

Komunikacijos specialistas įsitikinęs – bandymai uždrausti ar kažkaip ženklinti „Simpsonus“ slepia daug gilesnę mūsų visuomenės problemą – nesugebėjimą pažvelgti į save su humoru ir rimtomis temomis diskutuoti taip, kad tai atneštų naudos mums, gyvenantiems šioje valstybėje. Būtent tai ir rodo „Simpsonų“ situacija.

„Jei filmukų kūrėjai visgi nuspręstų sukurti apie mus seriją, garantuoju, kad jie pasistengtų parodyti, kad valstybė, draudžianti animacinį filmuką, švelniai tariant, yra keistoka, – tikina jis. – Veikiausiai norėtume būti nupiešti gražiai ir pozityviai, tačiau mus veikiau pavaizduotų kaip šalį, kurioje gali suimti vien už tai, kad, tarkim, dėvi marškinėlius su Simpsonų atvaizdais. Tokiame kontekste galima prarasti ir paskutinius turistus.“

L. Kontrimas sako, kad bloga reklama yra bloga. Save guosti, kad ir bloga reklama yra reklama, gali tik informacinis ligonis – o normalus informacijos vartotojas supranta, kad negatyvi žinia yra negatyvi.

„Jei vaizduojama visuomenė, kurioje trūksta laisvės, koks čia pozityvas? Į Šiaurės Korėją žmonės važiuoja todėl, kad tai jau sutirštintai problematiška valstybė. Į Kubą nuvykę žmonės pamato, kaip gyveno tėvai ir seneliai 1950–1960 metais. Kur čia pozityvumas?“ – svarsto komunikacijos specialistas.

L. Kontrimo teigimu, gerai, kad užteko sveiko proto baigti šią diskusiją, be to, yra buvę ir kvailesnių filmukų, su kuriais užaugo žmonės, šiandien vadovaujantys didelėms kompanijoms ar net valstybei.

„Spėjau pagyventi laikais, kai pataikūnai dažnai sugriaudavo žmonių likimus. Nesakau, kad čia tiksli paralelė, bet uoliam prisitaikėliškumui kartais ribų nėra. Svarbiausia ne politinė idėja, o vykdytojai. Tai nieko gero nesignalizuoja. Žiūrėk, vėliau kaimynas skųs kaimyną, kad dieną žiūri animacinį filmą“, – sako L. Kontrimas.