Kol žiniasklaida kvočia jį apie finansinius nusikaltimus ir paramą Rusijai, Viktoras Uspaskichas atsitraukia į oazę, kurioje kalba apie Motiną Teresę, gydantį vandenį ir mįslingus folijos prietaisus. Europos Parlamente jis išskirtinai rūpinosi Gvinėjos Respublikos protestuotojų, Madagaskaro vaikų, Nigerijos, Burundžio, Venesuelos ir Burkina Faso klausimais, bet vengė Ukrainos. Anot pašnekovo, Darbo partiją po jo valdę pirmininkai sužlugdė, tačiau greitu metu sužinosime dar vieną įpėdinį.
Spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose kandidatuojančių partijų ir koalicijų paklausėme, kas sėkmės atveju taptų jų ministru (-e) pirmininku (-e) arba kokį politiką (-ę), pretenduojantį (-ią) į šį postą, jie remtų. „Gedimino pr. 11“ – rinkimams skirtas projektas, kuriame partijų ir koalicijų įvardinti potencialūs šalies premjerai atsako į LRT.lt portalo žurnalistų ir Vilniaus universiteto mokslininkų klausimus.
Politikas ar dvasios guru?
– Jūs dėl veiklos, pasakymų ir verslo ryšių dažnai vadinamas prorusišku kandidatu ir tai, kad su Taikos koalicija nedirbs, sako ne tik valdantieji, bet ir opozicinės jėgos. Ar nebijote, kad patekęs į Seimą nerasite jokių bendražygių?
– Blogoje situacijoje yra jie, nes nori kariauti. Mes esame geroje situacijoje šito gyvenimo, šitos žemės atveju, nes norime taikos, kalbame, kad visi konfliktai turi būti sprendžiami diplomatiniu būdu. Iš Lietuvos teritorijos turi eiti signalai apie taiką, o ne apie agresiją, neprovokuojant karų.
– Būtent taikos idėja jūsų pavadinime daug kam kelia klausimų. Panagrinėkime, kodėl šis žodis geriausiai atspindi jūsų programą, kas jums yra taika?
– Be taikos neįmanoma normali ekonomika, nes investuotojai eina ten, kur saugu, kur nesuskaldyta visuomenė. Stipri valstybė būna, kai visuomenė nesuskaldyta, kai patogu, komfortiška gyventi, tada pati visuomenė gins savo valstybę. Kai visuomenė suskaldyta, nėra taikos, vidinės harmonijos, tokia valstybė pati tampa nesaugi, bet kokia nors kibirkštėlė gali išprovokuoti nesantaiką. Todėl taika būtina, ir turiu omenyje ne tik išorinius dalykus, bet ir vidaus.
– Tačiau politikos esmė ir yra konfliktas, nesutarimas, tai natūralūs dalykai, o valstybės niekada negyveno taikiai. Ar nėra jūsų pasiūlymas utopinis?
– Tai nenatūralus, iškreiptas gyvenimas. Aš gyvenu šiek tiek su kitokia filosofija nei stereotipiška. Siela ateina į žemę išmokti būti žmogumi, o ne žvėrimi. Reikia imtis tokių būdų, o ne konfliktų. Galiu jums pasakyti, ką sakė Motina Teresė: „Jei būtų du mitingai: vienas už karą, kitas už taiką, eičiau į mitingą už taiką.“
Jūs kalbate apie politiką kaip tokią, kuri yra žemesnio lygio, žemesnio dažnio.
Yra filosofas, rašytojas, psichologas Viktoras Franklas. Jis išgyveno Antrąjį pasaulinį karą, koncentracijos stovyklas, liko gyvas ir padėjo išgyventi kitiems. Juo stebėjosi net prižiūrėtojai. Šis žmogus daugiausiai turėtų keršyti skriaudikams, bet jis sako: „Jei norite padaryti priešą kitokį, geresnį, švelnesnį, tolerantiškesnį, turite ieškoti jo geresnių savybių <...>.“ Reikia mokytis iš tokių žmonių, aš iš jų mokausi, o ne iš tų, kurie [vadovaujasi principu] „akis už akį“. Jei norime pradėti tikrą, tvirtą taiką, turime ir pačiame didžiausiame negėryje ieškoti geresnių savybių.
– Kaip jums pačiam atėjo toks supratimas ir polinkis tokio, sakykime, dvasinio politikos supratimo link?
– Kai teko Lietuvoje išmokti nemažai pamokų. Kai puola, daužo, spardo gulintį. Kai imi pykti ant visų, tampi agresyvus, prarandi sveikatą. Buvo puokštė rimtų ligų, kurių akademinė medicina nesugebėjo sutvarkyti, teko ieškoti metodų. Kai į priešą žiūri, kad jis toks yra, o tada gimė ir mano knyga <...>. Tai ne tik gražūs žodžiai.
– Tačiau jūs minite religinius, dvasinius argumentus, o politika...
– Jūs kalbate apie politiką kaip tokią, kuri yra žemesnio lygio, žemesnio dažnio. Aš kalbu apie tai, kas turi egzistuoti.
– Taika dabar labai daug kam asocijuojasi su būtent Rusijos retorika. Stebi vykstantį blogį ir sakai: „Bet aš už taiką.“
– Aš važiuoju Kaune Taikos prospektu ir galvoju: tai, blyn, reikia pakeisti, jis dabar asocijuojasi su Rusija. Žodį „taika“ reikia vertinti pagal jo tikrą prasmę ir sąvoką, o ne besti į Rusiją.
– Bet Rusija jį išnaudoja.
– Aš kalbu ne apie Rusiją, aš kalbu su jumis ir važiuoju Kauno Taikos prospektu. Tai davai, pakeiskim. Jungtinės Tautos rugsėjo 21 dieną paskelbė Taikos diena, tai reikia pakeisti? Kažkodėl 60 proc. ukrainiečių pagal tarptautinį tyrimą sako, kad šį konfliktą reikia užbaigti ne ginklais, o diplomatiniais būdais, nėra noro guldyti galvos (vėliau raštu pasiteiravus, kokiu tyrimu rėmėsi koalicijos lyderis, partija atsakymo nepateikė – LRT.lt).
– Jūs sakote kalbantis apie taiką, bet ar manote, kad ši žinutė aktuali žmonėms? Žmonės paprastai dėl politikos ginčijasi, ir jūsų sąrašo politikai, tiesą sakant, dažnai mažiau kalba apie dvasingumą, neretai naudoja griežtą retoriką.
– Jūs dabar kalbate su manimi, aš ir atsakinėju, už kitus žmones atsakyti negaliu.
– O iki rinkėjų, manote, su tokia žinute galima prisibelsti?
– Labai daug žmonių pas mane prašosi į paskaitas, šeštadienį pas mane buvo pirties diena, prašėsi šimtai. Tris valandas kalbėjome ta tema, apie tą filosofiją. Žmonės ieško tokių žinių ir neranda nei oficialioje valdžioje, nei pas žurnalistus, nei universitetuose.
– Gal jūs kalbate nebe apie politiką, gal jums reikia būti dvasiniu lyderiu?
– Aš irgi taip manau, bet valstybei reikia ir tokios filosofijos, tokios dvasios turėti politikoje, tribūnoje. Ne nuolat loti, o nešti harmoniją.
Kritikuoja įpėdinius: netikę lyderiai
– Darbo partija yra sėkmingiausia partija Nepriklausomos Lietuvos rinkimų istorijoje, 2004 metais surinkusi 28 proc. balsų. Jūs irgi buvote labai populiarus politikas, tačiau šiandien partijos narių yra perpus mažiau, o koalicija rinkimuose nežinia, ar peržengs reikalingą 7 procentų rinkėjų ribą. Kas nutiko, ar partiją ištiko krachas?
– Jei aš būčiau stovėjęs prie vairo 20 metų, tai būtų pirma politinė organizacija Lietuvoje. Deja, aš negaliu mirti šiame poste. Tenka išeiti. Patekdavo lyderiai, kurie neatitinka lyderio savybių, bet juos rinko partija. Situacija tokia, kokia yra.
– Taip išeina, kad esate nepatenkintas partiečiais?
– Jūs vėl norite teiginio. Kiekviena politinė organizacija priklauso nuo lyderio, lyderis netikęs, va ir prašau. Man tenka grįžti prie partijos vairo, kai ji sudraskyta, pastatyti ant kojų, laimėti rinkimus. Aš nė vienų rinkimų nesu pralaimėjęs.
– Ką tie lyderiai darė ne taip, kur jų klaidos?
– Lyderis turi turėti vieną kryptį, nesiblaškyti, nesidraskyti, matyti savo komandos esmę, o ne eiti į sandorius su sąžine, oponentais. Labai daug kas eina su savo interesais. Po to interesus tenkina, parduodami sąžinę. Seimo narius tiesiog kviečia ir sako: „Aš tavo apygardoje ką nors padarysiu, o jūs pabalsuokite.“ Tokių Seimo narių pilna, jie yra pigi prekė, išduoda savo vertybes. <...> Neturi būti perbėgėlių, kurie užsiima politine prostitucija. Paklauskite JAV, ar yra, kad kas išeitų iš vienos frakcijos į kitą. To nėra. Visų pirma, jis neis, antra, niekas nepriims, nes jei išduoda vienus, išduos ir kitus. Tai kryžius, ant kurio pastatyta politika. Pas mus tradicinės partijos kalba: Darbo partija bloga, o žmonės geri, juos traukia pas save. Yra didelė veidmainystė, o ją skiepija konservatoriai ir socdemai.
– Kaip jūs tuomet žiūrite į savo bendražygius, kurie pereina į kitas partijas ir frakcijas? Tas pats Mindaugas Puidokas. Vadinasi, jums dabar gerai būti kartu vienoje koalicijoje?
– Jis dėl tų, kurie žlugdė partiją, iš jos ir išėjo. O dabar, žiūrėkite, Puidokas pirmas iš visų politikų kreipėsi į prokuratūrą dėl Algio Ramanausko, siūlančio žudyti tuos, kurie žiūri filmus rusų kalba. Nė vienas kitas politikas to nepadarė, tai yra prisitaikėliai, bailiai. Tik kad neišsišoktum, nesuerzintum.
– Tikite, kad Darbo partijai bus geresni laikai?
– Manau, ant jos bazės bus sukurta nauja politinė jėga, nes prisijungė ir krikščionys demokratai, ir Tutkaus komanda. Matyt, pavadinimą pakoreguosime, bet bus stipresnė [jėga].
– Keisite pavadinimą ar išvis naują kursite?
– Visos komandos priėmė sprendimą po rinkimų padaryti bendrą partiją. Darbo partija irgi.
– Kaip nuo 2004 metų, jūsų nuomone, pasikeitė Lietuva?
– Daug nepasikeitė, jei žiūrėtume iš finansinės pusės, 2004 metais skola buvo 10 mlrd. litų, arba 2,5 mlrd. eurų, tai dabar 35 mlrd. (2004 m. pabaigoje valstybės skola siekė 12 mlrd. Lt, šiuo metu 30 mlrd. eurų, tačiau taip skaičiuojant neatsižvelgiama į infliaciją – LRT.lt). Valdžia buvo tik konservatorių ir socdemų, kartą valstiečių. Valdžia yra to, kuris yra premjeras, pagal Konstituciją, premjeras turi 98 proc. galios, prezidentas porą procentų. Darbo partija tokių galimybių neturėjo, o aš su Darbo partija Seime buvau tik 2,5 metų. O sakoma, lyg Uspaskich valdė visą Lietuvą ir dėl jo valdymo yra problemos.
Yra lyderis, ir ne vienas, jie ruošiasi.
– Jūs dažnai vadinamas populistiniu politiku, ką apie tai galvojate?
– Juokas ima, nes taip kalba vaikai. Reikia pasakyti, kur, kuriuose veiksmuose iš manęs skambėjo populistiniai dalykai?
– Kalbant apie Taikos koaliciją, kas jus, pavyzdžiui, sieja su tokia Žemaičių partija, ar tai nebuvo desperatiškas ėjimas, rodantis, kad partija yra silpna?
– Tai jie to labai norėjo. Aš apskritai turėjau tikslą sujungti visas mažas partijas, kad dalyvautų valstybės valdyme. Jiems vieniems sunku dalyvauti.
– Ar tikrai eitumėte su bet kuo?
– Reikia žiūrėti į žmones, programas, progresyvumą. Žmogus gali mokytis ir keistis. Jei kas nors galvoja, kad žmonės nesikeičia, priklijuoja etiketes, jis pats nežino, ko atėjo į žemę. Aš į šią žemę atėjau mokytis, keistis, tobulėti, lavintis. Ir aš keičiuosi, daug kas tai pastebi.
Neva gydantį vandenį naudoja ir šiandien
– Asmeniškai, kaip žmogus?
– Taip.
– Kokie tai pokyčiai?
– Visi pokyčiai: vidiniai, požiūris, tolerancija, priėmimas. Man nėra gerų ar blogų žmonių, yra skirtingi žmonės ir visi turi teisę būti. O politikoje pas mus sakoma: eisime, neisime, žmonės yra vienpusiško mąstymo. Jie nesubalansuoti, o aš subalansuotas. Man nėra gerų ar blogų situacijų, blogų ar gerų žmonių, yra skirtingos situacijos, skirtingi žmonės, ir jie visi turi teisę būti. Vieni ateina į šią žemę su viena evoliucija, kiti su kita, vieni su didesne, kiti su mažesne. Ką padarysi.
– Paminėjote toleranciją, tad, atrodo, turėtumėte palaikyti partnerystę, LGBT bendruomenę. Bet jūsų programoje sakoma, kad panaikinsite „genderistinę ideologiją ir propagandą“...
– Aš esu visiškai tolerantiškas šiems žmonėms, turiu nemažai draugų ir pažįstamų su šitais... taip sakant, polinkiais. Bet jie nevaikšto į šitas eisenas, jie gyvena normalų gyvenimą. Niekas jiems netrukdo, jiems nieko netrūksta būti tokiems.
Oi, laikinas dalykas. Aš gyvenu amžinais dalykais, puikiai suprantu, kad esu ne fizinis kūnas, ir tuo supratimu džiaugiuosi.
Aš ne prieš ir palaikyti, jei įstatyme nebūtų sutapatinta su santuoka. Santuoka man asocijuojasi su vyru ir moterimi. O ten yra partnerystė, draugystė, tegul ir būna. Įstatymas vadinasi partnerystės, o viduje – santuoka.
– Ar tie žmonės, su kuriais bendravote, jums nesakė, kad norėtų šeimos, paveldėti partnerio turtą ir panašiai?
– Užtenka įstatyminės bazės, jei reikia įstatymo, tegul būna. Bet tegul išima santuoką, tegul būna partnerystė. Ir viskas bus gerai.
– „Genderizmo propaganda“ jūsų programoje tarsi irgi nelabai tolerantiškai skamba.
– Dėl genderizmo propagandos mes irgi ne prieš, tegul tie, kurie nori, gyvena tomis vertybėmis, bet nereikia propaguoti ir kišti žmonėms per prievartą mokyklose, darželiuose, universitetuose. Gyvenkime visi draugiškai, ir viskas.
Yra toks folijos prietaisas.
– Bet to draugiškumo, atrodo, nėra.
– Iš mano pusės nėra jokių išpuolių prieš juos. Tik jei gatvėmis nori vaikščioti vyrai su dažytomis lūpomis ir pimpalais po sijonais, man tai atrodo iškreiptai, aš norėčiau, kad mano vaikas vaikščiotų su kelnėmis, o ne su sijonu. Aš ne prieš juos, bet kai propaguoja... Nereikia kišti per prievartą.
– Grįžkime prie sumažėjusio jūsų palaikytojų skaičiaus. Ar neatbaidė jų skandalai ir teismai?
– Čia ne mano skandalai, čia jūs kuriate skandalus. Aš ne tiek aktyviai dalyvauju kaip anksčiau. Dabar savaitę išskrisiu, manęs nebus. Man bet koks rezultatas bus laimėjimas. Aš grįžau partiją palaikyti, padėti, susijungti, padaryti, surasti lyderį, kuris sujungs, vadovaus naujai sukurtam politiniam vienetui.
Jei žmonės palaikys dauguma balsų, dirbsiu, jei ne, turiu kuo užsiimti: ir verslas, ir filosofija. Aš laimėsiu bet kokiu atveju.
– Ar jau matote to lyderio konkrečią pavardę?
– Matau. Ir jūs pamatysite, kai ateis laikas. <...> Yra lyderis, ir ne vienas, jie ruošiasi.
– Nebe pirmą kartą kalbate apie savo išėjimą iš politikos. Kaip manote, kaip Viktoras Uspaskichas bus prisimenamas Lietuvos istorijoje?
– To man visai nereikia. Nereikia susireikšminti. Kaip sakydavo Dale Carnegie, nuimkite nuo savęs susireikšminimą ir galėsite valdyti visą pasaulį. Mes galvojame, kad esame super puper, o išeiname ir mūsų giminė po mėnesio mus pamiršta. Pasakykite, kokį stiprų veikėją prisimenate prieš 3 tūkstančius metų? Neatsimenate. O žemė egzistuoja jau kelis milijardus metų. Visi pasibalados, pakalbės. Oi, laikinas dalykas. Aš gyvenu amžinais dalykais, puikiai suprantu, kad esu ne fizinis kūnas, ir tuo supratimu džiaugiuosi.
– Kaip atrodo jūsų diena? Minite ir pasikeitusias vertybes, ir filosofijos pomėgį, gal pasidalintumėte, ką skaitote, kokia jūsų rutina?
– Aš keliuosi ketvirtą valandą, pusę keturių. Skaitau arba rašau, jei yra galimybė, užsiimu joga, niekada neišeinu iš namų neatlikęs dvasinės praktikos. Todėl man viskas gerai.
– Kokias čia praktikas minite?
– Atvažiuokite kada, padalyvausite, sužinosite. Tai yra darbas, meditacija, savęs lavinimas ir pažinimas.
– Jūs pats jas vedate?
– Kartais, kai prašo, ir vedu, ir moderuoju. Labai mėgstu nuvažiuoti ir padalyvauti.
– Kalbant šia tema, daug dėmesio sulaukė jūsų raginimai pandemijos metu pirkti specialų esą gydantį vandenį. Ar vis dar užsiimate šia veikla?
– Niekada neprekiavome.
– Bet siūlėte.
– Sugebėjome struktūrizuoti vandenį, kuris gali padėti, jį naudojame ir dabar. Daug kas prašė, bet neįjungėme konvejerio, nes reikia, kad vartojimas būtų didesnis, 10 ar 20 tūkstančių per mažai. Tie, kurie nesupranta to, negaliu jiems padėti. Jei nežino, kad mineralas gali būti pakrautas, kad mineralas veikia, vieni vienaip, o kiti kitaip. Jų bėda. Man tai nerūpi, aš nuo to viruso ir daugumos dalykų gydausi įkraunamais mineralais pagal atitinkamą receptūrą, energetinius receptus, yra net energetinio pavidalo antibiotikai. Todėl eidamas septintą dešimtį atrodau gerai, energija gera. Ruošiuosi gyventi ilgai, skirtingai nuo tų, kurie kenčia ir dažnai serga, naudojasi akademinės medicinos vaistais.
– Reikia paminėti, kad mokslininkai kritikavo jūsų mintis, vadino jas pseudomokslu ir šarlatanizmu.
– O jie tokie protingi, ar ką?
– Na, jie turi mokslinius laipsnius, išmano chemiją, biologiją.
– Jie nieko neturi, nieko nesupranta, nedaganiajut, apie ką kalba <...>. Žiūrėkite, Vokietijoje netradicinė medicina įteisinta, legalizuota. Aš nemažai prietaisų iš ten imu. Įkraunami mineralai, vanduo – ten viskas daroma. Jei tamsa, tai mūsų mokslininkų, čia jų problema.
– Mažai žinoma ir noriu jūsų paklausti – koks jūsų žmonos Jolantos Blažytės vaidmuo politikoje ir partijoje? Daug kas tikėjosi ją pamatyti rinkimuose.
– Seniai nebendravau, reikia jos paklausti. Man ji įtakos nedaro, aš irgi nedarau, neturiu ką pasakyti.
– Žilvinas Tratas taip pat yra vienas ryškiausių jūsų veidų, kontroversiškai vertinamas. Kaip susikirto jūsų keliai?
– Jis nėra ryškiausias, vienas iš eilinių partiečių, atėjo ne su mano komanda. Negaliu pasakyti, kad gerai jį žinau, bet mokosi, tvarkosi, visi mokomės.
– Pabaigoje noriu jūsų paklausti apie tai, kad finansavote naujienų portalu ir socialiniu tinklu save vadinantį puslapį 77.lt. Apsilankiau jame, ten daug netikrų paskyrų, žmonės komentuoja su išgalvotais vardais ir nuotraukomis, sukurtomis dirbtinio intelekto. Ar jums tai žinoma ir ar neatrodo blogai?
– Aš nežinau, nesu redaktorius, nesu registravęsis ten. Netikrumų yra visuose portaluose. Melo pagrindiniuose portaluose daugiau nei tiesos, o jei energetiškai matuotume, mes matavome, kad 97 proc. yra destrukcija, kuri kenkia žmogaus sveikatai. Yra toks folijos prietaisas mokslininko, kuris pirmas pradėjo matuoti Žemės dažnį.
Galima pamatuoti, kokia sklaida yra iš televizijos ekranų, iš portalų. Senovės raštuose buvo pasakyta: pirmiausiai buvo žodis. Kiekvienas žodis turi savo energetinę iškrovą. Jei jis melagingas, dezinformuojantis, jis kenkia žmogui, kuris jį vartoja.
– Jūs tuo folijos prietaisu matavote žiniasklaidą?
– Nežiūriu televizoriaus gal 10 metų, nebėra laiko, esu laimingas <...>. Jūs man paskambinote, sakote, o aš komentuoju. Nežinau, kaip jungiasi televizorius. Jei nebūtų interneto, būtų dar geriau, nes praleidi ten nemažai laiko.
– Gal dar ką nors norite pasakyti rinkėjams?
– Tegul balsuoja už Taikos koaliciją, tikrai nepramazins, su manimi bus taika ir tvarka, gerai apmokamas darbas. Jie eksperimentavo su konservatoriais, socdemais, tegul kartą paeksperimentuoja su manimi. Tada pamatys, kaip reikia tvarkytis ir valdyti šalį. Ši valdžia stūmė šalį į provokuojantį, skaldantį karą ir prasiskolinimą, deja. Valdžia nė karto nesugebėjo pasiekti teigiamo biudžeto.
– Priminsiu, kad jau buvote sėkmingiausia partija istorijoje.
– Jūs atskirkite: būti prie valdžios ir valdžioje yra skirtingi dalykai. Jei būčiau premjeras, būtume galėję sakyti, kad yra atsakomybė. Negalėjome vienasmeniškai priimti sprendimų. Todėl nebuvome tokie, kurie turėjo sprendžiamąjį balsą.
Turėjome 39 mandatus, o sprendimui reikia 71. Todėl, žinote, neturėjome premjero, tokia ir atsakomybė.
– Gaila, nesusitikome gyvai, tačiau ačiū jums už skirtą laiką.
– Mes dar susitiksime. Jūs jauna, o aš dar ruošiuosi ilgai gyventi.
– Kiek metų norėtumėte pasiekti?
– Gyvenu pagal filosofiją ir mentalizmą, kurį atneša Hermis Trismegistas. Senovės raštai byloja, kad jis gyveno tūkstantį metų.
