Vadovėlių stygius vis dar kamuoja mokyklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai sako, atnaujinus bendrojo ugdymo programas visi reikalingi vadovėliai klases pasieks per trejus metus ir toks ciklas yra natūralus. Tuo tarpu leidėjai sako: ne, jei lėšų šiam reikalui mokykloms nebus skirta daugiau, visus reikalingus vadovėlius jos turės tik 2029-aisiais.
Atnaujintos bendrojo ugdymo programos startavo praėjusiais mokslo metais – pirmiausia nelyginėse klasėse. Šį rugsėjį jas imta diegti lyginėse klasėse.
Iki šiol stinga dalies vadovėlių, parengtų pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas. Mokytojai sako, kad tai reikalinga ugdymo priemonė, palengvinanti mokymąsi ir mokymą tiek mokiniams, tiek jiems, pedagogams. ŠMSM primena, kad tinka ir esami, seni, vadovėliai, mat ugdymo programos tik atnaujintos, o ne naujos, dauguma temų liko tos pačios.
„Taip, nėra visų vadovėlių. (...) Iš ministerijos pusės visą laiką prašome leidėjų: atkreipkite dėmesį į prioritetines mūsų sritis dėl atnaujintų programų, t. y. į matematiką ir panašiai. Bet suprasdamos, kad nebus visa apimtimi išpildyti mūsų lūkesčiai iš leidėjų pusės, mokytojų grupės per vasarą rengė metodinę medžiagą“, – praėjusią savaitę kalbėdama Lietuvos regionų partijos frakcijos susitikime aiškino švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Kaip sakė „Šviesos“ leidyklos vadovas Edgaras Jasalinis, nemažai vadovėlių yra išleista, per kitus metus spragos turėtų būti užlopytos, bus išleisti ir tie vadovėliai, kurių iki šiol stinga. Bet bėda, anot jo, ta, kad mokyklos neturi lėšų išleistiems vadovėliams įsigyti.
Mokyklos perka ir vos vieną vadovėlį
Kad dalies vadovėlių dar nėra, pasak E. Jasalinio, lėmė tai, kad atnaujintų programų diegimas vykdomas vos per dvejus metus.
„Nuspręsta viską pakeisti per dvejus metus. Pasaulyje ar aplinkinėse valstybėse dažniausiai tai vyksta trejus ketverius metus, bet politinis sprendimas buvo tai padaryti per dvejus metus ir tai buvo nuleista tiek mokykloms, tiek leidėjams“, – kalbėjo E. Jasalinis.
Jis išskyrė finansavimo klausimą, kaip svarbų sprendžiant vadovėlių poreikio klausimą. Anot jo, tam buvo nepasirengta, nors 2023–2024 m. finansavimas ir buvo padidintas – be mokinio krepšelio lėšų (26 eurų, skirtų vadovėliams), skirta ir projektinių lėšų.
Tačiau, anot E. Jasalinio, šių lėšų, taip pat ir europinio finansavimo, baigiantis šiems metams, pakaks, kad mokyklos galėtų įsigytų pusę reikalingų vadovėlių visiems mokiniams.
Jis skaičiuoja, kad reikėtų apie 100 mln. eurų, kad būtų atnaujinti visi vadovėliai visoms klasėms. Kol kas šiam reikalui per praėjusius ir šiuos metus skirta apie pusę reikiamos sumos.
Kad stinga lėšų, LRT.lt pasakojo ir mokyklų atstovai. Išsamiau apie tai galima skaityti ČIA.
„Žinome atvejų, kai mokyklos perka po vieną vadovėlį suolui, dalinasi. (...) Glumina tai, kad kai viceministras ar ministrė kalba, kaip ir pripažįsta, kad per dvejus metus viską atnaujinti buvo sunku, kad bus trejų ketverių metų ciklas. Taip, vadovėliai bus išleisti per trejus metus, bet jei finansavimo nebus, tai per trejus ketverius metus nieko nebus. Jei bus skiriamos tik mokinio krepšelio lėšos, kas realiai reiškia vieną vadovėlį mokiniui, tai vadovėlių atnaujinimas truks iki 2028–2029 metų.
Be to, nepamirškime, kad reikalingi vadovėliai tautinėms mažumoms, įtraukiojo ugdymo vadovėliai, mažiau populiarių dalykų, tarkim, filosofijos, vadovėliai, kurių dabar išvis nėra“, – situaciją apibūdino E. Jasalinis.
Jis tikras, kad mokyklos, stokodamos lėšų, pirmiausia pirks lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, fizikos, chemijos ir t. t. vadovėlius, o ne menų ar pasirenkamiesiems dalykams skirtuosius.
Ragina padidinti mokinio krepšelio dalį vadovėliams
E. Jasalinis skaičiuoja, kad dalyje užsienio šalių lėšų vadovėliams skiriama kelis kartus daugiau.
„Arba reikia viešai konstatuoti faktą, kad finansavimo nėra, ir nekalbėti apie trejų metų ciklus, nes dabar, mano akimis, visuomenė yra apgaudinėjama. (...) Viešojoje erdvėje yra toks sakymas, kad viskas vos ne gerai, čia tik leidėjai truputį neišleido, o šiaip viskas yra gerai. Nėra gerai. Tų pinigų turi atsirasti. Jei atnaujinsime tik iki 2029 metų, yra neoru valstybei“, – kalbėjo leidėjas.
Pasak jo, pagal numatytą biudžetą vadovėliams 2025 metams, mokykla vienam vaikui galės nupirkti „vieną su trupučiu vadovėlį“.
Pasak jo, pravarčiausia būtų ne telktis europines lėšas, o padidinti vadovėliams skirtą sumą mokinio krepšelyje, tarkime, bent jau nuo 26 eurų iki 50 eurų.
E. Jasalinis sakė, kad įprastai vadovėlį išleisti užtrunka apie 16 mėnesių. Spartus programų atnaujinimas, anot jo, vertė leidyklas suktis kur kas greičiau, tarkime, per metus.
Ministerija: dėl papildomų lėšų bus sprendžiama formuojant kitų metų biudžetą
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad ir vadovėliams, ir skaitmeninėms priemonėms įsigyti susidaro apie 70 eurų vienam vaikui. Jos teigimu, kaip paskirstyti šias lėšas, sprendžia mokyklos.
ŠMSM duomenimis, iš viso 2023 m. vadovėliams ir skaitmeninėms mokymo priemonėms įsigyti buvo skirta 27,8 mln. Eur.
2023 m. vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms buvo skirta 24,4 mln. Eur. Taip pat mokykloms buvo skirta 3,4 mln. Eur skaitmeninio ugdymo plėtrai. Mokyklos galėjo įsigyti prieigą prie mokamo skaitmeninio turinio (pvz., EDUKA klasė, EMA elektroninė mokymosi aplinka, „Eduten Playground“, „Vyturio“ skaitmeninių knygų biblioteka ir kt.).
Iš viso 2024 m. vadovėliams ir skaitmeninėms mokymo priemonėms įsigyti skirta 30 mln. Eur.
2024 m. vadovėliams ir mokymo priemonėms įsigyti skirta 23,2 mln. Eur: iš mokymo lėšų skirta 13,2 mln. Eur, 10 mln. Eur skirta papildomai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
Skaitmeninio ugdymo plėtrai 2024 m. skirta 6,8 mln. Eur.
Naujausiais rugsėjo duomenimis, iš viso leidyklos išleidusios 112 naujų vadovėlių, dar 16 šiemet planuojama išleisti.
Lėšos vadovėliams didinamos atsižvelgiant į finansines galimybes ir poreikius. Kaip sakė ŠMSM, dėl papildomų lėšų skyrimo šiam tikslui kitiems metams bus svarstoma, formuojant 2025 m. valstybės biudžeto projektą.
