Dalies vadovėlių pagal atnaujintas ugdymo programas mokyklos neturi jau antrus mokslo metus. Pasak pedagogų, tai, kad nėra vadovėlių, labiausiai atsilieps dabartiniams aštuntokams, kurie, norėdami tęsti mokslus, dešimtoje klasėje privalės išlaikyti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą. Bėda ir dėl dvyliktokų, mat kai kurie vadovėliai neišleisti, bet net ir išleistus mokyklos vargiai įperka.
Pernai padėtis buvo labai sudėtinga, šiemet – jau lengviau, nors vadovėlių stinga, o drauge ir pinigų jiems įsigyti. Taip padėtį apibūdina ugdymo įstaigų atstovai.
Vienam vaikui tenka 25 eurai
Kaip sakė Prienų „Žiburio“ gimnazijos direktorė Irma Kačinauskienė, devintokai vadovėlius turi, dešimtokai taip pat turi daugumą vadovėlių. Vienuoliktokų reikalai taip pat, anot mokyklos vadovės, šiemet nėra labai prasti. Tačiau dėl dvyliktokų liūdna, sakė I. Kačinauskienė.
„Trūksta ir istorijos, ir chemijos, ir lietuvių literatūros, ir matematikos vadovėlių. Visai šių vadovėlių neturime. Visi laukiame jų“, – sakė direktorė, kalbėdama ir apie popierinius, ir apie skaitmeninius šių dalykų vadovėlius.
I. Kačinauskienė prisiminė praėjusius mokslo metus, kai startavo atnaujintos bendrojo ugdymo programos nelyginėse klasėse, o vadovėliai smarkiai vėlavo.
„Pernai buvo labai sudėtinga situacija. Vieni vadovėliai pasirodė lapkritį, kiti – sausį. Pradėjome mokslo metus be vadovėlių. Dabar padėtis jau geresnė. Devintokai, vienuoliktokai jau turi vadovėlius, kurie naudoti šioms klasėms jau pernai“, – kalbėjo I. Kačinauskienė.
Devintokams trūksta geografijos vadovėlių, neįsigijome, nes trūko lėšų.
L. Jablonskytė
Anot jos, pedagogai šiemet pasitelkia mokymo priemonę „Eduka“ platformą.
„Mes perkame „Eduka“ aplinką. Vienam mokytojui tai kainuoja 15 eurų, mokiniui – 19 eurų. Visiems nuperkame, kad turėtų prieigą bent jau prie skaitmeninio turinio, kuris jau yra sukurtas“, – sakė I. Kačinauskienė.
Už tai moka mokykla, kaip ir už vadovėlius, bet pinigų stinga.
„Vadovėliai – brangūs. Nuo 18 iki 22 eurų. O mes per daug lėšų neturime. Dalyvavome vadovėlių įsigijimo projekte, kur mokyklai skiriama 10 tūkst. eurų. Bet kai turi 400 mokinių, o vaikui reikia penkių vadovėlių, niekaip neįperki, nes vaikui tenka 25 eurai. Išeina vos vienas vadovėlis, o pagal atnaujintas programas tam vaikui reikia penkių šešių vadovėlių“, – kalbėjo I. Kačinauskienė.
Direktorė sakė, kad mokyklos neretai perka po vieną vadovėlį ir daro kopijas, pamokai reikiamą medžiagą rodo ekrane.
Pasak I. Kačinauskienės, vaikui patogesnis popierinis vadovėlis, reikia galvoti ir apie regėjimo bėdas, kurių nemenkai patiria jauni žmonės. Popierinius vadovėlius mieliau renkasi ir pedagogai.
Bet kai turi 400 mokinių, o vaikui reikia penkių vadovėlių, niekaip neįperki, nes vaikui tenka 25 eurai.
I. Kačinauskienė
„Jauniems žmonėms priimtina ir virtuali aplinka. Emokykla.lt tikrai yra daug skaitmeninių priemonių, jomis galima naudotis, sukurtas užduočių bankas, juo gali naudotis ir mokiniai, ir mokytojai. Tikėtina, kad vadovėlis po dešimtmečio galbūt išvis praras pozicijas“, – kalbėjo gimnazijos direktorė.
Tiesa, primena ji, galvojant apie virtualią aplinką, derėtų susimąstyti ir apie aprūpinimą kompiuteriais, nes ne visi mokiniai turi asmeninius.
„Praėję metai parodė: negali nieko tikėtis“
Šilutės pirmosios gimnazijos bibliotekos vedėja Laima Jablonskytė pasakojo, kad dar ne vieno vadovėlio mokykla neturi.
„Devintokams trūksta geografijos vadovėlių, neįsigijome, nes trūko lėšų. Fizikos, chemijos vadovėliai dar neišleisti. Dešimtokams iš planuotų keturių naujų pavadinimų vadovėlių gavome tik vieną, geografijos vadovėliams neužteks pinigų“, – vardijo mokyklos atstovė.
Pasak jos, bėdų kyla ir dėl vienuoliktokų.
„Vienuoliktokams pernai išleisti literatūros ir istorijos vadovėliai mokytojus nuvylė. Kol kas nieko daugiau neperkame. Biologijos vadovėlis neišleistas. O dvyliktokams laukiame istorijos vadovėlio, kuris dar neišleistas. Ekonomikos vadovėlis, kaip žadama, pasirodys rugsėjo gale. Literatūros vadovėlių nepirksime, nes nėra, o ir žadamas netinka“, – apibendrino L. Jablonskytė.
Ji sakė, kad mokytojai naudoja senus vadovėlius.
„Praėjusių metų patirtis parodė, kad mokyklos negali nieko tikėtis. Viskas priklauso ne nuo mokytojų, bibliotekininkų vilčių“, – sakė L. Jablonskytė.
Ji pasakojo, kad pernai visus metus buvo laukiama vadovėlių, kai kurių pirmos dalys mokyklas pasiekė lapkričio gale, gruodį. Literatūros vadovėlio 11 kl. antroji dalis pasiekė mokyklas gegužę, baigiantis mokslo metams.
Mokyklos bibliotekos vedėja pabrėžė, kad vadovėlis labai svarbus.
„Skaitmeniniai vadovėliai naudojami tik papildomai. Popierinis vadovėlis iki šiol yra mokiniams reikalingesnis. Pasikeitus programoms, be vadovėlių mokytojams labai sunku“, – sakė ji.
Pasak L. Jablonskytės, mokyklų bibliotekininkams pastaruoju metu tenka didžiulis krūvis įsigyjant vadovėlius.
„Planavimas, lėšų panaudojimas ir įtampa, kad nuo tavo pastangų niekas nepriklauso“, – apibendrino Šilutės pirmosios gimnazijos bibliotekos vedėja.
NŠA: tinka seniau išleisti vadovėliai
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, praėjusiais metais išleisti 59 vadovėliai, šiemet – 53 vadovėliai. Iš viso išleista 112 naujų vadovėlių pagal 2022 metais patvirtintas bendrąsias programas.
Kaip teigia NŠA, leidyklos dar ketina išleisti 16 vadovėlių: lietuvių kalbai ir literatūrai (8 kl., II G, II G, IV G kl.), biologijai (8 kl.), gamtos mokslams (6 kl.), geografijai (II G, III G kl.), fizikai (8 kl.), istorijai (6 kl., II G, IV G kl.), matematikai (7 kl.), integruotam ugdymui (II–IV G kl.). Kai kurioms klasėms numatyta išleisti po kelis vadovėlius tam pačiam dalykui.
„Nors išleisti ne visi vadovėliai pagal ugdymo programas, didžiajai daliai dalykų tinkami anksčiau išleisti vadovėliai, o tiems dalykams, kuriems trūksta medžiagos tam tikroms temoms mokyti, NŠA ir konkrečių dalykų mokytojų asociacijos paruošė metodinę medžiagą mokytojams. Visa medžiaga laisvai pasiekiama Švietimo portale emokykla.lt“, – pakomentavo NŠA.
Agentūra pabrėžė, kad vadovėlius leidžia leidyklos ir jos maksimaliai laikosi NŠA pateiktuose planuose numatytų terminų.
Mokytojams padaugėja darbo
Antras rugsėjis be dalies atnaujintų programų vadovėlių. Abraomo Kulviečio klasikinėje gimnazijoje dar trūksta matematikos, fizikos, istorijos vadovėlių. Tačiau mokytojai pasiruošę, sako direktorė.
„Turim užsakę skaitmeninius vadovėlius, šiandien visagalis internetas – tikrai gali ir tas temas surasti, tik, aišku, mokytojui reikės įdėti daugiau darbo“, – konstatuoja A. Kulviečio klasikinės gimnazijos direktorė Kristina Gudelienė.
Nors mokytojai išdėstys reikiamas temas, jiems teks didelis krūvis.
„Aš suprantu, labai norėtųsi turėti vadovėlį, mokytojams labai norėtųsi turėti medžiagą, didaktinę medžiagą. Į pagalbą mokytojams kartu su vadovėliu tikrai turėtų ateiti visa metodinė medžiaga, bet... neateina“, – teigia K. Gudelienė.
Vaitkus: apmaudu
Apmaudu, kai antri mokslo metai pradedami be vadovėlių, sako pedagogas Šarūnas Vaitkus.
„Norėtųsi šitame kontekste nepamiršti ir mokytojų, kurie visgi tame atnaujinamų programų kontekste dirba neproporcingai, turi patys ruoštis, skaityti programą, kuri gana abstrakčiai parašyta, ir turi suprasti, ko iš jų norima“, – pastebi pedagogas Š. Vaitkus.
Mokytojas sako, labiausiai gaila aštuntokų, kurie ir pernai, ir šiemet mokosi be vadovėlių. Pasak jo, 7–8 klasės yra kertinės ruošiant mokinius gimnazijai, o jei jie norės tęsti mokslus 11-oje klasėje, bus būtina išlaikyti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą 10-oje.
„Mokiniams įstojus į gimnazijas, jie turės labai skirtingų patirčių, reikės jas kažkaip suvienodinti, sulyginti tas mokinių žinias“, – akcentuoja mokytojas.
Lietuvių kalbos mokytoja Lilija Bručkienė sako, kad šiais metais atnaujinto turinio vadovėlių dar trūks.
„Mokytojai šviečia, kopijuoja, fotografuoja įvairiausiais būdais, bando tą turinį perimti ir pateikti mokiniams“, – sako Klaipėdos Vydūno gimnazijos mokytoja.
Be to, vadovėliams pagal atnaujintas programas įsigyti mokykloms trūksta lėšų.
„Daugelis mokyklų, gal net ir visos mokyklos, negalėtų įsigyti, nors ir būtų išleisti tie vadovėliai, joms pritrūktų lėšų visiems reikiamiems vadovėliams įsigyti“, – liūdną realybę konstatuoja Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.
Tenka rinktis, kokius vadovėlius pirkti pirmiausia.
„Kokiems dalykams būtini vadovėliai, kurie gali pakentėti, kurie mokytojai gali padirbėti be vadovėlių, nors, savaime suprantama, tie vadovėliai labiau reikalingi mokiniams negu mokytojams“, – sako mokytoja L. Bručkienė.
Viceministras: prireikia 3–4 metų
Pasak švietimo viceministro, pernai ir šiemet skirta dvigubai daugiau nei įprastai papildomų lėšų vadovėliams įsigyti – po 23 milijonus eurų kasmet.
„Eis antri metai ir eis treti metai, nes kitų EBPO šalių patirtis rodo, kad vadovėlių atnaujinimas yra daugmaž 3–4 metų ciklo darbas, būtent tokios patirtys yra kitose valstybėse“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas.
Viceministras kartoja, kad didžioji dalis senų vadovėlių turinio tinkama naudoti, mokytojams paruošta papildoma medžiaga.
