Pirmadienio vakarą LRT TELEVIZIJA pradeda debatų laidų ciklą, kuriose politinių partijų lyderiai tiesioginiame eteryje diskutuos įvairiomis temomis. Šio vakaro laidoje į akistatą stojo penkios politinės jėgos – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Lietuvos žaliųjų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir Liberalų sąjūdis.
Kandidatų į Seimą sąrašų atstovai dalyvaus šešiose laidose, o šio vakaro temos aprėpė mokesčių politikos, socialinės atskirties mažinimo, visuomenės saugumo, gynybos, užsienio politikos klausimus.
Debatų laidas, kurios prasideda 21 val. galima stebėti ir portale LRT.lt.
Kaip kelsime pensijas ateityje?
Pirmasis debatų klausimas – kaip didinsime senatvės pensijas ateityje ir kokius sprendimo būdus mato politinės partijos.
„Lietuvoje pensijos yra vienos mažiausių tarp 27 ES valstybių, mes Lietuvoje skiriame per mažai lėšų pensijų didinimui, tik 7 proc. nuo BVP, kai tuo tarpu ES vidurkis dvigubai didesnis. Ir net 40 proc. Lietuvos pensininkų gyvena žemiau santykinės skurdo ribos, todėl pensijas reikia didinti daug sparčiau, papildomas lėšas pensijoms turime skirti iš valstybės biudžeto“, – debatų metu apie pensijų didinimą sakė socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė.
Lietuvos žaliųjų partijos lyderė Ieva Budraitė teigė, kad Lietuvoje nepakankamas finansavimas iš biudžeto, todėl tai yra esminis kliuvinys, dėl ko pensininkai yra arti skurdo ribos.
„Siūlome didinti visuomenės solidarumą. Jei keltume įvairius mokesčius, tiek taršos, tiek turto, tiek panaikintume nepagrįstas mokestines lengvatas, į bendrą krepšį rinktume daugiau lėšų, iš kurių būtų galima finansuoti viešąsias paslaugas, įskaitant ir senatvės pensijas“, – sakė I. Budraitė.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis pabrėžia – spartus indeksavimas, ne tik individualios, bet ir pagrindinės dalies, būtina kalbėti apie pokyčius, kurie ateityje leistų kalbėti apie tvarius pajamų šaltinius, todėl reikalinga ilgalaikė ekonomikos transformacija.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Aurelijus Veryga teigė, kad esminis dalykas – norint ateityje mokėti orias senatvės pensijas, reikia turėti, kas jas sumoka.
„Demografijos problemų sprendimas ir investavimas į gausesnes šeimas, kurios ateityje ir sukurs tą pajamų šaltinį būsimiems senjorams“, – teigė A. Veryga.
Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, jog būtina laikytis pensijų indeksavimo depolitizavimo, kitu atveju, prieš kiekvienus rinkimus bus tik dosnių pažadų dalybos, kurių gali būti net nerealu įgyvendinti.
„Svarbu yra didinti pasitikėjimą antrąja pensijų pakopa <...> Liberalų sąjūdis yra registravęs pasiūlymą, kad būtų galima išsiimti pinigų sumą virš 10 tūkst. eurų kartą. Numatyti tam tikrą lankstumą, tai padėtų didinti pasitikėjimą“, – teigė dabartinė Seimo pirmininkė.
V. Blinkevičiūtė pridūrė, kad II-oji pensijos pakopos sistema – nepasiteisino.
„Juk varu suvarėte. Negalima varu suvaryti žmonių į pensijų kaupimo sistemą“, – replikavo S. Skverneliui socialdemokratė.
„Niekas žmonių varu nesuvaro. Jie gali atsisakyti, jei to nenori. Miela Vilija, mes privalėjome taisyti jūsų užprogramuotas klaidas. Iš „Sodros“ pinigų jūs skatinote privačius fondus, tuo metu žmonės gavo mažesnes pensijas, o „Sodra“ turėjo 3mlrd. minusą“, – replikai atsikirto S. Skvernelis.
Diskusijoje reagavo ir Lietuvos žaliųjų atstovai, kritikavę liberalus.
„Norėjau akmenėlį mesti liberalams, nes jų įsivaizduojama pagalba derinant šeimą ir darbą yra tiesiog auklių išsinuomavimas. Reikėtų realesnių, ypač mokestinių paskatų“, – teigė Lietuvos žaliųjų partijos lyderė Ieva Budraitė. (pataisyta 2024-09-24, 05.59 val.)*
Ar reikalinga 4 darbo dienų savaitė?
„Vardan Lietuvos“ atstovas S. Skvernelis kalbėjo, jog tai yra klausimas, apie kurį reikia diskutuoti keliais aspektais.
„Daug kas sako, kad tai yra utopinis dalykas ir kalba, kad mūsų šalyje darbo našumas pakankamai mažas, jei bus 4 darbo dienos – dar sumažės. Nieko panašaus – tie eksperimentai, kurie ir Lietuvoje yra atlikti, jie ir savivaldybės įmonėse, ir privačiame versle parodė, kad žmonės, dirbdami 4 dienas per savaitę ir turėdami laiko 3 dienas skirti laiko šeimai, pomėgiams, jie pailsi, gyvenimo kokybė gerėja (...)“, – sakė jis.
Liberalė V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad frakcijos siūlymas buvo, jog tėvai, auginantys vaikus iki 3 metų, turėtų galimybę dirbti 4 darbo dienas.
„Tai taikoma viešajam sektoriui, bet kalbant apie iniciatyvos plėtimą, šiuo metu to neplanuotume. Manytume, kad tai reikėtų išbandyti, kaip veiktų praktikoje. Yra labai konkretus tikslas, kad tie jauni tėvai, kurie norėtų derinti vaikų auginimą ir išėjimą į darbą kiek anksčiau, turėtų galimybę tai padaryti“, – minėjo politikė.
Socialdemokratė V. Blinkevičiūtė teigė, jog 2021 m. registravo Seime įstatymo pataisas dėl 4 darbo dienų savaitės kai kuriems darbuotojams.
„Aišku, nebuvo sutikta iš valdančiųjų taip palankiai, bet iš tikrųjų turime diskutuoti. Pritariu S. Skverneliui, jų programoje tai įrašyta – diskusijos, bandomieji projektai vyksta visose Europos Sąjungos valstybėse. Kaimynai lenkai sako, kad iki kadencijos pabaigos, už keleto metų tai gali atsirasti. Didžiojoje Britanijoje diskusijos vyksta, tai turi Belgija, Ispanija. Vadinasi, ir mes Lietuvoje turime diskutuoti, nusistatyti, kuriose srityse taikome bandomąjį projektą“, – kalbėjo politikė.
„Valstietis“ A. Veryga pabrėžė, kad 4 darbo dienų savaitė – ateities klausimas.
„Vystantis ekonomikai, didėjant darbo našumui, tokia galimybė atsiranda. Lietuvoje jau yra tiek viešojo sektoriaus, tiek privačių iniciatyvų, kurios tai jau įgyvendino. Tikrai pasaulis nesugriūva, svarbu tiktai, kad per tas 4 dienas pailsėjęs darbuotojas, skyręs laiko savo šeimai, padarytų tą darbą, kurį jis privalo padaryti. Tik tiek, kad tai negali būti absoliutus imperatyvas visoms darbo sritims“, – sakė jis.
Žaliųjų partijos atstovė I. Budraitė minėjo, kad seniau ir vaikų darbas atrodė kaip tinkama priemonė produktyvumui garantuoti.
„Šiais laikais esame tiek pažengę technologiškai, kad 4 darbo dienų savaitė tikrai gali būti realybė. Visiems, kurie galvoja kitaip, reikėtų priminti, kad žmonės dirba ne dėl to, kad labai veržiasi ar nori, o kad teisingai neveikia mokestinė sistema, kuri ypač apmokestina darbą“, – kalbėjo politikė.
Kiek per kadenciją skirtų lėšų gynybai?
Liberalų sąjūdžio atstovė V. Čmilytė-Nielsen debatų metu teigė, kad jų politinė jėga palaiko 4 procentų nuo BVP skyrimo idėją.
„Siekis turėtų būti bent 4 proc., nes geopolitinė situacija artimiausiu metu nesikeis, pavojai išliks, todėl ir lėšos, kurios skiriamos gynybai turėtų tolygiai didėti. Apskritai, gynybos finansavimo didinimas turėtų išeiti už vieno politinio ciklo ribų“, – esminę detalę pabrėžė Liberalų sąjūdžio lyderė.
Ji pabrėžė, kad vienas finansavimo šaltinis – skolinimasis. Taip pat, plečiasi Lietuvos gynybos pramonė, naujų gamyklų įsikūrimas, o tai stiprina saugumą ilguoju periodu.
S. Skvernelio įsitikinimu, jo politinė jėga nesiruošia dalyvauti lenktynėse, kas daugiau gynybos finansavimui procentų nuo BVP pasiūlys.
„Keturi? Penki? Kas daugiau? Mūsų požiūris – labai paprastas, tiek kiek šiuo metu gynybai reikia, tiek reikia ir skirti. Kalbant apie gynybą labai svarbus prioritetų klausimas <...> Gali būti ir taip, kad vienais metais gali reikėti skirti 4,5 proc., o kitais gal bus vos 2,5 proc. Kai duodi pinigus, kada nėra aiškios koncepcijos, tai tie pinigai yra įsisavinami pačiu blogiausiu metu“, – oponentams aiškino S. Skvernelis.
Politikas taip pat sutinka, kad vienas finansavimo šaltinių galėtų būti skolinimasis, tiesa, tą reikėtų daryti itin atsakingai.
„Valstietis“ A. Veryga kartoja S. Skvernelio mintį – gynybai reikia skirti tiek, kiek reikia tuo metu. Politikas pabrėžė, jog trumpalaikiu etapu ir svarbiems projektams Lietuva galėtų skolintis pinigų.
V. Blinkevičiūtė debatuose teigė, kad saugumo ir gynybos klausimas buvo tas, kuris suvienijo visus oponentus.
„Mes turime būti pasirengę mūsų šalies saugumui ir gynybai. <...> Sutinku, kad reikia gynybai skirti pinigų tiek, kiek reikės, EK pirmininkė tą taip pat pabrėžia, kad ES skirs lėšų tiek kiek reikės Ukrainai ir jos pergalei. <...> Mes dar pernai sakėme, kad 3,5 proc, nuo BVP gynybai bus neišvengiamai reikalingi, o gal pritariu ir Sauliui, jog gyvenimas parodys, kad reikės ir dar daugiau“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
„Žaliųjų“ lyderė I. Budraitė debatuose teigė, kad svarbu pereiti prie atsinaujinančios energetikos, nes tai būdas stabdyti Rusijos ekonomikos finansavimą iš gamtinių išteklių, kaip dujos ar naftos produktai įsigijimą.
„Mūsų tikslas – ne mažiau nei 4 proc. nuo BVP, bet ilgalaikėje perspektyvoje galima svarstyti ir dar daugiau, nes apsiginti nuo Rusijos ir jai parodyti, kad mes nepasiduosime, yra būtina“, – teigė I. Budraitė.
Kaip visus jaunuolius įtraukti į krašto gynybą?
I. Budraitė teigė, kad niekaip nėra skatinamas aktyvus laiko leidimas, sveika mityba, o tai prisideda prie prastos fizinės būklės.
Žaliųjų partijos atstovas Laurynas Okockis kalbėjo, kad yra įvairių sričių tarnyboje – nebūtina kiekvienam bėgioti su 30 kg kuprine.
„Ateities gynybos sferos, t. y. sudedamosios dalys iš įvairių technologinių dalykų, kur ne žmogus kariaus ar ginsis, nes žmogaus gyvybė yra per brangi. Paprasčiausiai reikia labai daug operatorių, dronų, žvalgybos, IT specialistų. Žmogus su judėjimo negalia gali puikiai atlikti operacijas prie ekranų, valdyti technologijas“, – sakė jis.
V. Blinkevičiūtė kalbėjo, kad ją stebina, kad jauni žmonės turi tiek sveikatos problemų.
„Dabar priėmėme sprendimus, kad didinsime šauktinių skaičių, nuo 2026 m. jis didės – vietoje 4 tūkst., kuriuos pakviečiame, galbūt pakviesime apie 6–7 tūkst. Ar jums neatrodo, kad mes veikiame pagal pasenusius modelius dėl sveikatos nustatymo? Jeigu žmogus turi regėjimo problemą, yra daug sprendimų, kur galime išspręsti. Jeigu yra kitų sveikatos problemų, pritariu kolegai, kad su kulkosvaidžiu nebereikia lakstysti ir nešioti sunkias kuprines“, – sakė politikė.
V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad hibridinių kovų akivaizdų kovojama skirtinuose frontuose.
„Jie yra informaciniai, dezinformacijos. Žmogus, kuris yra pilietiškas, visuomeniškas, galbūt reaguoja į dezinformaciją arba savanoriauja, jau yra karys šioje situacijoje. Mes kalbame, kad reikėtų numatyti ir alternatyvias galimybes prisidėti prie krašto gynybos, ir kas svarbu, kad ne vien apie jaunus žmones derėtų kalbėti (...)“, – kalbėjo politikė.
S. Skvernelis teigė, kad norint, jog būtų pašauktas sveikas karys, jį reikia auginti sveiką nuo mažens.
„Maitinimas mokyklose 1–2 klasėse gauna nemokamą sveiką maitinimą, kodėl Vyriausybė atmetė 3–4 klasėms? Prieinamumas prie būrelių – dėl ko vienos iš tų ligų, dėl kurių netinka, – stuburo, kaulų sistemos sutrikimai, nes jie sėdi prie kompiuterių, negali sportuoti, nes sportas kainuoja brangiai“, – sakė politikas.
A. Veryga kalbėjo, kad tam, jog visi norėtų dalyvauti krašto gynyboje, viskas prasideda nuo patriotiškumo.
„Čia tam tikrą darbą pradeda dirbti Lietuvos šaulių sąjunga, bet tai turėtų tapti visuotine sistema. Toliau – karinio rengimo atgaivinimas tiek gimnazijose, tiek universitetuose. Tam, kad jaunuoliai sveiki pasiektų karinę tarnybą, reikia jų sveikatos mažų mažiausiai nesugadinti“, – teigė jis.
Didžiausia Lietuvos užsienio politikos problema ir kaip ją spręsti?
Socialdemokratė V. Blinkevičiūtė teigė, kad tai – užsienio politikos tęstinumo nebuvimas ir blaškymasis, kartais siekiant skambių antraščių spaudoje ar asmeninių ambicijų.
„Užsienio politika turi būti tęstinė, sprendimai turi būti apgalvoti, o ne dėl asmeninių ambicijų, antraščių laikraščiuose priimami. Tokios užsienio politikos niekam nereikia. Mūsų prioritetai – Ukraina, todėl ją rėmėme ir remsime“, – esminę detalę pabrėžė socialdemokratė.
Politikė pridūrė, kad ne mažiau nei 0,25 proc. nuo BVP turi būti skiriama paramai savo žemes ginančiai Ukrainai.
V. Blinkevičiūtė teigė, kad partija turi kelis kandidatus į užsienio ministrus, tačiau kas jie, socdemų lyderė neatskleidė.
„Žaliųjų“ atstovė I. Budraitė mano, kad didžiausia problema – dvigubų standartų taikymas užsienio politikoje.
Ji pabrėžia, jog stipriai remiame Ukrainą, tačiau nusisukame ir mažai dėmesio skiriame konfliktui tarp Izraelio ir „Hamas“.
„Remti terorizmo ir jo teisinti negalima, tačiau ignoruoti genocidą, kuris vyksta, taip pat nėra sąžininga“, – kalbėjo I. Budraitė.
„Valstietis“ A. Veryga sako, kad Lietuvos bėda ta, jog tapome neprognozuojami užsienio politikoje.
„Nepasitarę, paima ir pakeičia kryptį, tai viena problema. Kita didelė problema – per ilgas liežuvis. Mūsų, turiu galvoje kai kurių politikų, kurie yra atsakingi už užsienio politiką. Kritika vokiečiams, dažnu atveju nepagrįsta, aiški nuostata dėl buvusių Lenkijos rinkimų, o dabar matome, kad JAV rinkimų atveju politikai užima tam tikrą aiškią vieną pusę, nepagalvodami, kad ne mes jį išrinksime, tačiau su tuo, kas bus išrinktas, teks dirbti“, – sakė jis.
V. Čmilytė-Nielsen sako, kad Lietuva jau pasiekė labai daug, nes užsienio politikoje ilgą laiką vyravo konsensusas ne tik dėl esminių partijų, bet ir tarp valdžios šakų.
„Įtampa tarp užsienio reikalų ministro ir prezidento nebuvo naudinga. Sutarimas tarp visų trijų valdžios šakų yra labai svarbus“, – teigė Seimo pirmininkė.
Kad turi kelis kandidatus į ministrus sako ir V. Čmilytė-Nielsen, jie, pasak jos, taip pat galėtų būti iš partijos gretų.
„Demokratų“ lyderis S. Skvernelis sako, esminė bėda, kad Lietuvos politikai pamiršo, kad užsienio politika tarnauja tautos ir žmonių interesams.
„Pradėjome šaudyti sau į kojas be jokių išorinių reikalavimų, sugalvojome įvesti sankcijas, prisidengiant partneriais, kurie to nereikalavo, sugalvojome nutraukti tranzitus ir kenkti savo ekonomikai, nors to niekas nereikalavo, sugalvojome išsišokti su Kinija iš viso bendro ES konteksto. <... > Ir aišku, diplomatinio korpuso diskreditacija, tai kas vyksta dabar“, – sakė S. Skvernelis.
Politikai debatuose susiginčijo dėl požiūrio į Kinijos politiką ir kokius santykius Lietuva turėtų megzti ateityje.
Kiek mandatų tikitės po Seimo rinkimų?
Debatų pabaigoje LRT debatų moderatorius Deividas Jursevičius paklausė partijų atstovų, kiek mandatų po rinkimų jie tikisi.
„Kiek tauta pasitikės, tiek ir turėsime. <..> Ne loterija čia. Be skaičiaus“, – tikslaus savo lūkesčio neįvardijo S. Skvernelis.
„Jei prašote skaičių, tai tikimės nuo 15 iki 25 mandatų“, – ryžtingai pasakė liberalė V. Čmilytė-Nielsen.
„Žinote, kreipiuosi į kolegas ir labai norėčiau, kad mes galėtume formuoti valdančiąją daugumą. Ačiū rinkėjams“, – atsakė socialdemokratė V. Blinkevičiūtė.
„Tikimės peržengti 5 proc. kartelę ir tai reikštų ne mažiau nei penkis mandatus“, – teigė „žaliųjų“ atstovė Ieva Budraitė.
„Tikimės kuo daugiau. Ir kviečiame žmones ateiti į rinkimus, nes neatėjimas reikš kitų politinių jėgų laimėjimą. Ir balsuoti už sąrašą numeris 8“, – sakė A. Veryga, vėliau pridūręs, kad tikisi gerokai daugiau nei aštuonių mandatų.
Publikacija parengta specialios laidos pagal su VRK suderintas taisykles ir apmokėtos iš LRT lėšų pagrindu.
*Tekstas buvo redaguotas. Tekste patikslintas Ievos Budraitės vardas.
