Nausėda apie valdžios pokyčius: per daug buvo peržengtų raudonųjų linijų

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Seime skaitė savo metinį pranešimą. Tai – antrasis metinis pranešimas antrojoje G. Nausėdos kadencijoje.

Kaip ir kiekvieną birželį, prezidentas antradienį Seime vėl skaitė metinį pranešimą, skirtą apžvelgti padėčiai Lietuvoje, vidaus ir užsienio politikai.

Savo antrąjį šios kadencijos metinį pranešimą šalies vadovas pradėjo prisimindamas Lietuvoje mažiau nei prieš mėnesį paskelbtą oro pavojų. Kaip kalbėjo G. Nausėda, įvairios institucijos – nuo Seimo iki švietimo įstaigų ir pan. – praktiškai išbandė civilinės saugos algoritmus, priedangas ir slėptuves.

„Aiškiau pamatėme, kurios priemonės veikia, o kur būtina pasitempti. Oro pavojus netrukus buvo atšauktas, bet liko aiškus suvokimas, kad vis sparčiau žengiame į naują pavojingą pasaulį, kuriame taika nebėra savaime suprantama“, – kalbėjo prezidentas.

Pasak jo, turime patys sau pripažinti, kad Lietuva sparčiai keičiasi, – ir mes privalome keistis kartu.

Kaip dėstė G. Nausėda, gyvename pasaulyje, kuriame vis mažiau vienybės ir taikaus sugyvenimo, vis ryškiau veikia siauri ekonominiai interesai.

„Vis drąsiau galvas kelia autoritariniai režimai – su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis.

Gyvename pavojingai arti karo. Ukraina jau penktus metus atkakliai ginasi nuo Rusijos karinės agresijos, pamažu perimdama iniciatyvą ir keldama vis daugiau iššūkių priešininkams.

Vis dėlto įspūdingi ukrainiečių pasiekimai, prie kurių ir mes prisidedame savo parama, neatneša ramybės. Nežinome, ar patys neatsidursime priešiškų jėgų, siekiančių išbandyti NATO vienybę ir susitelkimą, taikinyje“, – Seime pranešimą skaitė prezidentas.

Anot šalies vadovo, dėl augančio spaudimo demokratinėms institucijoms, naujų karinių ir technologinių varžybų, didėjančios turto koncentracijos ir nelygybės rizikos, o bene svarbiausia – vis labiau į šalį stumiamų humanistinių vertybių, kyla naujų didelių įtampų.

„Jų poveikį neišvengiamai patirsime ir mes Lietuvoje. Šiame sudėtingame pasaulyje mums tenka pareiga ieškoti savo kelio. Laimei, Lietuva šiandien yra turtingesnė, stipresnė, socialiai jautresnė ir labiau savimi pasitikinti, nei buvo vakar ar užvakar. Ir mes turime visas galimybes užtikrinti, kad mūsų ateitis būtų dar gražesnė“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Hibridinis karas vyksta net ne vieną dešimtmetį“

Visgi, anot prezidento, didžiausias ir neatidėliotinas iššūkis mūsų šaliai tenka saugumo srityje. Kaip sakė G. Nausėda, esame taikinys, į kurį nuolat lekia didesnės ar mažesnės strėlės. Jis kalbėjo, kad diena iš dienos, metai iš metų priešiškos jėgos mėgina mūsų budrumą ir atsparumą.

„Gyvename laikotarpiu, kai tiesioginės karinės grėsmės tampa vis realesnės ir jau pradeda trikdyti taikų Lietuvos žmonių gyvenimą. Tačiau ir jos tėra ledkalnio viršūnė, po kuria slypi dar daugiau iššūkių. Dažnu atveju slypi ten, kur neįtariame ir net nesižvalgome.

Hibridinis karas prieš Lietuvą vyksta ne vienus metus ir net ne vieną dešimtmetį. Jam nuosekliai skiriamos didelės lėšos. Ir šito nepakeis jokie reveransai ar geranoriškos nuolaidos.

Nes mūsų nekenčia už tai, kad drįstame būti laisvi ir nepriklausomi. Nekenčia už tai, kad mylime savo laisvę ir oriai naudojamės jos privalumais. Nekenčia, kad patys kuriame savo gerovę, ko nesugeba visi be išimties autokratiniai režimai“, – tvirtino šalies vadovas.

Jis vardijo, kad toliau matome prieš Lietuvą nukreiptą neteisėtą migraciją, taip pat kontrabandininkų balionus, teroro ir diversijos aktus.

„Kasdien matome didžiulį kiekį pykčio, pagiežos, propagandos ir dezinformacijos, kurį socialiniuose tinkluose platina beveidės, bedvasės, netikros paskyros“, – sakė jis.

Dėmesys – Registrų centro skandalui

Savo kalboje šalies vadovas akcentavo ir gegužės pabaigoje paaiškėjusią Registrų centro duomenų vagystę. Prezidentas pabrėžė, kad apie tai visuomenė sužinojo gerokai per vėlai.

Anot G. Nausėdos, kenkėjiška veikla ne tik nebuvo laiku identifikuota ir sustabdyta, bet ir sukėlė dar didesnį pavojų Lietuvos gyventojams dėl pernelyg lėtos valstybės institucijų reakcijos.

„Eilinį kartą įsitikinome, kad didžiulės galimybės rinkti, saugoti ir efektyviai panaudoti duomenis reiškia taip pat ir didesnę riziką tų duomenų netekti. Tad išsamus tyrimas, kodėl taip atsitiko, yra reikalingas. Bent jau todėl, kad tai nepasikartotų ateityje“, – kalbėjo prezidentas.

Prižiūri gynybos išlaidas

Kalbėdamas apie krašto apsaugą, G. Nausėda džiaugėsi gynybos biudžetu, siekiančiu 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto, ir vylėsi, kad į saugumą bus investuojama ne tik iki 2030-ųjų, bet ir vėliau.

Pasak jo, ginkluotei ir karinei įrangai pirkti Lietuva šiais metais skirs 1,7 mlrd. eurų. Sunkiajai nacionalinės divizijos technikai ir amunicijai įsigyti bus nukreipta dar daugiau nei pusė milijardo eurų Gynybos fondo lėšų, dar pusė milijardo – oro gynybai.

„Visos šios pastangos ir šios investicijos nėra ir negali būti savitikslės. Asmeniškai prižiūriu, kad didžiausias Lietuvos istorijoje gynybos biudžetas būtų panaudojamas skaidriai ir efektyviai“, – teigė G. Nausėda.

Jis akcentavo ir karinių poligonų plėtrą bei vystymą. Prisiminęs balsavimą Seime dėl poligono įkūrimo, šalies vadovas sakė vis labiau abejojantis, ar tikrai visi politikai, Seimo nariai supranta situacijos rimtumą ir yra „pasirengę tvirtai būti savo postuose kovoje už Lietuvą ir jos saugumą“.

Prieš poligono kūrimą Lazdijų rajone, šalia vadinamojo Suvalkų koridoriaus, balsavo dalis tuomečių valdančiųjų „Nemuno aušros“ ir „valstiečių“ atstovų.

„NATO – ne popierinis tigras“

Kita vertus, pasak prezidento, eilinį kartą įsitikinome, kad didžiulės galimybės rinkti, saugoti ir efektyviai panaudoti duomenis reiškia taip pat ir didesnę riziką tų duomenų netekti. Tad išsamus tyrimas, kodėl taip atsitiko, yra reikalingas. Bent jau todėl, kad tai nepasikartotų ateityje.

„Aš tikiu NATO – tai nėra popierinis tigras. Tikiu 5-uoju straipsniu ir mūsų sąjungininkų ryžtu prisidėti prie Lietuvos gynybos. Bet dar labiau tikiu, kad mes būsime tiek stiprūs, kad gebėsime patys gintis ir apsiginti.

Pastarųjų metų įvykiai tik dar labiau sustiprino mūsų ryžtą paversti visą Lietuvą tikru geležiniu vilku, kuris ne tik garsiai staugia, bet ir išties yra nepalaužiamas“, – akcentavo G. Nausėda.

Jis teigė, kad jau šiemet Lietuva demonstruoja lyderystę visos NATO lygmeniu, skirdama gynybai 5,38 proc. BVP. Anot šalies vadovo, itin svarbu, kad tam aiškiai ir nedviprasmiškai pritaria dauguma parlamentinių partijų.

„Mums reikia visos sudėties Vokietijos šarvuotosios brigados Lietuvoje jau 2027 metais. Reikia tinkamos infrastruktūros priimti Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų sąjungininkų karius.

Reikia efektyvios oro gynybos, apimančios taip pat ir gynybą nuo dronų. Reikia daugiau modernių ginklų ir amunicijos, su ilgalaike vizija kuo daugiau pagaminti čia, Lietuvoje.

Reikia nacionalinės divizijos ir puikiai parengto rezervo. Reikia civilinės saugos su efektyvia perspėjimo sistema ir gerai išplėtotu priedangų bei slėptuvių tinklu. Reikia pasirengimo visuotiniam pasipriešinimui, kaip esminio – lemiamo – atgrasymo dėmens“, – vardijo G. Nausėda.

Džiaugiasi santykiais su Lenkija, Vokietija

Šalies vadovas savo kalboje teigė, kad šiuo metu ypač džiugina esama santykių su Lenkija padėtis:

„Glaudžiai bendradarbiaujame, vykdome bendrus infrastruktūros ir karinio mobilumo projektus, reguliariai rengiame dvišales karines pratybas. Sausį su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu aptariau bendros dviejų valstybių laisvosios ekonominės zonos Lazdijuose ir Suvalkuose idėją, kuri šiandien jau pradedama įgyvendinti vyriausybių“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis taip pat teigė, kad kaip niekad artimi ryšiai Lietuvą sieja ir su Vokietija, kuri pastaraisiais metais vis aktyviau siekia lyderystės Europos saugumo srityje.

„Vokietijos lyderiai konkrečiais veiksmais parodo suprantantys, kad Europos ateities klausimas šiandien sprendžiamas Ukrainoje ir rytiniame Europos Sąjungos bei NATO flange“, – teigė prezidentas.

Jis taip pat akcentavo, kad nepakeičiamos Lietuvos ir visos Europos sąjungininkės yra Jungtinės Amerikos Valstijos. Anot G. Nausėdos, amerikiečių įsitraukimas mūsų regione yra gyvybiškai svarbus kalbant tiek apie karinį saugumą, tiek ir apie energetikos infrastruktūros bei visos ekonomikos plėtrą.

„Suprantu, kad papildomų klausimų kelia dabartinė Lietuvoje dislokuotų Jungtinių Valstijų karių rotacija. Tačiau, kaip ne kartą laiškuose man pabrėžė prezidentas Donaldas Trumpas, Vašingtonas vertina Lietuvos indėlį stiprinant kolektyvinį saugumą ir sprendimus priims atsižvelgdamas į tai“, – kalbėjo šalies vadovas.

Priminė G. Palucko istoriją

Prezidentas taip pat akcentavo, kad negalime leisti sugriauti Lietuvos valstybės iš vidaus. Anot šalies vadovo, Lietuvos istorijoje buvo ne vienas pavyzdys, kaip mes patys savo rankomis pakirtome gyvybines valstybės jėgas, leisdami plačiai išsikeroti godumui, savanaudiškumui ir susipriešinimui.

„Deja, pastaraisiais metais vis iš naujo kartojasi nemalonūs politinės korupcijos ir neteisėto praturtėjimo skandalai, liudijantys, kad mes, kaip valstybė ir visuomenė, vis dar esame pažeidžiami. Valdomi godulio ir savanaudiškumo. Linkę lengvabūdiškai pamiršti ir paminti bendrąjį gėrį.

Praėjusiais metais išbandymo viešumu neatlaikė ir buvo priverstas pasitraukti Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas. Iki šiol neišgirdome rišlių atsakymų į klausimus apie verslo ryšius, sandorius ir turto kilmę. Dėsninga, kad šia istorija toliau domisi teisėsaugos institucijos“, – buvusio premjero Gintauto Palucko istoriją priminė prezidentas.

Jis taip pat kalbėjo, kad šiais metais įtarimai kitoje byloje buvo pareikšti buvusiam žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui, pripažinusiam savo kaltę, ir premjerui Sauliui Skverneliui, kuris dar visai neseniai ėjo ir Seimo pirmininko pareigas.

„Man, kaip žmogui, išties buvo sunku patikėti. Bet kaip valstybės vadovui dar baisiau žinoti, kad visa institucija, Valstybinė augalininkystės tarnyba, iš esmės buvo pajungta verslo reketavimui ir veiklai, kurios negalima įvardinti kaip nors kitaip negu organizuotas nusikalstamumas.

Tai išties gėdinga situacija, kurią praskaidrina tik žinojimas, kad Lietuvos teisėsauga aktyviai ir garbingai atlieka savo darbą. Žinutė siunčiama visiems – politikams, valstybės tarnautojams, pareigūnams, verslo atstovams. Nesvarbu, kokiai partijai priklausote, kokias pareigas einate, kiek įtakos turite, kokius ryšius esate sukūrę ar kokius antpečius nešiojate, – Lietuvoje nėra ir nebus žmonių, stovinčių aukščiau įstatymo“, – dėstė prezidentas.

Anot šalies vadovo, jau kurį laiką matome, kaip lengvai bet kokie nuomonių skirtumai tampa pagrindu viešam „raganų deginimui“. Taip pat, pasak jo, matome, kaip „greitai argumentus keičia asmeniškumai, nepadorūs gestai ir patyčios“.

„Kaip sunku darosi viešojoje erdvėje pripažinti net ne klaidą, o pačią galimybę, kad „savas“ gali būti ir neteisus, o „svetimas“ – nebūtinai žemai puolęs.

Patys sau kuriame makiavelišką politinį gyvenimą, kuriame tikslas visada pateisina priemones. Kur kažkas skina balsus rinkimams, kiekviena proga meluodamas ir ciniškai spjaudamas į kertinius valstybės interesus. Kažkas renka patiktukus, sekėjus ir galią dėl pačios galios. Kažkas – kaip iš gausybės rago besipilančius užsakymus iš viešų ar mažiau viešų pirkimų.

Kai tokiu neapykantos ir priešpriešos verslu užsiima „mūsiškiai“, „savi“, „teisingi“, vis dažniau renkamės užsimerkti ir pamiršti, užuot pasižiūrėję į veidrodį. Pagauti nesveiko azarto, nejučiomis įsitraukiame į pjautynes, užuot pabandę į situaciją pažvelgti iš didesnės distancijos“, – sakė prezidentas.

Kalbėjo ir apie LRT pataisas

Jis dėstė, kad ne vieną mėnesį šalis praleido ginčydamasi dėl naujo LRT valdymo modelio. Anot G. Nausėdos, dalis ginčydamiesi dėl naujo LRT valdymo modelio, o jų svarstymas tarpais įgaudavo tragikomedijos atspalvių.

„Tikrai nemaloniai stebino užaštrinta retorika bei priešingų stovyklų viena kitai žarstomi kaltinimai, kurių vienintelis tikslas buvo bet kokia kaina mobilizuoti šalininkus.

Galiausiai teisėkūros procesas, kad ir koks jis būtų, atnešė rezultatą. Pataisos buvo priimtos, tačiau ar jos ką nors pakeis iš esmės? Ar visuomeninis transliuotojas nuo šiol bus skaidresnis bei geriau pasirengęs efektyviai ir atsakingai panaudoti įspūdingai išaugusį biudžetą?

Nuoširdžiai pasakysiu, nežinau, ar kas iš didžiųjų kovotojų jaučiasi nugalėję. Bet man atrodo, kad bent šiek tiek pralaimėjome mes visi. Visa Lietuva. Nes šiandien, parodę vienas kitam vidurinį pirštą, mes dar mažiau pasitikime vieni kitais. Ir net švenčiausi demokratijos principai, kaip žodžio laisvė, atrodo šiek tiek suteršti ir praradę savo prigimtinį spindesį. Tai – tikrai didelis nuostolis mums visiems“, – kalbėjo šalies vadovas.

Kliuvo buvusiai valdančiajai daugumai

Kalbėdamas apie migraciją prezidentas kritikavo buvusius valdančiuosius:

„Jau matėme, kaip tai ketverius metus darė praėjusios Seimo kadencijos valdantieji, tuo pat metu įsileisdami vis daugiau ekonominių migrantų. Šiandien jie, viską pamiršę, kitus kaltina populizmu.“

Jis teigė, kad, nors Lietuvai reikia imigrantų indėlio, kad nepritrūktume darbo jėgos, visgi būtų didelė klaida tikėtis, kad nevaldoma imigracija paslėps valstybės demografinius skaudulius.

„Kad ir kas nutiktų, Lietuva turi išlikti lietuviška. Todėl pasisakau už griežtesnę migracijos politiką ir laikino darbo leidimų sistemą.

Taip pat kviečiu dar labiau skatinti grįžtamąją migraciją, plėtojant lituanistinį švietimą užsienyje, sudarant geresnes sąlygas sugrįžti jaunoms šeimoms su vaikais.

Lengviausias kelias – aimanuoti, kad nieko neįmanoma padaryti, kad toks jau tas šiuolaikinis žmogus, norintis daugiau komforto ir mažiau rūpesčių“, – kalbėjo G. Nausėda.

Apsaugojo Energetikos ministeriją

Prezidentas sakė per praėjusius metus turėjo ne vieną progą įsitikinti, kad politika ne visada yra malonus reikalas.

„Man asmeniškai tikrai daug kainavo pastangos apsaugoti Energetikos ministeriją, o kartu su ja – ir kertinius valstybės interesus. Negalėjau leisti, kad šiai ministerijai stotų vadovauti politinė jėga, kurią net jos partneriai kaltino antivalstybiniu požiūriu.

Negalėjau leisti, kad į dešimtmečius kurtą Lietuvos energetinę nepriklausomybę kėsintųsi tamsūs privačių interesų šešėliai“, – omenyje turėdamas „Nemuno aušrą“ sakė šalies vadovas.

Anot G. Nausėdos, šios pastangos netiesiogiai išjudino kitus politinius procesus, o mainai valdančiosios koalicijos viduje papildomą naštą uždėjo kultūros sektoriui.

„Puikiai suprantu Lietuvos kultūros ir pilietinės bendruomenės nuoskaudą bei pyktį. Suprantu, kad sudėtingas Vyriausybės formavimo procesas tik dar labiau supriešino visuomenę. Kaip valstybės vadovas, jaučiuosi už tai atsakingas“, – kalbėjo prezidentas.

Tačiau, pasak G. Nausėdos, patirtas sukrėtimas daugybę žmonių paskatino tapti aktyviais visuomeninio gyvenimo ir politinių procesų dalyviais.

Patvirtino – Mindaugas Sinkevičius bus premjeru

Prezidentas priminė, kad sukrėtimas daugybę žmonių paskatino tapti aktyviais visuomeninio gyvenimo ir politinių procesų dalyviais. Tačiau tam, anot šalies vadovo, prireikė per daug laiko.

„Per daug buvo peržengtų raudonų linijų, per daug lašų kantrybės taurėje, per daug dėmesio visuomenės skaldytojams.

Tačiau sprendimas priimtas, ir tai – labai svarbus atskaitos taškas mūsų valstybei. Socialdemokratų partijos vadovas Mindaugas Sinkevičius apsisprendė vadovauti Vyriausybei. Ši pozicija – ne apie reitingus ir maudymąsi žiniasklaidos palankumo spinduliuose, o apie unikalią progą priimti sprendimus, lemsiančius ilgalaikę Lietuvos ateitį“, – kalbėjo prezidentas.

Jis sakė ketinantis konstruktyviai bendradarbiauti su visomis politinėmis jėgomis, kad Lietuvos valstybė būtų išsaugota šimtmečiams į priekį, kad būtų saugi ir stipri.

„Lietuvos žmonės yra neįtikėtinai darbštūs ir talentingi. Per keletą dešimtmečių sukūrėme šiuolaikišką europietišką valstybę, į kurios ekonominę ir socialinę pažangą su nuostaba žvelgia daugybė užsienio lyderių, su kuriais teko bendrauti.

Mūsų visų misija – sukurti tokią atgrasymo sieną, kurios neįveiktų pikčiausi kėslai. Atsverti melą tiesa, pyktį – šviesa, intrigas ir demagogiją – darbu. Tikiu, tai yra misija įmanoma“, – Seime kalbėjo šalies vadovas.