Buhalterinė eilutė ar realūs pinigai: Kaunas giriasi šimtais milijonų oro erdvės gynybai

„Nauji gynybos ministrai galės džiaugtis normalia oro erdvės gynyba“, – sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, vardydamas sumas, kasmet skiriamas šalies oro erdvės saugumui užtikrinti. Tačiau buvusiam ministrui Arvydui Anušauskui neaišku, ką tomis sumomis R. Kaunas bandė pasakyti. Tuo metu buvęs premjeras S. Skvernelis pabrėžia: jo valdymo laikotarpiu reikėjo kamšyti skyles ir pasiekti 2 proc. nuo BVP finansavimą gynybai.

Krašto apsaugos ministras R. Kaunas gegužės pabaigoje Seime vykusios Vyriausybės valandos metu vardijo, kiek pinigų nuo 2019-ųjų buvo skirta konkrečiai tik oro erdvės gynybai.

Kaip dėstė ministras, 2019-aisiais tik oro erdvės gynybai nebuvo skirta nė euro. Po metų, 2020-aisiais, ši suma jau siekė 25 mln. eurų, tačiau 2021-aisiais sumažėjo iki 12 mln. eurų. Ši suma daugiau nei penkis kartus išaugo 2022-aisiais ir siekė 62 mln. eurų.

Daugiau pinigų oro erdvės gynybai buvo skirta 2023-aisiais – 78 mln. eurų, 2024-aisiais ši suma siekė 217 mln., o 2025-aisiais – 284 mln. eurų.

Šiais metais, kaip Vyriausybės valandoje sakė R. Kaunas, tik oro erdvės gynybos poreikiams skiriama 524 mln. eurų.

„Tai yra dvigubai daugiau nei praeitais metais, beveik trigubai daugiau nei užpraeitais metais. Tai yra realybė. Jeigu mes anksčiau neskyrėme pinigų oro erdvės gynybai, tai šiandien turime faktines aplinkybes, [kad] šiemet, praeitais metais, užpraeitais metais mes pradėjome adekvačiai finansuoti oro erdvės gynybos poreikius.

Todėl nauji gynybos ministrai, kurie bus po manęs, galės džiaugtis normalia oro erdvės gynyba. Mano dalia šiandien yra kuo greičiau viską padaryti, ir aš tą dalią nešu, tai įgyvendinsiu“, – Seimo nariams dėstė R. Kaunas.

Krašto apsaugos ministerija portalui LRT.lt komentavo, kad oro erdvės gynyba ir stebėjimas jau daugiau kaip dešimtmetį yra vienas svarbiausių Lietuvos gynybos prioritetų, matomas nuoseklus ir reikšmingas investicijų augimas.

Buvo kamšomos skylės

Portalas LRT.lt taip pat paklausė Krašto apsaugos ministerijos, kiek gynybos biudžeto lėšų tik oro erdvės gynybai buvo skirta 2016–2018 metais.

Apie šį laikotarpį R. Kaunas parlamento posėdyje nekalbėjo, jis minėjo 2019 ir 2020 metus, kai veikė Sauliaus Skvernelio vadovauta Vyriausybė. Nutarėme pažvelgti ne į pusę šios kadencijos, o į visą ketverių metų septynioliktojo ministrų kabineto laikotarpį.

Kaip minėta, Seimo posėdyje R. Kaunas pabrėžė, kad 2019-aisiais tik oro erdvės gynybai biudžete lėšų nebuvo numatyta. Ministras kalbėjo, kad lėšų oro erdvės gynybai jau buvo numatyta 2020-aisiais.

Pinigų oro erdvės gynybai, kaip sakė dabartinis ministras, buvo skirta ir 2021-aisiais, tačiau kone perpus mažiau nei prieš metus. Tiesa, nors 2021-aisiais jau veikė Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas, biudžetą tiems metams sudarė dar S. Skvernelio komanda.

Tiesa, pats buvęs premjeras S. Skvernelis portalui LRT.lt sakė net nepamenantis, ar tuo metu buvo atskirai diskutuojama apie oro erdvės gynybos poreikius. Jis priminė, kad tuomet buvo siekis apskritai atliepti jau esamus kariuomenės poreikius ir pasiekti 2 proc. nuo BVP finansavimą gynybai.

„Nebeatsimenu, tiek laiko praėjo. Bet reikia atsiminti esminį dalyką – ne apie oro gynybos, sausumos finansavimą ar dar kažką [buvo kalbama]. Tuomet apskritai buvo tikslas tinkamai bent minimaliai finansuoti esamus kariuomenės poreikius.

Prisiminkime, mes net 2 proc. nuo BVP neturėjome. Mes sugebėjome tai padaryti ir tą pasiekti. Tiesiog buvo kamšomos skylės, visa tai, kas buvo neišvystyta. Dėl oro erdvės gynybos konkrečiai neatsimenu, bet buvo didelis poreikis viskam“, – portalui LRT.lt kalbėjo buvęs Vyriausybės vadovas.

Pasak S. Skvernelio, kalbant apie gynybos politiką ir finansavimą jo ministrų kabineto valdymo metais, buvo matyti, kad „kur bepaimsi, ten trūksta“. Be to, didelių problemų kilo ir dėl sienos apsaugos.

„Visur trūko finansų. Tas iššūkis buvo gana svarbus. Buvo įsigyta labai reikalinga ginkluotė, kalbant tiek apie haubicas, tiek apie sraigtasparnius, tiek apie kovos mašinas. Kontraktų buvo daugybė pasirašyta. Dėl kažkokių atskirų elementų, tai oro erdvės gynyba tada net ne prioritetas buvo“, – pabrėžė buvęs ministras pirmininkas.

Tiesa, svarbu paminėti, kad net jei oro erdvės gynyba ir nebuvo prioritetas, vis dėlto 2017 metais paskelbta, kad pasirašyta sutartis dėl vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS pirkimo Lietuvos kariuomenei. Tam buvo numatyta 110 mln. eurų.

„Su NASAMS mes įsigyjame sukomplektuotą ir integruotą vidutinio nuotolio oro gynybos pajėgumą, kurio trūko ir kurio iki šiol neturėjome. Taip iš dalies užpildome vieną didžiausių šalies gynybos spragų – oro erdvės apsaugą“, – tuomet sakė krašto apsaugos ministru buvęs Raimundas Karoblis.

Nors įsigijimą inicijavo S. Skvernelio Vyriausybė, sistema į Lietuvą atkeliavo jau Ingridos Šimonytės vadovavimo laikotarpiu.

Be to, svarbu paminėti, kad bendrą požiūrį į oro erdvės gynybą iš esmės pakeitė Rusijos plataus masto karas prieš Ukrainą, prasidėjęs 2022-ųjų vasario 24-ąją. Tuo metu Lietuvoje veikė Ingridos Šimonytės vadovaujama konservatorių Vyriausybė. Tai atsispindi ir R. Kauno įvardytose oro erdvės gynybos finansavimo sumose.

Nesupranta, ką ministras norėjo pasakyti

Visgi buvusiam Ingridos Šimonytės kabineto krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui kilo klausimų dėl to, ką R. Kaunas turėjo omenyje vardydamas, kaip teigė, tik oro erdvės gynybai skirtas sumas.

„Ar kokius nors buhalterinius pervedimus už pirkimus, ar dar kažką“, – svarstė A. Anušauskas.

Buvęs ministras kalbėjo, kad pirkimai gynybos pramonėje vidutiniškai trunka apie trejus metus, o pavedimai už ginkluotę atliekami neiškart. Kaip pavyzdį jis pateikė pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimą.

„Jie buvo užsakyti, bet kai pirmieji atkeliavo, pasirodė, kad jie turi tam tikrų trūkumų, – naujas ginklas, reikia tobulinti. Pirmieji atkeliavo 2020 metų pabaigoje, bet atsitiko kovidas, nebuvo kam tobulinti, ir per 2021 metus tiesiog nepavyko tų trūkumų pašalinti. Bet pavedimai už techniką, kuri turi nepašalintų trūkumų, atliekami nebuvo.

Galiausiai po metų viskas buvo sutvarkyta. Ir kaip man tai buhalteriškai parodyti? Technika yra, ji tvarkoma, bet už ją nesumokėta. Iš šalies žiūrint atrodytų, kad pinigai nesumokėti, vadinasi, nieko nepadaryta. Bet procesas vyko ir pinigai buvo sumokėti, kai buvo padaryta, galutinis mokėjimas atliktas 2023 metais.

Tai ar aš dabar galėčiau sakyti, kad S. Skvernelio Vyriausybė neskyrė tų 500 mln. eurų? Jie numatė tuos pinigus, tiesiog tie pinigų judėjimai, pervedimai vyko tik padarius reikalingus darbus“, – portalui LRT.lt kalbėjo buvęs ministras.

Panaši situacija, anot A. Anušausko, buvo ir yra matyti kalbant ir apie oro gynybos ginkluotės pirkimus. Pavyzdžiui, 2020 metais į Lietuvą atkeliavo taip pat S. Skvernelio ministrų kabineto darbo metais pirkta NASAMS sistema, kuri pradėta naudoti tik 2022-aisiais.

„2022-aisiais buvo sudaryta sutartis dėl antros baterijos įsigijimo, kuria, mačiau, ministras R. Kaunas dabar jau pasidžiaugė, kad ji atvyko į Lietuvą. Bet tai 2022 metų sutartis. Dar buvo sudaromos papildomos sutartys su švedais dėl artimojo nuotolio MSHORAD sistemos, mobilioji baterija įsigyta, bet ji atkeliauti turėjo tik šiais metais“, – vardijo A. Anušauskas.

Jis priminė ir kad 2024-aisiais ministro pareigas iš jo perėmęs Laurynas Kasčiūnas sudarė sutartį dėl trečios NASAMS sistemos ir dar vienos MSHORAD sistemos įsigijimo. Bet, kadangi tokie pirkimai trunka apie trejus metus, į Lietuvą ginkluotė konservatorių valdymo metais atvykti nebespėjo.

„Bet už visa tai buvo mokami pinigai, ir, manau, ministras R. Kaunas norėjo tiesiog pasigirti ir pateikė kokius nors buhalterinius pavedimus, kurie su realybe ne visada turi sąlytį. <...> Mačiau, ministras prie NASAMS [fotografavosi].

Galėjo, aišku, buvusius ministrus pasikviesti, nes kol kas nėra nė vieno pirkimo, kur ne tik sutartį sudarai, o gauni įrangą. Ši Vyriausybė dar neturi jokių pirkimų. Mes suprantame dėl ko – vidutiniškai trejus metus užtrunka, kol gauni. <...> Manau, šiuo atveju [kalbėdamas apie 2026-uosius], jis susumavo sutarčių kaštus.

Tai nereiškia, kad atkeliaus įranga už pusę milijardo. Ji atkeliaus dabar, bet už anksčiau apmokėtus sandorius, o šitie 500 mln. eurų tai nebent į ateitį [numatyti]. <...> Nebent turi ką nors daugiau, apie ką nekomunikavo, nes pastebėjau, kad komunikacijos dabar apie įsigijimus yra gerokai mažiau“, – portalui LRT.lt komentavo A. Anušauskas.

Šiemet – 500 mln. eurų oro erdvės gynybai

Krašto apsaugos ministerija portalui LRT.lt komentavo, kad oro erdvės stebėjimas ir gynyba jau daugiau kaip dešimtmetį yra vienas svarbiausių Lietuvos gynybos prioritetų. Lyginant su dabartiniu gynybai skirtu finansavimo lygiu, matomas nuoseklus ir reikšmingas investicijų augimas.

„Vien 2026 m. integruotai oro erdvės gynybai planuojama skirti apie 500 mln. eurų – beveik šešis kartus daugiau nei 2016–2018 m. laikotarpiu. Krašto apsaugos ministerija, atsižvelgdama į karo Ukrainoje pamokas ir nuolat besikeičiančias grėsmes, šiuo metu peržiūri oro ir antidroninės gynybos planus, o esant būtinybei, juos pakoreguoja ir papildomai skiria resursų“, – komentavo ministerija.

Portalas LRT.lt klausė ministerijos, kokios pinigų sumos oro erdvės gynybos finansavimui buvo skiriamos 2016–2018 metais, t. y. laikotarpiu, kai veikė S. Skvernelio ministrų kabinetas. R. Kaunas Seime įvardijo dalį S. Skvernelio Vyriausybės kadencijos skirto finansavimo, todėl norėjome matyti visą tos kadencijos vaizdą.

Krašto apsaugos ministerija nurodė, kad 2016–2018 m. oro erdvės gynybai iš viso buvo suplanuota 103 mln. eurų.

„Šios investicijos buvo skirtos pirmiesiems reikšmingiems oro gynybos pajėgumų stiprinimo projektams (NASAMS I-os baterijos bei GROM, RBS-70 ir NASAMS raketų įsigijimams), kurie sudarė pagrindą tolesnei daugiasluoksnės oro erdvės gynybos sistemos plėtrai“, – nurodoma Krašto apsaugos ministerijos komentare portalui LRT.lt.

Nuo 2016 iki 2025 metų oro gynybos pajėgumams buvo suplanuota apie 781 mln. eurų. Tuo metu R. Kauno Seime įvardytos sumos kartu sudėjus bei įskaitant ir 2026-ųjų finansavimą sudaro kiek daugiau nei 1,2 mlrd. eurų.

Kaip nurodė Krašto apsaugos ministerija, per 2016–2025 metus Lietuva nuosekliai stiprino oro erdvės stebėjimo, gynybos, elektroninės kovos ir kovos su bepiločiais orlaiviais pajėgumus. Buvo įsigyjami radarai ir kiti oro erdvės stebėjimo jutikliai, įvairaus nuotolio oro gynybos sistemos, raketos, elektroninės kovos bei antidroninės priemonės.

„Dalis sistemų jau yra perduotos Lietuvos kariuomenei, dalies pristatymas vyksta pagal sudarytas sutartis, o kai kurie projektai įgyvendinami etapais. Tokiu būdu užtikrinamas nuoseklus ir ilgalaikis oro gynybos pajėgumų stiprinimas.

Norime pabrėžti, jog oro erdvės gynybos plėtra apima ne tik ginkluotės įsigijimą, bet ir visos integruotos sistemos vystymą – nuo aptikimo ir perspėjimo iki neutralizavimo ir kritinės infrastruktūros apsaugos“, – komentavo Krašto apsaugos ministerija.

Šiemet integruotai oro erdvės gynybai planuojama skirti apie 500 mln. eurų. 2027–2030 m. pagal SAFE mechanizmą integruotai oro erdvės gynybai papildomai planuojama apie 822 mln. eurų.

Ministerija nurodė, kad šiuo metu diegiamos papildomos priemonės, skirtos mažų oro taikinių aptikimo, identifikavimo ir neutralizavimo pajėgumams stiprinti, įgyvendinant integruotą oro erdvės gynybos modelį.

Vykdant Valstybės gynimo tarybos sprendimą, įsigyti ir 2026 m. balandžio mėn. pristatyti trumpojo nuotolio radarai „Giraffe“ reikšmingai stiprina gebėjimą aptikti žemai skrendančius ir mažo radarinio atspindžio objektus.

Taip pat įsigyjama pasyviųjų radarų, plečiamas jutiklių tinklas ir stiprinamos elektroninės kovos priemonės. Lygiagrečiai testuojamos ir planuojamos įsigyti pažangios priešdroninės sistemos, vystomos mobiliosios aptikimo ir neutralizavimo priemonės, stiprinamos elektroninės kovos galimybės.

„Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą plėtoti daugiasluoksnę, integruotą oro erdvės gynybos sistemą, apimančią oro erdvės stebėjimą, išankstinį perspėjimą, gynybą ir esminės infrastruktūros apsaugą.

Trumpuoju laikotarpiu prioritetas skiriamas priešdroniniams pajėgumams stiprinti oro erdvės stebėjimo, aptikimo ir reagavimo srityse, įskaitant radarų ir neutralizavimo sistemų įsigijimą pagal galiojančias sutartis. Papildomai taikomas pagreitintas testavimo modelis, leidžiantis išbandyti technologijas realiomis sąlygomis, pasitelkiant ir sąjungininkų dislokuojamus pajėgumus Lietuvoje“, – rašoma ministerijos komentare.

Vidutiniu laikotarpiu, įgyvendinant suplanuotą apie 500 mln. eurų vertės priešdroninės oro gynybos paketą, numatomas nuoseklus pajėgumų stiprinimas 2026–2028 m., atsižvelgiant į tai, kad dalies sistemų gamyba ir pristatymas gali užtrukti iki 18–24 mėnesių. Šiuo laikotarpiu bus plečiamos oro erdvės stebėjimo galimybės, įsigyjant papildomų trumpojo ir vidutinio nuotolio radarų, taip pat kitų tipų jutiklių, ir vystomos dronų neutralizavimo priemonės.

Ilgalaikėje perspektyvoje pagrindinis dėmesys skiriamas struktūriniam oro erdvės gynybos stiprinimui. Papildomai numatyta padvigubinti vidutinio nuotolio radarų skaičių, reikšmingai išplėsti mobiliųjų radarų parką, tris kartus padidinti stacionarių kompensacinių radarų skaičių ir stiprinti elektroninės, akustinės ir signalų žvalgybos pajėgumus.