captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rinkimų komitetai kelia aistras: etiketė kita, bet turinys – tas pats

Vis daugiau visuomeninių komitetų šturmuoja savivaldybes. Per praėjusius rinkimus jų buvo 58, o artėjant 2019-ųjų savivaldos rinkimams šis skaičius jau persirito per 200. Prezidentė Dalia Grybauskaitė labai optimistiškai sutikusi nepartinių galimybę dalyvauti savivaldos rinkimuose, skaitydama metinį pranešimą jau nebuvo tokia geranoriška.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Anot jos, rinkimų komitetai, turėję suteikti daugiau demokratijos, paskatinti nepartinių žmonių dalyvavimą rinkimuose, deja, tampa vienkartinės demokratijos grimasa su politinių atskalūnų reanimacija, neaiškiu finansavimu, menka kontrole ir su vieninteliu tikslu – siekti valdžios.

Apie tai, ar tarsi grybai po lietaus dygstantys visuomeniniai komitetai gali nužudyti partijas, pirmadienį diskutuota laidoje LRT Forumas.

Prezidentės žodžiuose mato tiesos

Pasirinkęs dalyvauti savivaldos rinkimuose su visuomeniniu komiteto ir dėl to narystės Liberalų sąjūdyje atsisakęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius laidoje kalbėjo, kad prezidentės žodžiuose apie rinkimų komitetus yra daug tiesos, kaip ir karčiuose žodžiuose apie politines partijas.

„Man atrodo, mums labai svarbu nepamesti, koks yra tikslas pilietinės visuomenės ir demokratijos. Tikslas yra, kad žmonės būtų įsitraukę ir turėtų pasirinkimą. Man atrodo šia prasme yra sveika, kad mes turime tradicinę partinę sistemą, sveika, kad joje dalyvauti ir komitetai, kurie susibūrė tam tikriems rinkimams“, – kalbėjo R. Šimašius, rinkimų komitetus vadindamas sveikos demokratijos bruožu.

Pasak jo, nors prezidentė ir minėjo, kad komitetai gali būti neaišku, kaip finansuojami, svarbu pabrėžti, kad šalies vadovė nepamini, jog visi komitetai yra tokie, nes lygiai taip pat galima apkaltinti ir visas politines partijas, kad jos yra korumpuotos ir susitepusios.

„Mes galime daug antraščių prikabinti ir jos visos bus teisingos iki tam tikro lygio, nes žmonės apskritai politikais nepasitiki. Politikai turi kalbėti apie tai, kas rūpi Lietuvos žmonėms“, – sakė Vilniaus meras.

BNS nuotr.

Už komitetų – verslo šešėlis?

LRT Forumo vedėjas Raigardas Musnickas citavo partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderį Remigijų Žemaitaitį, anksčiau sakiusį, kad rinkimų komitetai yra „juodų pinigų išgryninimas“ ir kad R. Šimašiaus komitetas yra vienos iš verslo grupių – „Maximos“ – projektas.

Pats „tvarkiečių“ vedlys ir laidoje patvirtino toliau besilaikantis tokios nuomonės: „Jei mes pažiūrėsime į didžiuosiuose miestuose besikuriančius komitetus, tai didžiojoje dalyje jų figūruoja stambus verslas arba verslas, kuris tame rajone turi įtakos.“

R. Žemaitaitis LRT studijoje kalbėjo, kad partijų finansiniai veiksmai griežtai reglamentuoti partijų finansavimo įstatyme ir už visas išleistas lėšas turi būti atsiskaitoma, turi būti sąžiningai vedama buhalterija, priešingu atveju partijai gresia netekti valstybės biudžeto dotacijos, kurią šiuo metu gauna rinkimuose dalyvavusios politinės partijos, priklausomai nuo gautų rinkėjų balsų.

„Šiuo atveju komitetui, kuris yra verslo sukurtas, tokios sankcijos nėra taikomos. Paramų ir pinigų gavimas taikomas tik pagal asociacijų įstatymą“, – dėstė R. Žemaitaitis, tačiau Vilniaus merui R. Šimašiui tokie „Tvarkos ir teisingumo“ lyderio žodžiai nepatiko ir jis rėžė: „Jūs bent pažiūrėkite man į akis, kai meluojate.“

R. Žemaitaitis, E. Genio/LRT nuotr.

G. Landsbergis: tai – hibridinė demokratija

Paklaustas, ar pritaria profesoriaus Vytauto Landsbergio žodžiams, kad komitetai yra „gaujų saujutės ir chebrelės“, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos lyderis Gabrielius Landsbergis sakė, kad buvo tikėtasi, jos su rinkimų komitetais ateis daugiau demokratijos, nes politiką įsitrauks nepartiniai žmonės, geriau jaučiantys vieno ar kito miesto dvasią.

„Tačiau dabar mes turime hibridinę demokratiją. Tie klausimai išlieka. <...> Man pagrįstai kyla klausimas, iš ko naujieji Vilniaus liberalai finansuos savo kampaniją. Mes matysime plakatus ir panašiai, kaip „socialdarbiečių“ atveju, bus pasakyta, kad tai yra aukos. Kokios aukos? Kas jas sunešė? Kaip jas padarė?“ – klausimus, kurie gali iškilti, vardino G. Landsbergis, pridurdamas, kad vis dar nėra aišku, iš kokių lėšų save beveik metus finansuoja naujai susikūrusi Lietuvos socialdemokratų darbo partija.

Konservatorių lyderis teigė, kad kalbėti apie komitetus ir jų kūrimą galima, tik reikėtų nustoti tai daryti prieš rinkimus ir siekti užtikrinti, kad politinė kontrolė, teisėsaugos ir finansinė kontrolė vyktų ir būtų veiksminga. Jis taip pat kėlė klausimus dėl valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – ar galima sakyti, kad jie ne komitetas, jei pusė jų frakcijos yra nepartiniai asmenys?

„Socdarbiečiai“ apskritai atskilę nuo partijos ir bando sau išsikovoti finansavimą. Sakau, tai yra hibridinė demokratija, kurią apibūdinti šiandien yra nepaprastai sudėtinga. Tie, kurie priima sprendimus, yra suinteresuoti, kad būtų kuo didesnė pelkė, kad kuo mažiau mes matytume dalykų, dėl to jie dabar balsuoja, kad būtų galima koalicijas daryti (tarp partijų ir rinkimų komitetų  - Aut.)“, – kalbėjo TS-LKD lyderis.

G. Landsbergis, E. Genio/LRT nuotr.

Įstatymo nuostatos – kaip ir partijoms

Judėjimo „Pirmyn, Lietuva“ pirmininkas Artūras Paulauskas teigė, kad komitetams galioja tos pačios finansavimo nuostatos numatytos įstatyme, kaip ir partijoms, todėl tai, kaip panaudojamos lėšos ir iš kur jos yra gaunamos turi prižiūrėti Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir kitos institucijos.

„Iš tikro, komitetai taip sukurti, kad komitetas sukuriamas rinkimų metu, o pasibaigus rinkimams komitetas išsiskirsto. Man atrodo, kad čia nėra logikos“, – sakė A. Palauskas. Anot jo, komitetai turi pateikti ataskaitas, kuriose nurodomos visos rinkimų metu gautos pajamos, o VRK turi paklausti, iš kur tie pinigai, ar nebuvo pažeisti įstatymai ir t.t. Be to, jis teigė, kad tiek partijos, tiek rinkimai po kiekvienų rinkimų daro auditą.

Politologė: saldainio etiketė kita, bet turinys tas pats

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė sakė, yra nė vieno iš laidoje dalyvavusių politiko neteko matyto Seime labai rimtai diskutuojant rinkimų komitetų klausimu.

„Kaip buvo šių metų rugpjūtis, gavome informaciją iš VRK, kad vyriausybėje sudaryta darbo grupė, kuri turėtų teikti įstatymų pataisas, skaidrinant visą procesą. Yra štilis. Ateina rudens sesijos programa. Tiek politologai, tiek žurnalistai naršome skersai išilgai programą – nieko dėl šito klausimo nerandame“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

Pasak jos, komitetas yra kuriamas vieniems rinkimams ir sudaromas įspūdis, kad komitetai neša antipolitikos vėliavą, nors juos veda žinomi politikos vardai. Kaip tokį pavyzdį ji paminėjo 2014 metų Povilą Urbšį ir sąrašą „Kartu“, o artėjančiuose rinkimuose išvysime „Kurkime jaukų miestą kartu“.

„Rinkėjai norėjo depolitizavimo, nes nemėgsta partijų, bet yra kitas momentas, kad saldainiuko etiketė kita, bet turinys yra tas pats, rinkėjas yra apgaudinėjamas, nes nepaskaito sudėties iš esmės“, – sakė R. Urbonaitė.

Parengė Modesta Gaučaitė.

BNS nuotr.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...