Keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, kad po Konstitucinio Teismo išaiškinimo Seimas turėtų ratifikuoti Stambulo konvenciją, rodo LRT užsakymu atlikta apklausa. LRT.lt pašnekovės sako, kad dalis politikų naudojasi žmonių baimėmis ir jas kursto, taip siekdami politinių dividendų. Jos pabrėžia, kad Stambulo konvencija skirta kovoti su smurtu, o, ją ratifikavus, eiliniam gyventojui niekas nepasikeičia.
Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” gegužės 16–25 dienomis atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kurios metu apklausti 1027 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 metų amžiaus. Rezultatų paklaida neviršija 3,1 proc.
Gyventojams buvo užduotas toks klausimas: „Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos bei kovos su tokiu smurtu (Stambulo konvencija) neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Kaip manote, ar po šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo Lietuvos Seimas turėtų ratifikuoti Stambulo konvenciją?“
Stambulo konvencija dar vadinama Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo. Tai – tarptautinė sutartis, kuri įpareigoja valstybes kovoti su smurtu prieš moteris ir vaikus.
Lietuva Stambulo konvenciją pasirašė 2013 metais, tačiau tam, kad ji įsigaliotų, ją privalo ratifikuoti Seimas. Tam kelią užkerta dalies politikų baimės dėl „trečiosios lyties“ ir „gender ideologijos“ – baiminamasi, kad Stambulo konvencija skirta socialinės lyties sąvokai Lietuvos teisinėje sistemoje įteisinti ar įveda „privalomą lytinį švietimą“.
Kovo viduryje Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai. Ši KT išvada yra galutinė ir neskundžiama.
Taip pat skaitykite
Šiuo metu Lietuva yra viena iš penkių ES valstybių, neratifikavusių konvencijos. Kartu su Lietuva rikiuojasi Bulgarija, Čekija, Vengrija ir Slovakija.
Taip pat skaitykite
40 proc. gyventojų konvenciją ratifikuotų
Tyrimas parodė, kad keturi iš dešimties 15–74 metų Lietuvos gyventojų mano, kad po paskutinio KT išaiškinimo Seimas turėtų ratifikuoti Stambulo konvenciją, o trys iš dešimties šalies gyventojų su tuo nesutinka. Beveik trys iš dešimties apklaustųjų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.
Tam, kad Seimas turėtų ratifikuoti Stambulo konvenciją, dažniau pritaria 15–29 metų jaunimas (52 proc. pasisako už ratifikavimą, 20 proc. tam prieštarauja) bei 30–49 metų žmonės (43 proc. mano, kad reikia ratifikuoti, 34 proc. – kad nereikia).
Su tuo dažniau sutinka miestų gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu, gyventojai su didžiausiomis (virš 2000 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (47 proc.), specialistai ir tarnautojai (50 proc.) bei besimokantis jaunimas (47 proc.), dešiniųjų politinių pažiūrų respondentai (47 proc.).
Su tuo, kad Seimas turėtų ratifikuoti Stambulo konvenciją, dažniau nesutinka vyresni nei 50 metų žmonės (33 proc. mano, kad reikia ratifikuoti, ir 35 proc. – kad nereikia) bei ne lietuvių tautybės gyventojai (27 proc. mano, kad reikia ratifikuoti, ir 37 proc. – ne).
Kai kurių gyventojų grupių nuomonė šiuo klausimu pasidalijo po lygiai – gyvenančių kaime, respondentų su mažiausiomis šeimos pajamomis, vadovų, darbininkų ir ūkininkų bei pensininkų.
Šiuo klausimu aiškios nuomonės dažniau neturi respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (46 proc.), respondentai kaime (36 proc.) ir lenkų tautybės gyventojai (49 proc.).
Daugiau informacijos ir didesnis atvirumas pokyčiams
Kalbėdama apie apklausos rezultatus, asociacijos „Lygiai“ direktorė, viena iš iniciatyvos „Ribologija“ įkūrėjų Reda Jureliavičiūtė sakė, kad sutinkantieji su konvencijos ratifikavimu supranta smurto artimoje aplinkoje problemą.
„Ši grupė supranta, kad smurtas nėra gerai, kad žmogaus teisės yra labai svarbu, o konvencija apsaugo nuo smurto, kad ji – labai svarbus įrankis. Pati pozicija ratifikuoti konvenciją taip pat labai svarbi, tai rodo, kad mums smurto problema svarbi, kad mūsų visuomenei ši problema atrodo aktuali, kad norime ją spręsti“, – LRT.lt teigė R. Jureliavičiūtė.
Pasak jos, jaunimas labiau linkęs palaikyti konvencijos ratifikavimą, o tai galima paaiškinti tuo, kad ši karta augo kitokiomis sąlygomis ir gauna daugiau informacijos. Didesnį palaikymą lemia ir tai, kad jauni žmonės lengviau priima pokyčius ir ne taip stipriai jiems priešinasi.
R. Jureliavičiūtė panašiai aiškino ir didesnį miesto gyventojų palaikymą konvencijos ratifikavimui – šie žmonės mato daugiau įvairovės, dažniau susiduria su kitokiu požiūriu, kultūra ar kitokio išsilavinimo žmonėmis, o tai taip pat augina toleranciją.
Taip pat skaitykite
Sprendimas – ne gyventojų, o politikų rankose
Su tuo, kad nuomonę apie konvenciją lemia žinios, sutiko ir fondo „Frida“ įkūrėja Daiva Baranauskė. Ji svarstė, kad dalis žmonių yra labiau paveikti stereotipų, tačiau kartu atkreipė dėmesį į tai, kad peno dezinformacijai duoda ir nepasitikėjimas ekspertais.
„Atkūrus nepriklausomybę, (...) ekspertų nuomonė ir pozicija visuomenėje buvo autoritetas. Dabar tai visiškai nėra argumentas, ekspertų pozicija – tokia pati nuomonė kaip bet kurio Jono Jonaičio iš Balbieriškio.
Žmonėms visiškai tas pats, ar 20 metų gilinaisi į lyčių lygybės ir žmogaus teisių sritį, ar nesigilinai, kokius mokslus baigei. Tai yra tavo nuomonė. Visų nuomonės lygiavertės“, – kritikavo D. Baranauskė.
Tiesa, pridūrė ji, priimti sprendimus dėl konvencijos ratifikavimo turi politikai: „Jei klaustume žmonių nuomonės, moterys iki šiol neturėtų balsavimo teisės, neturėtų kai kurių reprodukcinių teisių“, – akcentavo fondo „Frida“ įkūrėja.
Baimė ir žinių trūkumas
Pasak D. Baranauskės, didelės įtakos neigiamam nusiteikimui prieš Stambulo konvenciją padarė Bažnyčia ir Rusijos dezinformacija.
„Nuo pat konvencijos pasirašymo dienos buvo labai didelė dezinformacijos kampanija – ne be Bažnyčios įtakos, Bažnyčia šiuo klausimu padarė labai juodą darbą. Antrą dalį juodo darbo daro mūsų kaimyninė valstybė“, – LRT.lt sakė D. Baranauskė.
Jos teigimu, Rusija supranta emocingomis temomis galinti paveikti žmones, todėl tuo naudojasi. Fondo „Frida“ įkūrėja taip pat kritikavo politikus, išsigandusius ir nesugebėjusius ratifikuoti konvencijos.
„Politikai labai išsigando, nes Bažnyčia pasisakė „ne, mes nepritariame, neleidžiame“. Jei konvencija būtų iš karto ratifikuota, bangos būtų nuvilnijusios ir ginčai būtų pasibaigę. Būtume jau turėję ir šį įrankį naudoję. Kiti politikai tuo naudojasi siekdami sau naudos, dar kiti – dėl žioplumo, bet nelabai tikiu, kad per tiek metų yra tiek žioplų politikų“, – ironizavo D. Baranauskė.
Su tuo sutiko ir viena „Ribologijos“ įkūrėjų – R. Jureliavičiūtės teigimu, nežinojimas kuria pažeidžiamumą, kuriuo gali pasinaudoti ir politikai, Stambulo konvencijos temą paverčiantys būdu palenkti rinkėjus.
Viena „Ribologijos“ įkūrėjų taip pat sutiko, kad kai kuriuos gali veikti iš Rusijos ateinanti dezinformacija, tačiau, pridūrė ji, dalis žmonių konvenciją gali palaikyti ne tik dėl kovos su smurtu, bet ir dėl kovos su Rusijos skleidžiamais naratyvais.
„Dalis žmonių nori nešti visiškai priešingą politiką, nei vykdo Rusija, būti kuo arčiau kitos pusės. (...) O prie to, kad dalis žmonių nepalaiko konvencijos ratifikavimo, šalia manipuliacijų prisideda ir nežinojimas bei baimė“, – pastebėjo R. Jureliavičiūtė.
Problemos šaknys – stereotipai
Smurto prieš moteris priežastys glūdi stereotipuose, kurie keičiasi lėtai, – pastebėjo R. Jureliavičiūtė. Anot jos, stereotipai visuomenėje gajūs, kadangi įvairios nuostatos žmonių mintyse giliai įsišaknijusios ir kartojamos daugybę metų.
„Atsikratyti stereotipų yra labai sunku, tuo labiau, yra daug įtikėjimo, daug nežinojimo, o tada labai lengva pasiklysti“, – akcentavo „Ribologijos“ bendrakūrė.
Kaip pridūrė ji, siekiant spręsti smurto artimoje aplinkoje problemą, visų pirma ir turime kalbėti apie stereotipinius lyčių vaidmenis, juos keisti.
„Jei stereotipų šaknys labai giliai, nesvarbu, kad nukirsime jų viršūnę. Tradiciniai lyčių vaidmenys labai gajūs, o dirbti su stereotipais ir lyčių vaidmenimis labai svarbu, nes tai – problemos šaknys“, – pažymėjo R. Jureliavičiūtė.
Jai antrino fondo „Frida“ įkūrėja D. Baranauskė – ji akcentavo, kad Stambulo konvencija nėra tik teisinis dokumentas. Pasak jos, konvencija svarbi ir keičiant visuomenės nuostatas.
„Jei nė kiek neauklėjame jaunesnės kartos, dalis jos auga su tokiomis pačiomis nuostatomis, kad moteris galima žeminti, kad moteris yra kažkokia menkesnė būtybė, anekdotų objektas. Kasdienis seksizmas bujoja, o tai yra pagrindinė smurto prieš moteris priežastis“, – teigė D. Baranauskė.
Paprastam žmogui gyvenimas nepasikeičia
Fondo „Frida“ įkūrėja pastebėjo, kad mūsų įstatymai, kovojantys su smurtu, fragmentiški, neturime nuoseklaus požiūrio ir „įrankių dėžutės“, kuri leistų užkardyti smurtą artimoje aplinkoje.
„Mūsų valstybė neturi vieningo atsako į smurtą“, – apgailestavo D. Baranauskė.
Pasak R. Jureliavičiūtės, Stambulo konvencijos tema – pernelyg išpūstas burbulas, kai kurstoma baimė, o žmonės gąsdinami neva slaptais konvencijos siekiais.
„Baimė tokia didelė, kad turime trūks plyš laikytis ir neratifikuoti konvencijos. Žmonės kažkodėl neatvėrė akių ir nepažiūrėjo į kitas šalis, kuriose konvencija ratifikuota. Ratifikavus konvenciją, paprastam žmogui niekas nepasikeičia, o nuo smurto nukenčiantys žmonės įgauna papildomą apsaugos sluoksnį“, – pabrėžė „Ribologijos“ bendrakūrė.
Jos vertinimu, ratifikuodama konvenciją, valstybė ne tik pripažįsta smurto artimoje aplinkoje problemą, bet ir brėžia ribas, parodo, kad smurtas netoleruojamas, o valstybė dirba tam, kad apsaugotų žmones.
„Ribų brėžimas yra labai svarbi žinutė, koks elgesys mums tinkamas ir kokioje visuomenėje mes norime gyventi. Norime gyventi visuomenėje be smurto, sakome, kad smurtas yra ne šeimos reikalas, kad turi būti mechanizmai, apsaugantys žmones nuo smurto.
Svarbu parodyti valstybės poziciją, kad ta problema mums svarbi, kad nenorime toleruoti smurto, o norime su tuo dorotis, turėti daugiau mechanizmų, kurie gali padėti nukentėjusiems. Tai labai svarbi žinutė ir nukentėjusiems žmonėms, ir smurtaujantiems“, – tvirtino R. Jureliavičiūtė.
