Ketvirtadienį Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai. Ši KT išvada yra galutinė ir neskundžiama. LRT.lt paaiškina, kas yra Stambulo konvencija, ką reiškia socialinės lyties sąvoka ir KT sprendimas.
Stambulo konvencija sutrumpintai vadinama Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo. Tai – tarptautinė sutartis, kuri įpareigoja valstybes kovoti su smurtu prieš moteris ir vaikus.
2011 metais Stambule priimta konvencija nustato tarptautinius kovos su smurtu prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos standartus.
Lietuva Stambulo konvenciją pasirašė 2013 metais, tačiau tam, kad ji įsigaliotų, ją privalo ratifikuoti Seimas. Tam kelią užkerta dalies politikų baimės dėl „trečiosios lyties“ ir „gender ideologijos“ – baiminamasi, kad Stambulo konvencija skirta įteisinti socialinės lyties sąvokai Lietuvos teisinėje sistemoje ar įveda „privalomą lytinį švietimą“.
Šiuo metu konvenciją yra ratifikavusios 38 iš 46 Europos Tarybos narių. Praėjusių metų rudenį konvenciją ratifikavo ir Latvijos parlamentas.
Kas rašoma Stambulo konvencijoje?
Konvencija pasmerkia „visų formų smurtą prieš moteris ir smurtą šeimoje“, pripažįsta, kad „esminis smurto prieš moteris prevencijos elementas yra moterų ir vyrų de jure ir de facto lygybės įgyvendinimas“.
Konvencijoje teigiama, kad dėl smurto šeimoje neproporcingai dažniau kenčia moterys, tačiau vyrai taip pat gali tapti smurto šeimoje aukomis, o vaikai būna smurto šeimoje aukos, įskaitant atvejus, kai jie yra smurto savo šeimoje liudininkai.
Socialinės lyties sąvoka konvencijoje iš tiesų vartojama, ji apibūdinama kaip „socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena, veikla ir bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams“.
Kova su smurtu
Stambulo konvencijoje nurodoma, kad konvencijos nuostatas, ypač dėl smurto aukų teisių apsaugojimo, valstybės įgyvendintų be diskriminacijos dėl bet kokių priežasčių, pavyzdžiui, biologinės ar socialinės lyties ir kitų savybių.
Tarp įsipareigojimų ratifikavus konvenciją – imtis būtinų priemonių, kad būtų priimta politika, apimanti visas priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią visų formų smurtui. Šalys taip pat įsipareigoja skirti tinkamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius kovai su smurtu ir jo prevencijai.
Konvenciją ratifikavusios šalys turėtų paskirti arba įsteigti vieną ar daugiau oficialių įstaigų, atsakingų už politikos ir priemonių, skirtų smurto prevencijai ir kovai su juo, koordinavimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą.
Tarp kitų įsipareigojimų – imtis būtinų priemonių, kuriomis būtų skatinami socialinių ir kultūrinių moterų ir vyrų elgsenos modelių pokyčiai, siekiant panaikinti praktiką, grindžiamą žemesnės moterų padėties idėja arba stereotipiniais moterų ir vyrų vaidmenimis.
Konvencijoje dėmesio skiriama ir švietimui – rašoma, kad šalys „tinkamais atvejais imasi būtinų priemonių“, kad į mokymo programą būtų įtraukta pagal gebėjimus pritaikyta medžiaga, pavyzdžiui, moterų ir vyrų lygybės, nestereotipinių lyčių vaidmenų, tarpusavio pagarbos temomis.
KT verdiktas: Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai
Ketvirtadienį KT paskelbė, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai. Ši KT išvada yra galutinė ir neskundžiama.
KT vertinimu, pagrindinis konvencijos tikslas – apsaugoti moteris nuo visų formų smurto, užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui artimoje aplinkoje, patraukti jo vykdytojus baudžiamojon atsakomybėn.
Pasak KT, konvencija siekiama panaikinti visų formų moterų diskriminaciją ir skatinti tikrąją moterų ir vyrų lygybę, o tarp lyčių lygybės užtikrinimo ir smurto prieš moteris esama tiesioginio ryšio.
KT nurodo, kad sąvoka „lyties socialinis aspektas“ reiškia socialiai susiformavusius vaidmenis.
„Tai paaiškina, prieš ką gali būti nukreiptas smurtas – prieš moterį vien todėl, kad ji yra moteris, dėl moteriai paprastai būdingos elgsenos, veiklos ir bruožų, tam tikrų socialiai susiformavusių moterims priskirtų vaidmenų. (...)
Šiomis nuostatomis nėra paneigiama binarinė moters ir vyro lyčių samprata. Jos nesuponuoja galimybės pasirinkti kitokios lyties nei turima biologinė lytis“, – pažymėjo KT pirmininkas.
KT teigimu, konvencijoje reglamentuojamos švietimo srityje galimos prevencijos priemonės, skirtos išvengti smurto prieš moteris, tačiau valstybės nėra įpareigotos diegti konkrečių mokymo programų.
KT taip pat pasisakė, kad Stambulo konvencijos nuostatomis Lietuvos valstybė nėra įpareigota į nacionalinę teisinę sistemą perkelti sąvokų, kurios būtų nesuderinamos su lietuvių kalba.
„Konvencija taip pat nesuponuoja poreikio nustatyti naujas valstybinės kalbos taisykles, kaip antai „belytę kalbą“. Konvencijoje asmuo apibūdinamas kaip tik „vyras“ ir „moteris“ ir nėra vartojama jokia kita forma“, – pabrėžė teismas.
Teismas taip pat nurodė, kad konvencija nereguliuoja šeimos ar santuokos santykių, todėl iš jos nekyla pareiga valstybei pripažinti kitokias šeimas, nei nustatyta Konstitucijoje, ar keisti konstitucinę santuokos sampratą taip, kad santuoka būtų sudaroma ne vyro ir moters laisvu susitarimu.
