Nors dažniausiai dabar kalbama apie prezidento rinkimus, nenumaldomai artėja ir dar vieni – Europos Parlamento – rinkimai. Tiesa, LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa pozityviai nenuteikia. Duomenys rodo, kad beveik 36 proc. gyventojų neketina dalyvauti šiuose rinkimuose, o dar beveik 6 proc. nežino, kurią politinę pajėgą pasirinkti.
2024 metų balandžio mėnesį Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko tyrimą „Lietuvos barometras“, kuris nuo 1993 metų vyko jau 362 kartą. Skelbiant šios apklausos duomenis nuoroda į LRT ir „Baltijos tyrimus“ būtina.
Apklausa vyko 2024 m. balandžio 10–21 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1020 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida – iki 3,1 proc.
Jau birželio 9-ąją Lietuvos gyventojai rinksis prie balsadėžių ir spręs, kas bus tie 11 politikų, kuriuos penkerių metų kadencijai išsiųsime atstovauti Lietuvai Europos Parlamente. Tiesa, jau kurį laiką prognozuojama, kad aktyvumas šiuose rinkimuose bus žemas, o tai patvirtina ir LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
Jos duomenimis, daugiau nei trečdalis rinkėjų net neketina rinkti europarlamentarų, o dar 5,6 proc. nežino, kam atiduos savo balsą.
Visgi tie, kurie ketina birželio 9-ąją ateiti prie balsadėžių, dažniausiai nurodė ketinantys rinktis Lietuvos socialdemokratų partiją, ją į rinkimus veda jos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Mažiausiai gyventojų iš partijų, kurios galiausiai dalyvaus rinkimuose, linkę rinktis Krikščionių sąjungą.
Valdančiųjų reitingai „neglosto“
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį patvirtino, kad dėl 11 Lietuvai tenkančių vietų EP kovos 15 partijų ar koalicijų sąrašų. Tiesa, „Baltijos tyrimų“ apklausos metu šis sąrašas buvo kiek ilgesnis – jame vis dar buvo galima rasti Lietuvos liaudies partiją bei politinę partiją „Lietuvos sąrašas“.
18-mečių ir vyresnių gyventojų apklausa parodė, kad daugiausia respondentų ketina savo balsą atiduoti Lietuvos socialdemokratų partijai. Juos rinktųsi 15,9 proc. apklaustų gyventojų. Šios partijos sąrašą rinkimuose ves V. Blinkevičiūtė.
Kiek mažiau gyventojai linkę rinktis valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovus. Antroje reitingų vietoje atsidūrusiai partijai balsą atiduoti ketina 8,4 proc. respondentų. Konservatorių sąrašą rinkimuose ves Andrius Kubilius.
Kitos valdančiosios koalicijos partijos sulaukė dar mažesnio apklausos dalyvių palaikymo. Liberalų sąjūdį, kurio sąrašo pirmojoje vietoje – Seimo narys Eugenijus Gentvilas, rinktųsi 3,9 proc. apklaustų gyventojų, o Laisvės partijai, kurią į rinkimus veda prezidento posto siekiantis Dainius Žalimas, balsą atiduoti ketina 2,4 proc. gyventojų.
Daugiau už pastarąsias dvi partijas palaikymo gali tikėtis opozicinė eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus į rinkimus vedama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, už kurią balsuotų 7,8 proc. respondentų. Nuo jos nežymiai atsilieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, vedama Aurelijaus Verygos. Ją ketinantys rinktis nurodė 6,8 proc. apklaustų gyventojų.
Taip pat skaitykite
Mažiausiai gyventojų palankumo apklausoje sulaukė Krikščionių sąjunga (jos sąrašą veda Algimantas Rusteika), Lietuvos liaudies partija (jos sąrašą turėjo vesti Nendrė Černiauskienė) ir politinė partija „Lietuvos sąrašas“ (jos sąrašo lyderiu buvo įrašytas Darius Kuolys). Visas šias partijas nurodė ketinantys rinktis 0,1 proc. gyventojų, tačiau pastarosios dvi galutiniame kandidatuojančių partijų sąraše neatsidurs, nes nesurinko reikalingų 10 tūkst. gyventojų parašų.
Nebalsuoti ketina didmiesčių jaunimas
Visgi bet kuriai partijai tenkantį rėmėjų skaičių gerokai lenkia gyventojų, apskritai ketinančių nebalsuoti EP rinkimuose, skaičius. Kaip parodė apklausa, 35,7 proc. apklaustų gyventojų neketina birželio 9-ąją ateiti prie balsadėžių, o dar 5,6 proc. respondentų nežino, ką pasirinkti.
Apklausos duomenys rodo, kad labiau nebalsuoti EP rinkimuose linkusios moterys, 38,5 proc. jų nurodė neketinančios to daryti. Vyrų, kurie neis balsuoti EP rinkimuose, apklausos duomenimis, yra 32,3 proc.
Apklausa taip pat parodė, kad didžiausias balsuoti neketinančių respondentų skaičius – jaunimo nuo 18 iki 29 metų grupėje. Balsuoti neketina 41,7 proc. apklaustų šios amžiaus grupės gyventojų. Dažniausiai prie balsadėžių ketina traukti 50 ir vyresni respondentai, kurių nebalsuoti ketina 32,5 proc.
Žvelgiant į gyvenvietes matyti, kad dažniausiai prie balsadėžių ateiti ketina kaimiškų vietovių gyventojai – jų nebalsuoti ketina 32,5 proc. Šis skaičius gerokai mažesnis nei nebalsuoti ketinančių didmiesčių gyventojų. Iš viso 39,1 proc. respondentų iš didmiesčių nurodė birželio 9-ąją neketinantys eiti atiduoti savo balso.
Dažniausiai EP rinkimuose nebalsuoti ketina nebaigtą vidurinį ar vidurinį išsilavinimą turintys žmonės – atitinkamai 43,1 ir 42,9 proc. Aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių nebalsuoti žada 23,1 proc.
Be to, prie balsadėžių ketina ateiti tik maždaug kas ketvirtas ne lietuvių tautybės Lietuvos gyventojas. Šioje gyventojų grupėje balsuoti neketina 56,8 proc. respondentų. Tuo metu žiūrint į apklaustus lietuvių tautybės gyventojus matyti, kad balso atiduoti nežada 33,8 proc. apklaustųjų.
Kitaip tariant, tarp ketinančių dalyvauti rinkimuose ketvirtadalis (25 proc.) ketina balsuoti už Lietuvos socialdemokratų partiją, po daugiau nei dešimtadalį ketino balsuoti už Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus (13 proc.), Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ (12 proc.) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (11 proc.).
8 proc. tarp ketinančių dalyvauti rinkimuose balsuotų už Darbo partiją, 6 proc. ketino balsuoti už Liberalų sąjūdį bei 5 proc. už Lietuvos regionų partiją.
Tyrimas parodė, kad nuo 1 iki 4 procentų apklaustų gyventojų, kurie ketino ateiti į Europos Parlamento rinkimus, balsuotų už šias 5 partijas: Laisvės partiją (4 proc.), partiją „Laisvė ir teisingumas“ (3 proc.), „Taikos koaliciją“ – Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos ir Žemaičių partijos koaliciją (1 proc.), Nacionalinį susivienijimą (1 proc.) bei Lietuvos žaliųjų partiją (1 proc.). Už likusias 5 partijas ketino balsuoti po mažiau nei vieną procentą rinkėjų, o kas dešimtas (9 proc.) iš ketinančių ateiti į rinkimus dar nepasirinko partijos, už kurią atiduotų savo balsą.
Mano, kad vertinimas – optimistinis
Apie tai, jog beveik 36 proc. respondentų rinkimuose dalyvauti neketina, paklaustas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas portalui LRT.lt teigė, kad jei iš tikro tik toks rinkėjų skaičius neateitų balsuoti, rezultatus dar būtų itin gerais.
Jis priminė, kad kai paskutinį kartą EP rinkimai vyko atskirai, o ne kartu su prezidento rinkimais, prie balsadėžių atėjo vos apie 20 proc. gyventojų. Iki šiol VRK interneto svetainėje skelbiami duomenys rodo, kad 2009-aisiais EP rinkimų dieną balsą atidavė tik beveik 16 proc. gyventojų, dar keli procentai balsavo iš anksto.
„Mane nustebino, kad tai labai nedidelis procentas“, – apie 36 proc. balsuoti neketinančių respondentų kalbėjo R. Vilpišauskas.
Pasak jo, turint omenyje, kad 2009-aisiais nebalsuojančių gyventojų buvo apie 79 proc., minėti 36 proc. atrodo kaip labai nedidelis skaičius.
„Aš manau, kad per daug optimistinis vertinimas. <...> Mano nuomone, čia yra nedidelis procentas, nes jeigu ateitų balsuoti tiek, kiek teigia, kad balsuos, tai būtų labai didelis aktyvumas, įvertinant būtent tai, kad šį kartą EP rinkimai vyks ne tą pačią dieną kaip prezidento rinkimai. Todėl, man atrodo, įdomiausias klausimas, kiek realus aktyvumas bus mažesnis, negu rodo ši apklausa“, – komentavo VU TSPMI profesorius.
Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė kalbėjo, kad dažniausiai į rinkimus balsuoti ateina vyresnio amžiaus rinkėjai, kurie yra išsiugdę dalyvavimo rinkimuose įprotį.
„Jie yra pasiryžę ateiti ne dėl to, kad geriau supranta ir išmano, o tiesiog turi įprotį ateiti, balsuoti, dalyvauti rinkimuose. O kadangi jaunimas to įpročio neturi, o ir žinių jiems trūksta, jie nemato didelio asmeninio intereso, tad turime, ką turime – jiems neįdomu ir jie nežada ateiti“, – teigė G. Burbulytė.
Ar tikrai naudingiausia konservatoriams?
Dar prieš kelis mėnesius, kai paaiškėjo, kad Lietuva EP narius ir prezidentą rinks atskirai, pasigirdo kritikos valdančiosios TS-LKD pusėn, jog jų atstovai nesistengė išsiderėti, kad galėtume abejus rinkimus rengti tą pačią dieną.
Konservatorių oponentai teigė, kad taip buvo padaryta tyčia, nes atskiros rinkimų datos yra palankesnės pačiai Tėvynės sąjungai. Esą jų rinkėjai ateis balsuoti bet kokiomis sąlygomis, o štai kitų partijų rinkėjai neva gali būti vangesni.
Taip pat skaitykite
Paklaustas apie tai VU TSPMI profesorius R. Vilpišauskas kalbėjo, kad tokia „konvencinė išmintis“ išties egzistuoja: „Kitaip sakant, toks manymas gana populiarus tarp analitikų, jog TS-LKD rinkėjai yra disciplinuoti, palyginti su kitų partijų rinkėjais, ir dalyvauja rinkimuose, nepriklausomai nuo oro ar kitų dalykų.
Remiantis šituo manymu, galima būtų teigti, jog mažesnis aktyvumas potencialiai gali reikšti didesnę dalį balsų, kurie atiteks Tėvynės sąjungai.“
KU politologė G. Burbulytė teigiantiems, kad konservatoriai tyčia nesiderėjo dėl rinkimų datos, nes jų rinkėjai į rinkimus ateis bet kuriuo atveju, turėjo klausimą.
„Visiems, kurie turi tokią pretenziją konservatoriams, turiu kontrklausimą – o ką padarė kitos politinės jėgos, kad išsiugdytų tokį patį rinkėją? T. y. ateinantį, einantį, balsuojantį“, – klausė politologė.
Tiesa, ji teigė, kad 15 politinių partijų ir koalicijų, dalyvaujančių EP rinkimuose, sąrašas rodo, kad egzistuoja skirtingų politinių jėgų poreikis. Jei tokio poreikio nebūtų, tiek politinių jėgų nebūtų surinkusios reikalingų 10 tūkst. gyventojų parašų.
„Iš to, kaip pavyko surinkti parašus toms, nesančioms parlamente, politinėms jėgoms ar vėliau parlamente atsidūrusioms politinėms jėgoms, turime pripažinti, kad nišų, poreikio yra visokioms politinėms jėgoms ir visokioms politinėms pažiūroms. 15 gal ir yra daug, bet iš kitos pusės, kiek yra skonių, toks ir pasirinkimas siūlomas“, – komentavo G. Burbulytė.
Pirštu beda į EP narius
Visgi kodėl Lietuvos rinkėjams EP rinkimai neatrodo verti dėmesio ir laiko, skirto nuvykti balsuoti? VU TSPMI profesorius R. Vilpišauskas kalbėjo, kad daliai rinkėjų ši institucija atrodo tolima, menkai žinoma.
„Žmonės, kurie yra išrinkti Lietuvoje į EP, irgi yra mažiau matomi nei prezidentas ar Seimo nariai. Tai turbūt ir yra pagrindinė priežastis, kodėl ir aktyvumas yra mažesnis, o balsuoti eina daugiausia tie, kurie mano, kad tai yra jų pareiga, jų teisė ir vien todėl reikia dalyvauti rinkimuose.
Taip pat skaitykite
Labai nedidelė dalis yra tų, kurie iš tiesų domisi, kuo užsiima Europos Parlamentas, ir balsuoja pagal tai, kaip vertina jau išrinktus ir ten dirbusius narius“, – komentavo R. Vilpišauskas.
KU politologė G. Burbulytė portalui LRT.lt komentavo, kad pagrindinė priežastis, kodėl nemaža visuomenės dalis neketina balsuoti EP rinkimuose, yra ta, kad jiems tiesiog neįdomu.
„Tai, ką stebiu visą buvusią EP kadenciją, mes labai daug kalbame, ką turėtų daryti mūsų europarlamentarai, esami ar būsimi, ten, bet pamirštame, kad europarlamentaro duona yra ir tą patį Europos Parlamentą atvežti į Lietuvą – skleisti informaciją, viešinti. <...>
Dėl to labai liūdna, kad viešinimo apie EP per visus penkerius metus beveik nebuvo. Per pastaruosius porą mėnesių mūsų EP nariai dirbti tai, ką turėjo daryti žymiai seniau. Ir kadangi tos informacijos nėra, jos trūksta, atrodo, kad tai nelabai svarbi institucija“, – vertino G. Burbulytė.
VU TSPMI profesorius, paklaustas, ar galima pakeisti tokį lietuvių požiūrį į EP rinkimus, teigė, kad požiūris keistųsi, jei Europos Sąjunga (ES) apskritai būtų svarbi tose srityse, kurios, kaip rodo apklausos, žmonėms yra aktualiausios.
„Anksčiau tai būdavo švietimas, sveikatos apsauga, mokesčių politika, dabar dar ir, žinoma, gynyba bei saugumas tapo tais klausimais, kurie labai domina rinkėjus bent jau Lietuvoje. Bet visos šitos sritys yra pirmiausia valstybių narių kompetencija ir būtent 27 ES šalių Vyriausybės, parlamentai ir prezidentai sprendžia tai, kas aktualu tų šalių piliečiams.
ES, nepamirškime, prasidėjo kaip ekonominės integracijos projektas, kuriuo siekiama per aktyvesnę tarpusavio prekybą, mainus sukurti sąlygas taikiam Europos šalių sugyvenimui. Tiesiogiai ES, visų pirma, aktuali tiems, kurie pasinaudoja bendrosios rinkos galimybėmis arba ES biudžeto lėšomis“, – aiškino R. Vilpišauskas.
