Vilniuje Europos humanitariniame universitete studijuojantys baltarusių studentai socialiniame tinkle „Telegram“ iš anoniminių paskyrų gauna žinutes su grasinimais susidoroti. Neva dėl jų netradicinės seksualinės orientacijos studentų duomenys viešinami atviroje susirašinėjimo programėlės „Telegram“ grupėje, o tokių įrašų aprašymuose – gaju homofobinių ir nacionalistinių pasisakymų. Nepaisant to, kad įrašuose skelbiama asmeninė informacija apie baltarusius, anoniminės grupės sekėjai kviečiami smurtauti ir net nužudyti studentus, o kai kurie nukentėjusiųjų sulaukia įtartinų skambučių į savo mobiliuosius, niekur viešai neskelbtus, numerius, Vilniaus policija nemato pagrindo pradėti ikiteisminių tyrimų. Patys baltarusių studentai įsitikinę: grasinimai „Telegram“ – Baltarusijos jėgos struktūrų provokacija.
Balandžio 16 d. baltarusis Aleksejus (vardas pakeistas dėl pašnekovo saugumo – LRT.lt), Europos humanitarinio universiteto (EHU) studentas, gyvenantis Lietuvoje, iš nežinomos paskyros „Telegram“ mesendžeryje pradėjo gauti žinutes su grasinimais.
„Šunsnukis, tu šiandien mokaisi ar dirbi? Kur nori, kad ateičiau ir suduočiau tau veidą?“ – lietuvių kalba parašyta žinutėje, kurią gavo Aleksejus.
Ekrano nuotraukomis iš „Telegram“ jaunuolis pasidalijo su LRT.lt, jose matyti, kad žinutę jis gavo iš Vinco vardu pasivadinusios paskyros, kurios nuotraukoje – vyro su kariška kepure veidas.
Tą dieną Aleksejus gavo kelias grasinančias žinutes, tačiau į jas nereagavo ir parašė pareiškimą policijai.
Taip pat skaitykite
Po kurio laiko į lietuvišką Aleksejaus mobiliojo telefono numerį kažkas paskambino. Skambutis buvo iš lietuviško numerio, kurio studentas taip pat nežinojo, manydamas, kad tai policija, jis atsiliepė.
„Pasigirdo triukšmas, kažkoks barškėjimas, bet niekas nieko nesakė“, – prisimena pašnekovas.
Tokie skambučiai buvo du, po jų nepažįstamasis vėl pradėjo jam rašyti. Vincas atsiuntė Aleksejui įrašą iš „Telegram“ grupės „Švarus Vilnius. Už rasę ir tautą!“ (grupės pavadinimas užrašytas lietuviškai – LRT.lt.).
Įraše yra Aleksejaus nuotraukų, nurodomas jo vardas, pavardė ir EHU adresas.
„Pakarkit šį niekšą, – įrašas tinkle „Telegram“ pradedamas šiais žodžiais. – Šis homoseksualas (įraše vartojamas kitas žodis, įžeidžiantis keiksmažodis – LRT.lt) prašė intymių nuotraukų ir sekso. Siuntė būdamas nuogas nuotraukas ir vaizdo įrašus. Jam išaušo purpurinio teisingumo valanda. Rekomenduojame, jei jį pamatysite, paversti jo gyvenimą pragaru“, – įraše rašoma toliau.
„Atskleidžiame tuos, kurie kelia grėsmę mūsų rasei ir tautai. Raginame visus pasirūpinti šiuo požmogiu. Kartu apsaugokime mūsų visuomenę nuo tokių išsigimėlių“, – rašoma „Telegram“ grupės aprašyme.
Vėliau grasinimai Aleksejui ėmė stiprėti.
„Už rasę ir tautą!“
Pirmasis įrašas minėtoje „Telegram“ grupėje atsirado balandžio 7 d. Jame teigiama, kad jos tikslas – „nustatyti ir sekti asmenis ir organizacijas, keliančias grėsmę mūsų įsitikinimams, gyvenimo būdui ir lietuvių tautos saugumui“. Jame taip pat teigiama, kad grupė skirta žmonėms, kurie turi panašias pažiūras ir yra pasirengę jas ginti.
Per porą gyvavimo savaičių grupėje atsirado kelios dešimtys pranešimų. Be minėtų įrašų apie jos egzistavimo tikslą, joje taip pat buvo skelbiami smurtą fiksuojantys vaizdo įrašai: viename jų, kaip rašo grupės autoriai, mušamas antifašistas, o fone skamba lietuviškos roko grupės „Diktatūra“ kūrinys „Nauja tvarka“. Pasigirsta priedainis: „Naujoji tvarka ateina, heil!“ (nacių pasisveikinimas – LRT.lt), jam skambant pora vyrų tamsoje muša žmogų, gulintį ant šaligatvio ir susisukusi į gumulą.
„Diktatūra“ – Lietuvos ultradešinioji roko grupė, žinoma kai kuriuose visuomenės sluoksniuose, įskaitant ir nacionalistus. „Diktatūros“ dainų tekstuose galima surasti eilių: „Lenkai visi jau pakarti, rusai paskersti guli patvory, žydai pakurti jau dega krosny, tik tikri lietuviai visi gyvi!“ (ištrauka iš dainos „Šalčininkų rajonas“ – LRT.lt.).
Kitame vaizdo įraše su prierašu „Pristatome jums vaizdo įrašą iš neseniai atliktos operacijos“ matyti, kaip du kaukėti vyrai puola vaikiną, laikantį rankas kišenėse. Nuo smūgių į liemenį ir galvą mušamasis krinta ant žemės ir taip pat susisuka į gumulą.
LRT.lt redakcija bandė verifikuoti vaizdo įrašus, įkėlusi juos į specialią naujienų agentūros AFP sukurtą platformą. Šis įrankis padeda išsiaiškinti, ar vaizdo įrašas nebuvo anksčiau publikuotas kur nors internete. Nei „Google“ paieškos sistema, nei rusiška „Yandex“ panašių vaizdo įrašų neranda.
Visuose minėtuose vaizdo įrašuose yra kaukolę ir kaulus vaizduojantis logotipas su užrašu „Combat 18 Terror Machine“ – tai kraštutinių dešiniųjų teroristinės organizacijos, kurią įkūrė neonacių tarptautinė grupuotė „Blood and Honour“ (B&H), pavadinimas. Internete galima rasti informacijos, kad B&H padaliniai veikia beveik dviejose dešimtyse pasaulio šalių, įskaitant Ukrainą, Rusiją, Baltarusiją ir Lietuvą.
Lietuvoje šios grupuotės nariai ir šalininkai taip pat telkiasi „Telegram“ mesendžerio grupėje, pasivadinusioje „B&H Lietuva“. Čia skelbiamos nacionalistinės žinutės, šlovinami Lietuvos partizanai, Adolfo Hitlerio gimtadienio proga publikuojami sveikinimai bei „priešų“ – antifašistų ar, pavyzdžiui, asmenų, kurie neva bandė intymiai santykiauti su nepilnamečiais, nuotraukos.
Detaliau patyrinėjus grupę „B&H Lietuva“ nesunku suprasti, kad anksčiau minėta „Švarus Vilnius. Už rasę ir tautą!“, kurioje pasirodė Aleksejaus nuotraukos ir grasinimai jam, kopijuoja įrašus iš „B&H Lietuva“. „Švaraus Vilniaus. Už rasę ir tautą!“ skelbiami tie patys muštynių vaizdo įrašai, tie patys sveikinimai A. Hitleriui, tos pačios „Diktatūros“ dainos, o įrašų prierašai kopijuojami beveik pažodžiui.
Tačiau yra keletas skirtumų. Pirmiausia – sukūrimo data: grupė „B&H Lietuva“ buvo sukurta praėjusių metų gruodį, „Švarus Vilnius. Už rasę ir tautą!“ – šių metų balandį. Taip pat dėl nežinomų priežasčių grupė „Švarus Vilnius. Už rasę ir tautą!“, skirtingai nei „B&H Lietuva“, skelbia EHU studentų nuotraukas su raginimu „juos pakarti“.
Grasinimai tęsiasi
Po įtartinų skambučių Vincas vėl parašė Aleksejui: „Taigi, ar vėl laukiate mano skambučio?“ Iš ekrano nuotraukų, kuriomis pasidalijo Aleksejus, matyti, kad rašydamas šią žinutę lietuvių kalba nepažįstamasis padarė klaidą ir kažkodėl kreipėsi į jaunuolį „jūs“, nors ankstesnėse žinutėse kreipėsi „tu“.
„Tą pačią dieną, arčiau vakaro, tas Vincas įsilaužė į EHU studentų „čatą“. Kažkokiu būdu jis ten pateko, nors prieiga į jį galima tik per nuorodą, ir pradėjo siųsti lavonų, apdegusių kūnų, kažkokių nesuprantamų kūno dalių nuotraukas“, – prisimena Aleksejus.
Vėliau grupėje, kurioje pasirodė Aleksejaus nuotraukų, atsirado įrašas su kito EHU studento nuotrauka. Vienoje iš nuotraukų vaikinas stovi apsigaubęs vaivorykštės vėliava. Šio įrašo antraštė beveik identiška tai, po kurios pasirodė informacija apie Aleksejų. Tačiau iš pradžių įrašas su panašia antrašte, pavyzdžiui, formuluotėmis „pakarkit šį niekšą“, „rekomenduojame, jei jį pamatysite, paversti jo gyvenimą pragaru“, buvo paskelbtas „B&H Lietuva“ dar praėjusių metų gruodį.
Įraše apie kitą EHU studentą, kaip ir Aleksejaus atveju, teigiama, kad jis tariamai „siuntė savo nuotraukas ir vaizdo įrašus būdamas nuogas“. Taip pat po šiuo įrašu kanalo autoriai klausia: „EHU = LGBT?“
Homofobinis naratyvas, kuris akivaizdus bendruomenės įrašuose „Švarus Vilnius. Už rasę ir tautą!“, skirtuose EHU studentams, yra dar vienas skirtumas nuo nacionalistinio „B&H Lietuva“. Be to, Aleksejus sako, kad įraše skelbiama informacija apie jį, kad jis neva yra gėjus, yra išgalvota.
Baltarusijos specialiųjų tarnybų provokacija?
Grasinimai privertė daugybę studentų nerimauti dėl savo saugumo.
„Visi pradėjo labai nerimauti, aptarinėti viską, kas vyksta. Daugelis iš karto ištrynė visas savo nuotraukas iš „Telegram“, kad būtų neįmanoma jų atpažinti. Tačiau visi tikisi, kad vis dėlto tai neturi nieko bendro su Lietuva. Daugelis mano, kad tai provokacija, kuria siekiama destabilizuoti padėtį“, – sako Aleksejus.
Jo nuomone, ir kiti studentai su tuo sutinka, bauginimo kampanija yra Baltarusijos specialiųjų tarnybų darbas.
„[Tai daroma] siekiant diskredituoti Lietuvą, nes Lietuvoje gyvena daugiau kaip 60 000 baltarusių, tarp jų ir persekiojamų [Lukašenkos režimo]. Ir mes darome prielaidą, kad jie bando diskredituoti Lietuvą baltarusių akyse, sukelti baimę“, – tęsia jaunuolis.
Dar vienas logiškas tokios Baltarusijos saugumo tarnybų strategijos EHU atžvilgiu patvirtinimas yra tai, kad sausio mėnesį valstybinis televizijos kanalas ONT transliavo laidą „Bus papildyta“, kurioje jos vedėjas, vienas pagrindinių Baltarusijos propagandistų Igoris Turas, pareiškė, kad, jo nuomone, tik laiko klausimas, kada Europos humanitarinis universitetas Baltarusijoje bus pripažintas ekstremistine organizacija.
Po šių pareiškimų EHU atstovai tokį scenarijų vadino katastrofa, nes tai keltų pavojų universiteto bendruomenės saugumui. Tada buvo pareikšta, kad iš universiteto interneto svetainės bus išimta visa informacija apie studentus ir dėstytojus.
„Baltarusija vykdo informacinę ataką prieš mūsų universitetą. Darome prielaidą, kad tai gali būti ir tolesnis jų planas – sukelti tokią baimę, kad studentai nutrauktų studijas arba nebestotų naujų, nes tuoj prasidės nauja stojimo kampanija“, – sako Aleksejus.
Kad studentus persekioja Baltarusijos saugumo pajėgos, apsimesdamos lietuvių nacionalistais, rodo ir tai, jog grupė „Švarus Vilnius. Už rasę ir tautą!“ kopijuoja turinį iš „B&H Lietuva“. Taigi, formuluotės lietuvių kalba grupėje „Švarus Vilnius. Už rasę ir tautą!“ gali atrodyti autentiškos, nes jos parašytos gramatiškai taisyklingai, be to, vartojami ir žargono elementai. Tačiau kai kanalo autoriai pradeda rašyti studentams asmeniškai, iškart pradeda klysti, rašyti nerišliai, tarsi per vertėją.
Be to, panašių provokacijų būta ir anksčiau.
Balandžio 5 d. viename iš uždarų EHU susirašinėjimų kažkas iš studentų pasidalijo prie įėjimo į universitetą pasirodžiusio lapelio nuotrauka. Jame buvo pavaizduoti Baltarusijos nacionaliniai simboliai: baltos ir raudonos spalvos vėliava ir herbas „Pahonia“ (panašus į lietuvišką Vytį – LRT.lt). Ant lapelio taip pat buvo QR kodas. Aleksejus jį nuskenavo ir pateko į dar vieną įtartiną „Telegram“ grupę „Litviny“.
„Joje baltarusių kalba publikuojami raginimai Lietuvos baltarusiams reikalauti, kad ateityje Vilnius taptų demokratinės Baltarusijos dalimi. Tai panašu į kažkokią provokaciją, nes baltarusių aplinkoje tokių idėjų, žinoma, nėra“, – sako studentas.
Aleksejus šioje grupėje parašė komentarą, kuriame teigė, kad tokius lapelius reikėtų nuplėšti, nes tai primena Baltarusijos specialiųjų tarnybų darbą. Po dviejų dienų buvo sukurta grupė „Švarus Vilnius. Už rasę ir tautą!“, joje vėliau pradėjo atsirasti grasinimų Aleksejui.
„[Kai palikau komentarą], mano [„Telegram“] istorijas (analogiškas kaip soc. tinkle „Instagram“ – LRT.lt) pradėjo žiūrėti anoniminės paskyros su nacistine simbolika. <...> Taigi, darau prielaidą, kad taip jie pamatė šią mano paskyrą“, – prisimena pašnekovas.
Tai paaiškina, kodėl būtent Aleksejus pateko į tariamai Baltarusijos saugumo tarnybų akiratį. Tik neaišku, kaip jie sužinojo studento pavardę ir lietuvišką numerį, nes ši informacija nėra viešai prieinama.
Nuo protestų ruporo iki režimo įrankio
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas ir propagandos ekspertas Nerijus Maliukevičius teigia, kad šiuo metu priešiškų šalių žvalgybos tarnybos dirba itin aktyviai.
„Pastaruoju metu matome labai agresyvią veiklą socialiniuose tinkluose tiek provokacijų, tiek žvalgybinių operacijų forma“, – sako N. Maliukevičius.
Eksperto teigimu, siekdama destabilizuoti padėtį Baltarusija gali veikti kartu su Rusija, organizuoti informacines atakas Lietuvoje: „Abiejų šių režimų stabilumas priklauso vienas nuo kito. Tai matėme per [2020 m.] Baltarusijos protestus, kai propagandistai bendradarbiavo siekdami išlaikyti [Lukašenkos] režimo stabilumą, o iš Maskvos į Minską skrido „desantininkai“ (per Baltarusijos protestus Rusijos propagandistai iš tiesų skraidė į Minską – LRT.lt), kad padėtų kontroliuoti padėtį Baltarusijoje.“
„Karinėje srityje, galime sakyti, jie apskritai yra vieninga jėga. Tarp Baltarusijos ir Rusijos specialiųjų tarnybų, sakyčiau, yra absoliutus bendradarbiavimas“, – tęsia N. Maliukevičius.
Pašnekovas pažymi, kad per protestus esminis vaidmuo atiteko būtent „Telegram“, todėl Baltarusijos režimas pastaraisiais metais stipriai įvaldė šį socialinį tinklą.
„Protestuotojai buvo koordinuojami „Telegram“ kanaluose. Tai buvo labai svarbi priemonė. Atsakydamas į protestus režimas ėmėsi griežtų priemonių ir išleido atitinkamus įstatymus, kriminalizuodamas kai kuriuos socialinius tinklus, tačiau kartu jis perėmė šio įrankio kontrolę savo tikslams. Pirmiausia – siekdamas nuslopinti opoziciją, akivaizdu, kad į socialinius tinklus buvo mestos pajėgos“, – pažymi ekspertas.
Kartu N. Maliukevičius mano, kad verta apriboti „Telegram“ naudojimą, kad nepatektume į žvalgybos tarnybų akiratį.
„Suprantu, kad „Telegram“ Baltarusijoje populiarus bendrauti su artimaisiais ar panašiai, tačiau tai yra savotiškas sąlytis su ta pačia Baltarusijos informacine erdve, kurioje opozicijos informacija persipina su A. Lukašenkos režimo informacija. <...> Galima bandyti naudotis, galbūt, saugesniais bendravimo kanalais, pavyzdžiui, „Signalu“, – mano politologas.
Apie tai, kad Baltarusijos saugumo tarnybos naudoja „Telegram“ destabilizacijai ir informacijai Lietuvoje rinkti, ne kartą rašė Baltarusijos nepriklausoma žiniasklaida. Kovo mėnesį laikraštis „Naša Niva“ paskelbė tyrimą, per kurį išsiaiškino, kad, kaip spėjama, Baltarusijos saugumo tarnybų darbuotojai keliuose baltarusiškuose „Telegram“ susirašinėjimuose Lietuvoje siūlo „lengvą darbą“. Darbai, už kuriuos buvo mokama kriptovaliuta, buvo susiję su grafičių piešimu ant pastatų Vilniuje arba automobilių numerių fotografavimu automobilių stovėjimo aikštelėje prie Lietuvos valstybės saugumo departamento.
„[Tai daroma] todėl, kad dabar Baltarusijos propaganda labai aktyviai kalba apie tai, jog baltarusiai bus išvaryti iš Lietuvos, kad Lietuva yra baltarusiams nedraugiška valstybė“, – interviu LRT.lt sako žurnalistas Vitalijus Rabkovas, „Naša Niva“ tyrimo apie Baltarusijos saugumo tarnybų darbą „Telegram“ autorius.
Anot jo, tai pirmiausia daroma siekiant diskredituoti baltarusių emigrantus, nes Baltarusijos režimas „bijo organizuotos migrantų bendruomenės, ypač prie savo sienų“. O kartu oficialusis Minskas žaidžia su šiandien Lietuvoje egzistuojančiais prieštaravimais ir įtampomis.
„Manau, jie bando galutinai suskaldyti lietuvius, kurie kartais ir taip įtariai žiūri į baltarusius, ir baltarusių emigrantus, o baltarusiams klijuoti tokių savotiškų vatnikų-litvinistų, kurie galvoja tik apie tai, kaip užgrobti Vilnių ir visose [miesto] aikštėse iškelti baltą, raudoną, baltą vėliavą, etiketę“, – sako V. Rabkovas.
„Patikrinimas baigtas nenustačius teisės pažeidimo požymių“
Universiteto administracija į incidentus internete reaguodama išsiuntė studentams laišką, kuriame, remdamasi publikacijomis žiniasklaidoje, teigė, kad išpuoliai „Telegram“ – tai Baltarusijos specialiųjų tarnybų darbas. Administracija pažymėjo, kad tokia patirtis studentams gali būti traumuojanti, ir patarė išlaikyti anonimiškumą internete, o sulaukus grasinimų kreiptis į policiją.
Ne tik Aleksejus, bet ir kiti studentai pateikė pareiškimus dėl grasinimų „Telegram“ Vilniaus policijai, tačiau institucija nusprendė, kad nėra pagrindo iškelti baudžiamąją ar administracinę bylą. Studentų teigimu, dėl kreipimųsi taip pat nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas.
Balandžio 24 d., praėjus 8 dienoms po kreipimosi, Aleksejus gavo atsakymą iš policijos.
„Įvertinus Jūsų pranešime nurodytas aplinkybes ir atlikus papildomą informacijos patikrinimą, nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos, administracinio ar kitokio teisės pažeidimo požymių“, – rašoma policijos atsakyme Aleksejui, tai patvirtina ir LRT.lt pašnekovo pateiktos ekrano nuotraukos.
Skiltyje „Sprendimas“ nurodyta, kad „patikrinimas buvo baigtas nenustačius pažeidimo požymių“.
Panašų atsakymą gavo ir kita EHU studentė, kuri taip pat buvo sulaukusi grasinimų. Skirtingai nei Aleksejus, ji buvo iškviesta apklausai į Vilniaus miesto 3-iąjį komisariatą, ten po pokalbio su tyrėja buvo nuspręsta neatlikti ikiteisminio tyrimo dėl jos pareiškimo, nes policija negalės surasti grasintojų. LRT.lt neturi tai patvirtinančio protokolo kopijos, tačiau mergina apie tai, kas įvyko, papasakojo savais žodžiais.
Siųsdamas pareiškimą Aleksejus pridėjo visų susirašinėjimų ir grasinimų ekrano nuotraukas, įskaitant išdarkytų ir sudegintų kūnų vaizdus, kuriuos anonimai siuntė į studentų susirašinėjimo grupes.
Iš pradžių Vilniaus policijos departamento atstovai palaikė ryšį su LRT.lt ir teigė, kad atsisakymas atlikti ikiteisminį tyrimą, apie kurį pranešė EHU studentė, nereiškia, kad byla yra baigta. Esą kai kurie tyrimo veiksmai bus tęsiami. Tačiau į oficialią redakcijos užklausą Vilniaus policijos atstovai taip ir neatsakė. Iki paskelbdama publikaciją LRT.lt atsakymo laukė kelias savaites.
Tačiau Lietuvos kriminalinės policijos biuro (KPB) pareigūnai LRT.lt komentavo, kaip apskritai vyksta tarnybų darbas tiriant panašaus pobūdžio nusikaltimus.
Kalbėdama apie atsakomybę už tokius nusikaltimus, tarnyba remiasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsniu, kuriame teigiama, kad „viešas kurstymas smurtauti ar fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos ir kitų priežasčių“ gali užtraukti laisvės atėmimą iki trejų metų.
Tačiau tokių nusikaltėlių paieška retai kada duoda teigiamų rezultatų.
„Policijos pareigūnai imasi priemonių nustatyti „Telegram“ kanalus administruojančius asmenis. Tačiau pažymėtina, kad nusikalstamas veikas darantys asmenys dažnai naudojasi įvairiomis priemonėmis savo tapatybei nuslėpti, pavyzdžiui, VPN, proxy serveriais ir t. t., o tai apsunkina jų tapatybės nustatymą“, – teigiama KPB komentare LRT.lt.
Politologas N. Maliukevičius sako, kad specialiosios tarnybos naudojasi „Telegram“ būtent tam, kad išsaugotų anonimiškumą.
„Kaip „Telegram“ kanalai buvo naudojami per protestus, nes juos sunku susekti, lygiai taip pat šiais kanalais naudojasi represinės struktūros. Apskritai pagrindinis iššūkis tiriant tokio pobūdžio operacijas internete galiausiai yra susekti ir nustatyti kaltininkų tapatybę“, – sako jis.
Savo ruožtu „Naša Niva“ žurnalistas V. Rabkovas pastebi, kad tokių nusikaltimų tyrimai reikalauja daug išteklių.
„Sunku surasti tikruosius šio dalyko organizatorius, sužinoti jų vardus ir pavardes. Nes internetas, žinoma, nėra visiškai anonimiškas, bet net jei, pavyzdžiui, pėdsakai nuves į Baltarusiją, tai iš esmės nieko nepakeis. O darbo tam atlikti reikia be galo daug“, – sako V. Rabkovas.
Lietuvos KPB teigia, kad nusikaltimai, kuriais siekiama išreikšti neapykantą dėl rasės, tautybės, seksualinės orientacijos ar kitų požymių, beveik visada vykdomi kibernetinėje erdvėje. Nusikaltimai internete sudaro 88 proc. visų su neapykanta ar neapykantos kalba susijusių nusikalstamų veikų.
Po šio teksto publikavimo rusų kalba „Telegram“ grupė „Švarus Vilnius. Už rasę ir tautą!“ pakeitė savo pavadinimą ir paliko tik pirmą jo dalį. Be to, informacija apie Aleksejų, kaip ir didžioji dalis anksčiau skelbtų grupėje įrašų, šiuo metu nepasiekiama. Tačiau įrašas apie kitą EHU studentą vis dar yra viešai prieinamas.
