Skylėta žinių apie tarpinius patikrinimus sklaida, nesusikalbėjimas pačioje Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, pertvarkų išvargintos visuomenės jautrumas lėmė tai, kad vienuoliktokų tarpiniai patikrinimai visuomenės akyse aplipo negatyvumo etiketėmis. Šitaip LRT.lt užsakymu atliktos visuomenės apklausos rezultatus komentavo švietimo atstovai.
Kaip parodė nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa, beveik du trečdaliai respondentų mano, kad gimnazijos trečiokams (vienuoliktokams) vykę tarpiniai patikrinimai nepasiteisino. Atkakliausiai tokios pozicijos laikėsi besimokantis jaunimas ir respondentai, turintys vaikų. Kaip pasiteisinusius, tarpinius egzaminus vertina 5 proc. apklaustų suaugusių šalies gyventojų, o trečdalis šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2024 metų balandžio 10–21 d. Pagal su užsakovu suderintą klausimyną apklausą atliko Lietuvos–Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausta 1020 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių).

LRT.lt primena, kad šiemet pirmą kartą rengiami tarpiniai patikrinimai vienuoliktokams. Pagal pirminį užmojį, jie turėjo tapti kitais metais vyksiančių brandos egzaminų dalimi – dalį egzamino išlaikę vienuoliktoje klasėje, kitų metų birželį į galutinius egzaminus abiturientai turėjo ateiti laikyti mažesnės apimties egzaminų.
Kilus šurmuliui dėl dalies tarpinių patikrinimų užduočių (jos buvo pripažintos kaip neatitinkančios reikalavimų), vienuoliktokai galės rinktis – įskaityti jų pelnytus balus į galutinį brandos rezultatą ar neįskaityti.
Šiandien, pirmadienį, vyksta chemijos tarpinis patikrinimas, antradienį vienuoliktokai rinksis išmėginti istorijos žinių. Tuo šiemetinė nesklandumų patyrusi pirmoji tarpinių patikrinimų sesija baigsis.

Duoblienė: stigo susikalbėjimo pačioje ministerijoje
Profesorė, edukologijos mokslų daktarė Lilija Duoblienė mano, kad apklausos rezultatus lėmė tai, kad buvo netinkamai komunikuojama žinia apie tarpinius patikrinimus.
Pasak mokslininkės, tarpinių patikrinimų šiemetinė patirtis apnuogino seną švietimo skaudulį ir atskleidė, kad mūsų visuomenė yra labai jautri, nepriimanti permainų, ypač, kurioms tinkamai nepasiruošta.
Profesorė kritikuoja tiek ministeriją, kuri nepakankamai komunikavo tarpinių patikrinimų prasmę, tiek žiniasklaidą, skleidusią daugiau neigiamų reformos aspektų nei teigiamų.
„Buvo tokia žinutė: blogai pasirengta, stresą keliantis, beprasmiškas patikrinimas. O jis yra toks svarbus – valstybinio egzamino dalis. Ir visai negirdėjome ar mažai girdėjome, kad jį bus galima perlaikyti, kad jis sumažins 12-osios klasės egzamino krūvį, svorį, palengvins jo laikymą. Deja, tai nebuvo iškomunikuota. Todėl nestebina, kad didelė visuomenės dalis nepasitiki tuo, kas buvo sumanyta, organizuota ir įvykdyta“, – kalbėjo L. Duoblienė.
O gal tas apnuogintas pasiekimų vertinimo skaudulys, egzamino formatas, yra pernelyg mus ir mūsų vaikus gąsdinantis, stresą keliantis?
L. Duoblienė
Ji išskyrė apklausos rezultatų aspektą, kad tarpinius patikrinimus kaip nepasiteisinusius įvardijo labai didelė dalis tų žmonių, kurie artimiau susiję su tarpiniais patikrinimais – mokiniai, jų tėvai, artimieji.
„Atrodytų, kad jie turėjo būti labiau parengti šiam įvykiui. Bet pasirodo, kad ir jie nebuvo pakankamai parengti priimti šią žinią, šį eksperimentą. Matyt, nebuvo pakankamai gerai iškomunikuota, kodėl reikia tokio patikrinimo, kad dėl to bus geriau, kad tai yra galutinio įvertinimo palaipsnis kaupimas, kad tai palengvinimas mokiniui. O buvo komunikuojama tik kad reikia kuo geriau pasirengti tai vienai ypatingai dienai, kuo geriau atlikti užduotis, dominavo tokia stresą kelianti žinia.
Maža to, kad komunikacija nebuvo tinkama, bet ir pasirengta pačiam patikrinimui nebuvo tinkamai. Žinome, kad ir ekspertai, kurie tas užduotis sudarė, galbūt buvo netinkamai parinkti, buvo trukdžių ir per patį procesą, kilo ir turinio parinkimo, užduočių formulavimo problemų“, – vardijo mokslininkė.
Pasak jos, yra apie ką pagalvoti, apie ką pareflektuoti, o tie, kurie prisidėjo prie egzamino dalies rengimo, turėtų šiandien muštis į krūtinę ir prisiimti atsakomybę dėl klaidų. Kita vertus, klysti žmogiška, pabrėžia profesorė.

„Klaidos mus verčia galvoti, atsakingiau daryti sprendimus ir atsargiau judėti pirmyn, aišku, jei jas pripažįstame.
Tas eksperimentas – turbūt viską, kas vyksta pirmą kartą, galima vadinti eksperimentu – apnuogino ir senus mūsų švietimo skaudulius, kad egzaminas yra stresas, gal jo išvis nereikia, gal reikia kitaip patikrą ir brandos pasiekimų vertinimą organizuoti, nes mūsų visuomenė tokiam formatui per jautri – tiek mokytojai, tiek mokiniai, tiek ministrai – matome, kad antras ministras atsistatydino. Faktas, kad mūsų visuomenė, tiksliau, švietimiečių bendruomenė, gerokai pertvarkų išvarginta – neatspari, labai jautri, nelinkusi priimti neaiškios kilmės permainų, o komunikacija buvo neišsami ir tik negatyvi“, – įžvalgomis pasidalijo L. Duoblienė.
Taip pat skaitykite
Anot profesorės, tiek susiklosčiusi situacija, tiek apklausos rezultatai turėtų suteikti ne vieną pamoką, kurią derėtų visiems, kam rūpi Lietuvos švietimas, išmokti.
„Pirmiausia, žinoma, turėtų susėsti švietimo ekspertai – egzaminų rengėjai, bendrųjų programų rengėjai, mokytojai, mokytojų rengėjai, švietimo politikai – aptarti šį įvykį, ką toliau daryti, ar bandysime kitais metais sugrįžti prie šios jau patobulintos reformos, taip pat tinkamai iškomunikuoti šią žinią. O gal, kaip jau minėjau, tas apnuogintas pasiekimų vertinimo skaudulys, egzamino formatas, yra pernelyg mus ir mūsų vaikus gąsdinantis, stresą keliantis? Kiekvienas iš mūsų turbūt prisimename ne patį maloniausią egzamino laikymo jausmą. Kai kuriems moksleiviams tai gali būti ir trauminė patirtis, labai nelengvai įveikiamas barjeras“, – aiškino profesorė.
Pasak jos, turėtume svarstyti, kaip suminkštinti patikros idėją per kitokio pobūdžio atsiskaitymus, per kaupiamąjį vertinimą, pasiekimų rodymą kitomis, minkštesnėmis formomis.
„Galima numanyti, kad ir ši vienuoliktokų patikros permaina buvo į kažką panašaus orientuota, deja, suveikė visiškai atvirkščiai. Manau, kad yra apie ką reflektuoti, svarstyti, reikia nedaryti skubotų sprendimų, kas, atrodo, šįkart buvo padaryta – per greitai, kiti sako, kad buldozeriu. Bet faktas, kad viskas buvo per skubru“, – kalbėjo L. Duoblienė.
Ji mano, kad, rengiantis brandos egzaminų reformai, stigo susikalbėjomo pačioje Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, o dabar derėtų sukviesti į diskusiją kuo daugiau interesų grupių.

Mikulskis: mokiniams galėjo pritrūkti informacijos
Paleisti kritikos strėlę į komunikaciją įvairiose grandyse linkęs ir Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) viceprezidentas Emilis Mikulskis.
„Reikia pripažinti, kad viešumoje buvo justi labiau neigiamas fonas, nepaisant to, kiek realiai jis atitiko esmę, nepaisant to, ar jis buvo susijęs su visais tarpiniais patikrinimais, ar tik su dalimi. Kai būdavo minimas žodis „tarpiniai“, fonas paprastai būdavo neigiamas.
Nesinorėtų, kad pagal tai politikai matuotų sprendimus dėl švietimo.
E. Mikulskis
Ypač jei aplinka susijusi su vienuoliktokais – tarkime, vaikas toje klasėje mokosi, giminėje yra mokinių ar šiaip tokio amžiaus pažįstamų turi. Tad tokia nuotaika, kad „ai, nesąmonė“, ir susiformavo dalyje visuomenės“, – kalbėjo LMS atstovas.
Vis dėlto, anot E. Mikulskio, dalis neigiamai vertinančių tarpinius patikrinimus žmonių galimai nepakankamai perprato, kokia jų prasmė, ko jais siekiama.
„Nesinorėtų, kad pagal tai politikai matuotų sprendimus dėl švietimo. Vis dėlto, reikia pripažinti, kad didžioji dalis visuomenės ir nesidomėjo, kodėl buvo sugalvoti tarpiniai patikrinimai, kur buvo jų problemos“, – svarstė E. Mikulskis.
LMS viceprezidentas sako, kad jį patį visos svarbiausios žinios apie tarpinius patikrinimus pasiekdavo, bet, pabrėžia jis, to negalima pasakyti apie šiandieninius mokinius.

„Vertinant kaip tipiniam moksleiviui, kuris nuodugniai neseka visų įvykių ir, pavadinkime, eina su vėjeliu, galėjo pritrūkti informacijos. Tai aiškiai pamatėme, kai iškilo poreikis pratęsti terminą pasirinkti, kokius egzaminus laikys“, – sakė E. Mikulskis.
Pasak mokinių atstovo, už tarpinius egzaminus atsakingų institucijų puslapiuose naujienų apie pokyčius buvo daug, tad tikrai buvo galima susirasti tai, kas aktualu. Tačiau E. Mikulskis linkęs svarstyti, ar pakako informacijos tarpinėse grandyse – mokyklose.
„Turime pavyzdžių, kai mokyklose būdavo, kad mėnesį aptariami tarpiniai patikrinimai, su mokiniais kalbama, kaip visa tai atrodys. Tad kai kur vyko aktyvi komunikacija“, – pabrėžė E. Mikulskis.
Taip pat skaitykite
Tačiau, sako jis, galimai taip elgėsi ne visos ugdymo įstaigos.
„Be abejo, ministerija, matydama tokią situaciją, galėjo aktyviau reaguoti. Juk ne naujiena, kad kai kurios mokyklos pasirenka pasyviau žvelgti į tokius pokyčius“, – mano LMS vadovas.
Jis sako, kad reikėjo labiau paaiškinti ir perlaikymo galimybes, o dabar, jau įvykus didumai patikrinimų, būtina aptarti, koks tarpinių patikrinimų formatas – elektroninis ar įprastas „popierinis“ – būtų tinkamesnis, atsižvelgiant į techninius nesklandumus, kurių patyrė vienuoliktokai.
Turime gauti grįžtamąjį ryšį, kokį poveikį daro nauja ugdymo programa, kitos permainos.
A. Poviliūnas
Pasak LMS viceprezidento, dar vienas aspektas, kuris svarbus kalbant apie tarpinius patikrinimus, yra jų užduočių rengimo kokybė.
„Ne pirmi metai, kai kyla problemų dėl užduočių, bet šiemet mastas stebina. Taip, priimtas sprendimas dėl komisijų. Galbūt jis geras. Tiksliai pasakyti kol kas negalime, bet techniškai atsiranda dar viena grandis, kuri viską peržiūrės. Galbūt tai pasiteisins ir suveiks kaip raminimo saugiklis. Iš esmės dabar visi viską sužinome tik egzamino dieną, net jei įvelta klaidų užduotyje“, – svarstė E. Mikulskis.

LMS laikosi nuomonės, kad brandos vertinimas turėtų išlikti tokiomis pat proporcijomis – per tarpinį egzaminą atsiskaitoma 40 proc. turinio, per baigiamąjį egzaminą – 60 proc. Bet, anot šios organizacijos viceprezidento, kritikuotina tai, kad tarpiniai patikrinimai šiemet vyko pamokų metu – po egzamino mokiniai grįždavo mokytis.
„Tarpiniai egzaminai ir baigiamieji egzaminai turėtų vykti kaip dvi atskiros sesijos. Taip, reikėtų pakaitalioti ugdymo procesą, taip pat peržiūrėti, ar bus spėta išeiti temas. Juk per pagrindinį ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) mokiniai atleidžiami nuo pamokų, ko nebuvo per tarpinius egzaminus, kurie sudaro net 40 proc. brandos įvertinimo“, – kalbėjo E. Mikulskis.

Poviliūnas: svarbu, ką mano ekspertai
Arba niekam tikęs sumanymas, arba netikusi komunikacija, – šitaip susiklosčiusią padėtį ir „Baltijos tyrimų“ apklausos rezultatus apibendrino sociologas Arūnas Poviliūnas.
„Aš būčiau linkęs manyti, kad tai buvo netikusi komunikacija, o pats tarpinių sumanymas, manyčiau, nėra blogas.
Reikalas yra tas, kad mūsų švietimo sistema visuomet buvo kalama prie kryžiaus, kad labai sureikšminami baigiamieji egzaminai. Netgi formavosi tam tikra abitūros egzaminų pramonė – rengimasis egzaminams atitrūko nuo pačios švietimo sistemos.
Tad, jei tarpiniai patikrinimai yra tarytum bandymas spręsti šią problemą, manau, kad tai tikrai nėra blogai“, – kalbėjo Vilniaus universiteto profesorius A. Poviliūnas.
Kitas svarbus dalykas, pasak jo, savo šalyje turime bėdą – ekspertų nuomonė dažnai lieka nuošalėje. Mokslininkas mano, kad privalu atlikti išsamų tyrimą, kuris parodytų permainų įtaką visai kartai ir atskiriems jos atstovams.
„Labai svarbu, ką mano ekspertai. Reikia daugiau pasitikėti ekspertais ir būtina atlikti analizę. Kaip tik dabar prieš akis man – kolegos iš Suomijos Turku universiteto, Švietimo analitikos instituto direktoriaus frazė, kad švietimo ateitis yra susijusi su švietimo analitika. Turime gauti grįžtamąjį ryšį, kokį poveikį daro nauja ugdymo programa, kitos permainos. Reikalinga grįžtamąjį ryšį užtikrinanti sistema“, – pabrėžė profesorius.
Juolab, pasak A. Poviliūno, Lietuvoje turime Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademiją, Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų institutą, Šiaulių akademiją.









