Ekspertai sako, kad tarpinių patikrinimų fiasko iki nuogumo išrengė tai, kas švietime yra trapiausia. Vieni sako, kad neturime, kas rengtų kokybiškas užduotis. Antri tikina, kad 2024-ųjų vežimas buvo tiek prikrautas ne darbelių, o rimčiausių reformų, kad jo jau niekas nebepatemptų. Treti meta akmenį į patikrinimų vykdytoją Švietimo agentūrą ir piestu stoja už atsistatydinimo pareiškimą premjerei antrąsyk teikusį ministrą. O ketvirti sako matę viską iš vidaus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas antradienį paskelbė norįs atsistatydinti iš pareigų ir kaip priežastį nurodė nesutarimus Vyriausybėje. Atsistatydinantis ministras tvirtino, kad jo netenkina ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės komandos darbo kultūra, sprendžiant problemas švietimo srityje.
„Jau ne kartą teko prisiimti atsakomybę už sprendimus, kurių pats nepriėmiau, daugiau to daryti nenoriu“, – pridūrė jis.
Antradienį G. Jakštas pranešė ir tai, kad tarpiniai patikrinimai, įskėlę ir virsmą ministerijoje, skelbiami bandomaisiais ir jų rezultatai bus įskaitomi tik jei vienuoliktokas to norės. Pasak ŠMSM, ministras tai įtvirtins įsakymu.
LRT.lt dar prieš ministrui paskelbiant apie svarbų sprendimą pakalbino žmones, kurie buvo labai arti, arti ar kiek atokiau epicentro, kuriame priimami svarbiausi tarpinių patikrinimų sprendimai.
Žukauskas: reikia save už batų raštelių pasikelt
„Visa tai nutiko todėl, kad kai mokėsi mūsų valdininkai, nebuvo tarpinių patikrinimų. Štai ir spragos loginiame mąstyme, mąstymo tvarkingumo spragos, minčių dėliojimo spragos. O ateities karta, kuri tarpinius pereis, viską susitvarkys, jie ateis ir parengs tikrai geras užduotis ir gerą tvarką. Bet kažkaip reikia save už batų raštelių pasikelti – su klaidomis, bet eiti į priekį“, – kalbėjo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, laisvininkas Artūras Žukauskas.
Programos – viešieji pirkimai, užduotys – viešieji pirkimai. Švietimas dabar kaip plytos, kaip duona, kaip miltai.
E. Bakonis
Kritiką valdininkų kartai politikas pagrindžia šitaip: „Ji išaugo, kai mūsų universitetai buvo visiškai nusivažiavę, to išsilavinimo, susieto su IT, ir stokojama.“
„Kita vertus, naujas dalykas visuomet per klaidas ir konfliktus daromas. Nebūtų klaidų, konfliktų, vadinasi, jokios vertės čia nėra. Reikia nesustoti, taisyti klaidas ir spręsti konfliktus“, – mano A. Žukauskas.
Priekaištų jis turi ne tik tarpinių patikrinimų administratoriams, vykdytojams, bet ir užduočių rengėjams, kurie dažniausiai būna bendrojo ugdymo mokyklų pedagogai.
„Mokytojai, kurie buvo rengiami LEU, o jis bankrutavo. Iš kur mes kitus imsime – kitų neturime. Švietimo sistema buvo degradavusi, dabar bandome kelti su tais žmonėmis, kuriuos turime. Čia atrinko, ką galėjo geriausia, ir vis tiek. Ką darysi? Bet nereikia kelti isterijų, kad vaikai gavo šoką. Atsiprašau, jeigu jie tiek nesirengia gyvenimui, kaip jie gyvens, kaip jie dirbs? Čia yra smulkus stresas, palyginti su tuo, kas jų laukia“, – kalbėjo politikas.
Jis sako, kad kovoti su stresu turėtų padėti Gyvenimo įgūdžių programa.
„Tai yra mūsų išsilavinimo spragos. Ne tik fizikos, matematikos, bet ir bendro išsilavinimo. Nepakeliame streso, mokytojai neturi kvalifikacijos, nekomunikuoja su vaikais, bėdos buvo, kad vadovai nekomunikavo su mokytojais pakankamai, atitinkamai mokytojai su vaikais nepakankamai išsiaiškino, įsivarė streso, įsivarė baimės. Dabar visa tai reikės taisyti ir eiti į priekį“, – padėtį apibūdino A. Žukauskas.
Pasak jo, prie padėties gerėjimo prisidės finansavimo švietimui didinimas, ypač jei tokia ambicija – daugiau pinigų skirti šiam sektoriui – išliks ir ateityje.
NŠA nebuvo sužiūrėta.
A. Žukauskas
Atsakomybę už kilusias problemas A. Žukauskas priskiria Nacionalinei švietimo agentūrai, silpniausia grandis, anot jo, buvo prasta komunikacija, dėl to ir kilo didžiulis stresas.
„NŠA nebuvo sužiūrėta. (...) O dėl tarpinių suręsta viskas buvo gerai – mūsų komitetas kontroliavo, ministras atsiskaitydavo kas dvi savaites. Sąranga ir sumanymas buvo absoliučiai teisingas. Lietuva yra viena iš nedaugelio, kuri iki šiol nedarė tokių tarpinių patikrinimų. Tai labai gera forma. Vėlgi buvo blogai iškomunikuota. Tarpiniai patikrinimai tikrai naudą duoda, vaikai gali geriau pasirodyti per baigiamąjį egzaminą. NŠA tiesiog nesusitvarkė“, – kalbėjo A. Žukauskas.
Žvirdauskas: tarpiniai turėjo prasidėti po metų – 2025-aisiais
Geros idėjos nesėkmingas įgyvendinimas, – šitaip situaciją, kuri įsisuko dėl tarpinių patikrinimų, apibendrino Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas, Kauno KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas.
„Pagal pradinį projektą tarpiniai turėjo prasidėti po metų – 2025-aisiais. Žinote, kas įvyko? Dažniausia katastrofa, kad ir lėktuvo, įvyksta dėl neigiamų veiksnių sutapimo. Buvo diegiamas atnaujintas bendrojo ugdymo turinys, mokytojams trūko laiko pasiruošti. Tai yra vienas veiksnys. Vadovėliai... Žinoma, tai nėra pagrindinė priemonė, nereikia čia karti visų šunų ant vadovėlių nebuvimo.
Tad mane labai šokiravo, kad būtent dėl užduočių rengimo kilo problemų.
J. Šiugždinienė
(...) Viską buvo galima daryti po metų. Buvo paskubėta. Atnaujintas ugdymo turinys, švietimo bendruomenė perkrauta daugybe inovacijų“, – kalbėjo D. Žvirdauskas.
Pasak D. Žvirdausko, galvojant apie egzaminų užduočių rengimą, surasti aukšto lygio specialistų, kurie konkrečiais metais nedėstytų vienuoliktokams ir dvyliktokams, yra sudėtinga.
„Ir galbūt žmonėms, kurie rengė užduotis, pagrindinis šaltinis buvo atnaujinta programa, o gal ji nebuvo sinchroniškai išeita mokyklose. Jie žiūrėjo formaliai pagal programą: aha, tokie uždaviniai gali būti, šios temos išeitos, ir įdėjo tuos uždavinius. O kad šitos temos galėjo būti neišeitos...“ – svarstė mokyklų vadovų atstovas.
D. Žvirdauskas sako, kad galbūt būtų pravartu pasitelkti užsienio ekspertus, tarkime, iš Nyderlandų, Didžiosios Britanijos, Vokietijos.
„Galbūt pasiderinę, pasikonsultavę su jais, pasirašę konfidencialumo sutartis, mes nestigmatizuosime šių atsiskaitymų ir egzaminų?“ – svarstė pedagogas.
D. Žvirdauskas ragino naujos kadencijos švietimo vadovus ir švietimo ekspertus susitelkti ir nebediegti daug naujovių, o įgyvendinti pradėtas iki galo ir kokybiškai.
„Jei neaišku, kaip elgtis, reikia spręsti vaiko naudai“, – tokiu patarimu ir valdininkams, ir politikams pasidalijo D. Žvirdauskas.
Užduotys niekuo nesiskiria nuo pernykščių, užpernykščių brandos egzaminų užduočių. Drįstu sakyti, kad kokybė buvo tokia pati.
E. Bakonis
Jis mano, kad dabar, užuot rengus revoliuciją, derėtų įvertinti, kas padaryta, ištaisyti šiurkščias klaidas.
„Lietuva nėra didelis kraštas. Žmonių, kurie turėtų aukštą ekspertiškumo lygį, nėra daug. Šią ministerijos komandą, kad ir kokią kritiką jai sakytų, įvardinčiau kaip dabarties ir ateities komandą. Ši visa ministerijos komanda – ir ministras, ir viceministrai – yra jauni ir perspektyvūs žmonės. Man atrodo, kad jei padarė kur klaidų, suvokia ir žinotų, kaip veikti“, – teigė D. Žvirdauskas.
Šiugždinienė: matyt, nepakako sudėtų saugiklių
G. Jakšto pirmtakė, buvusi ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad tarpinių patikrinimų idėja yra labai gera, bet vėlesniame etape išryškėjo įgyvendinimo problemos.
„Dar kartą turime labai aiškų signalą, kad Nacionalinę švietimo agentūrą reikia skubiai stiprinti“, – kas yra atsakinga už tarpinių patikrinimų bėdas, pabrėžė atsistatydinusi ministrė.
J. Šiugždinienei sunku paaiškinti, kodėl užsisuko tokia nesėkmių karuselė. Ji sako esanti nustebusi, kad vienas iš pagrindinių trūkumų yra užduočių kokybė.
„Juk tai nėra nauja, juk valstybiniai brandos egzaminai laikomi seniai. Klaidų yra pasitaikę, bet ne tiek.
Juolab kai yra keturios poros akių, kai du žmonės rengia, o du recenzuoja ir jie yra aukščiausio lygio ekspertai, profesionalai, sunku suprasti, kaip galėjo atsitikti, kad užduotys buvo nekorektiškos. Bet reikia ir pripažinti, kad kai kurių dalykų jos ir buvo nekorektiškos – tą parodė ir komisijų vertinimai“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.
Buvusi ministrė sakė po 2022 m. pragaištingo matematikos egzamino „sudėjusi saugiklius“ – padidinusi recenzentų skaičių.
„Tokių indikacijų, kad galėtų kilti problemų dėl tarpinių, nebuvo. Tad mane labai šokiravo, kad būtent dėl užduočių rengimo kilo problemų“, – sakė buvusi ministrė.
Pasak jos, labai svarbu, kad tiek ministras, tiek kiti ministerijos darbuotojai pripažįsta tam tikras klaidas. Visi suprantame, kad tarpinių idėja yra gera, bet, matyt, nepakako sudėtų saugiklių. Ministras elgėsi korektiškai“, – savo įpėdinį visai prieš jam paskelbus norą baigti darbą ministro poste įvertino J. Šiugždinienė.
Jurkevičius: nebuvo užduočių, kurios būtų parengtos kokybiškai
Ištisinė skandalinga linija – taip padėtį apibūdina Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
„Pirmas dalykas – negebėjimas kokybiškai parengti užduotis. Čia turbūt kertinis dalykas. Nebuvo užduočių, kurios būtų parengtos kokybiškai. Vienos buvo parengtos beviltiškai prastai, kitos – daugmaž į tą pusę“, – apibendrino S. Jurkevičius.
Maža to, anot Vilniaus licėjaus direktoriaus, mes ir negalime deramai parengti užduočių, nes neturime tai gebančių specialistų.
„Mokytojas praktikas, dirbantis mokykloje, negali to padaryti. Tam reikia institucinio darbo, reikia dirbti pusmetį. Norint ką nors padaryti kokybiškai, reikia dirbti visą dieną. O pas mus projektiniu lygmeniu susibėga nei geri, nei blogi žmonės, bet nelabai suprantantys, gyvenantys iliuziniame pasaulyje, ir pakeičia programą, paskui kažkas bando rašyti vadovėlius. Visa sistema užburta – neturime mokytojų rengimo, neturime mokytojų kvalifikacijos tikrinimo, neturime nieko, viskas vyksta neprofesionaliai“, – sakė S. Jurkevičius.
Mes nesame pajėgūs viso to padaryti, nes tiesiog nėra žmonių.
S. Jurkevičius
Antras dalykas, kuris kišo pagalį į tarpinių egzaminų ratus, – tik šiais mokslo metais pradėtos diegti atnaujintos bendrojo ugdymo programos.
„Pakeitus programas, neatsirado mokymo priemonių. Tad viskas vyksta improvizuojant. O tai, ką jau turime, parengta skubotai, nekokybiškai ir, savaime suprantama, tai negali užtikrinti nei normalaus mokinių pasirengimo, nei normalaus mokymo. Labai neprofesionaliai viskas atrodo“, – piktinosi S. Jurkevičius.
Pasak pedagogo, „turėtų būti taikoma teisinė atsakomybė už tai, kas daroma, už vaikų stumdymą, mokyklų darbo trikdymą“.
„Sunku įsivaizduoti, iki kiek galima daryti absurdus ir eksperimentuoti. Jei tai būtų medicinoje, tai daug žmonių nesulauktų rytdienos“, – kalbėjo S. Jurkevičius.
Jis sako, kad tarpinius patikrinimus reikėjo stabdyti po fizikos tarpinio patikrinimo, kuris pirmasis atvėrė šios permainos bėdas.
„Mes nesame pajėgūs viso to padaryti, nes tiesiog nėra žmonių“, – darsyk pakartojo Vilniaus licėjaus vadovas.
Bakonis: švietimas virto preke kaip plytos ar miltai
Anot NŠA buvusio Švietimo politikos analizės skyriaus vedėjo Evaldo Bakonio, kuris paskutiniais darbo mėnesiais vadovavo skyriui, besirūpinusiam užduočių rengimu, situaciją, kurioje atsidūrėme, lėmė daug priežasčių – ir ilgalaikės, ir momentinės.
E. Bakonis NŠA paliko prieš įsibėgėjant tarpinių patikrinimų diegimui. Sako, tuomet pajutęs, kad kompetencijų agentūroje nebereikia, tiesiog pakanka viešųjų pirkimų.
Dabar jis žvelgdamas į situaciją jau iš šalies sako, kad užduotys, į kurias skrieja kritikos strėlės, niekuo dėtos.
„Pradėkime nuo, atsiprašau už žodį, marazmo, kuris vyksta, – kuriamos įvairios komisijos įvertinti patikrinimų užduotis, perskaičiuoti balus. Jų prasmė, esmė, kontekstas yra koks? Toks, kad užduočių kokybė kelia abejonių.
Bet, mano supratimu, užduotys niekuo nesiskiria nuo pernykščių, užpernykščių brandos egzaminų užduočių. Jos šiemet buvo rengiamos iš esmės taip pat, vienintelis skirtumas yra tas, kad šiemet jos buvo skaitmenizuotos. Bet visas kitas procesas buvo toks pat. Drįstu sakyti, kad kokybė buvo tokia pati“, – kalbėjo buvęs ilgametis NŠA darbuotojas.
E. Bakonis sako, kad problema yra tai, jog į tarpinius patikrinimus ėjo ir tie, kurie galbūt net neketina laikyti brandos egzamino kitais metais.
„O juk į jį turėtų ateiti tie, kas eis ir į valstybinį brandos egzaminą. Tarkime, pernai fizikos egzaminą laikė 1750 abiturientų. Šiemet tarpiniame patikrinime dalyvavo daugiau nei 5600 vienuoliktokų. Daugiau nei triskart didesnis srautas. Koks yra tikslas tų dviejų trečdalių vienuoliktokų? Tikrai netikiu, kad taip kosmiškai išaugs kitais metais laikančiųjų fiziką srautas. Jiems patikrinimo vertė yra mažesnė nei kontrolinis darbas“, – kalbėjo E. Bakonis.
Jo manymu, kad tarpinius patikrinimus rinkosi ir tie, kurie nebuvo deramai pasirengę, o ir laikė patikrinimą tiesiog norėdami išmėginti naujovę.
„Kodėl reikėjo į patikrinimą, kuris yra dalis brandos egzamino, nusiųsti visus vienuoliktokus, nesuprantu“, – sakė E. Bakonis.
Ilgalaikėmis priežastimis jis vadina ir NŠA pertvarką. Pasak E. Bakonio, ši institucija turėjo virsti kompetencijų centru, bet vis labiau nuo to bėgo.
„Galiausiai liepos mėnesį NŠA tapo viešųjų pirkimų centru. Viskas juk vyksta viešųjų pirkimų būdu. Programos – viešieji pirkimai, užduotys – viešieji pirkimai. Švietimas dabar kaip plytos, kaip duona, kaip miltai. O juk suprantame, kad švietimas nėra prekė“, – apgailestavo E. Bakonis.
