Du portfelius nešanti ministrė Monika Navickienė viliasi, kad vadovavimas dviem ministerijoms truks nebeilgai. Kaip švietimo, mokslo ir sporto ministrė ji sako užsibrėžusi du svarbiausius trumpalaikius darbus, jau nurodė perpatikrinti likusių trijų tarpinių egzaminų užduotis, taip pat dvyliktokų, laukiančių brandos egzaminų, užduotis. O pirmadienį pristatys savo komandą Švietimo ministerijoje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė švietimo vadžias paėmė praėjusį antradienį, kai atsistatydino tuometis švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Politikos kuluaruose šnabždamasi, kad galbūt M. Navickienei bus pasiūlyta apsikeisti postais – perimti švietimo portfelį visą likusią kadenciją, o socialinei apsaugai valdyti būtų ieškoma kito ministro. Ji pati tikina tokio pasiūlymo nesulaukusi.
– Jums buvo sunku apsispręsti imtis vadovauti švietimui?
– Apsisprendžiau labai greitai. Buvo sunku apsispręsti, bet apsisprendimas buvo labai greitas, nes aš žinau, kad kažkam reikia atsakomybę prisiimti. Tad buvo sunku, bet greitai pasakiau „taip“.
– O kaip visa pastarųjų savaičių, mėnesių švietimo situacija jums atrodė dar žvelgiant iš šalies?
– Man gaila, kad ministras G. Jakštas priėmė tokį sprendimą. Bet kažkam atsakomybės reikėjo imtis, kad sistema toliau galėtų funkcionuoti normaliai, o komanda stabilizuotųsi.
Mes juk ne dėl savęs čia visi susirinkome, mes juk turime atsakomybę. Ir kai tai atsakomybei lieka mažiau negu pusmetis, reikia suprasti, ką tai reiškia ne tiktai ministerijai, bet ir visai švietimo bendruomenei, ypač vaikams. Tas neapibrėžtumas, kurį sukelia vienas ar kitas politinis sprendimas. Tad daug negalvoji, kai tokia situacija atsitinka, tiesiog supranti, kad reikia daryti.
Tikrai neinu kasdien premjerės klausti: ar jau, ar jau? Dabar esu susiplanavusi darbų iki kitos savaitės antradienio.
M. Navickienė
– O kaip jūs įvardijate tai, kas nutiko švietime? Krizė?
– Jeigu kalbėtume apie tai, kokia dabar yra situacija ministerijoje, pasakyčiau, kad ji yra stabili. Susibalansavo komanda. Pirmadienį turėsime jau ir daugiau naujienų dėl to, kaip komanda dirbs toliau, kaip bus pasiskirstyta veiklos barais.
O pati situacija turbūt tokia, ką daugelis ir pastebi. Daug pokyčių vienu metu. Bet tie pokyčiai yra geri.
Buvau susitikusi ne tik su Nacionalinės švietimo agentūros atstovais, bet ir su Mokyklų vadovų asociacija. Buvo ir atėjusių, ir prisijungusių nuotoliniu būdu. Nė iš vieno žmogaus neišgirdau, kad tarpiniai patikrinimai būtų blogas sprendimas.
Kaip ir iš mokinių bendruomenės. Kol kas nesu gavusi nė vieno atsiliepimo, kad čia blogas sprendimas. Iki jo daug metų eita, daug metų kalbėta, kad blogai, kai vaikui viskas susideda dvyliktoje klasėje – visas stresas, visas krūvis. O jis turi tik vieną šansą, laikydamas egzaminą.
Man atrodo, sprendimas turėti tarpinius patikrinimus yra geras.
Blogai yra turbūt toks administravimas, negebėjimas suvaldyti didelių pokyčių, tinkamai įtraukiant socialinius partnerius, žinant, kad atsakomybės yra pasiskirsčiusios tarp Nacionalinės švietimo agentūros, Švietimo ministerijos, savivaldybių, pačių mokyklų, kurios labai skirtingos, nevienodos. Per tą trumpą laiką pamačiau daug tokių butelio kaklelių. Grynai vadybiškų.
Bet kad pačios pradėtos reformos yra svarbios, neabejoju. Pagal pokyčio kreivę dabar jos yra pačioje prasčiausioje kreivės dalyje – toje, nuo kurios gali eiti tik į viršų, tinkamai sustygavęs.
Bet aš to nevadinčiau krize. Bandyčiau vadinti išsigryninimo laikotarpiu, kai yra labai svarbu nusimatyti trumpalaikius tikslus ir ilgalaikiams tikslams pritaikyti visas išmoktas pamokas.
Tad taip vadinčiau šią situaciją. Sunki, kupina iššūkių, bet kartu teikianti labai daug galimybių.
Tikrai pasitikiu švietimo darbuotojais, dirbančiais savo srityje tiek ministerijoje, tiek kitose institucijose. Neapsimetu, kad esu švietimo ekspertė. Tikrai ne.
Tad sakyčiau, jog yra tikimybė, kad antrųjų patikrinimų šiandieniniams vienuoliktokams kitais metais nebebus.
M. Navickienė
Vienintelis dalykas, ką dabar trumpu laikotarpiu galiu pasiūlyti, yra politinė lyderystė ir vadybinė laiko juosta identifikuojant kritinius taškus ir bandant padaryti viską, kad artimiausi tarpiniai patikrinimai būtų su kiek įmanoma mažiau trikdžių ir kad metodiškai peržiūrėtume tuos, kuriuos organizuosime jau kitais metais.
– Jie bus?
– Taip, jie bus.
– Vienuoliktokams vis dar kyla klausimų. Ar išties jie, jei yra patenkinti išlaikytų tarpinių patikrinimų rezultatu, galės surinktus taškus nusinešti į galutinį įvertinimą. Tai nesikeis?
– Nesikeis.
– Ir antrųjų patikrinimų kitų mokslo metų viduryje nebus?
– Yra svarstymas, kad antrojo matematikos ir lietuvių kalbos patikrinimo kitais metais nebūtų. Pirminė ministerijos pozicija yra tokia. Bet, peržiūrėdami metodikas, kaip atrodys tarpiniai patikrinimai kitais metais, diskutuosime su pačiomis bendruomenėmis.
Bet dabartinis sprendimas, kuris yra numatomas, yra toks, kad reikėtų atsisakyti antrojo tarpinio patikrinimo kitais metais.
– Bet tai dar nėra galutinis sprendimas?
– Aš dar neturiu galutinio apsisprendimo.
Žinau, kad buvusi ministerijos vadovybė tokį pokytį planavo. Bet aš norėčiau dar susitikti su visais ekspertais, tų dalykų mokytojų atstovais, kad galėčiau priimti galutinį sprendimą.
Tad sakyčiau, kad yra tikimybė, kad antrųjų patikrinimų šiandieniniams vienuoliktokams kitais metais nebebus.
– Bendraudama su mokytojų, mokinių atstovais jaučiate švietimo bendruomenėje įtampą?
– Su mokinių atstovais susitiksiu rytoj. Bet kol kas tokios įtampos, kad tvyrotų ore, nejaučiu. Tiesiog galiu suprasti stresą, kurį jaučia vienuoliktokai, jų mokytojai, mokyklos ar šeimų nariai vien dėl to, kad tai yra patikrinimų metas. Ir kuo mažiau aiškumo, tuo daugiau nerimo ir streso.
Tad mano tikslas yra kuo daugiau to aiškumo suteikti. Paprašiau ministerijos komandos, kad šią savaitę išsiųstų laišką visoms mokykloms su situacijos paaiškinimu, atsakymais į klausimus, kurių galėtų kilti mokiniams dėl tarpinių patikrinimų, ką mes padarėm, kas jų laukia, kad būtų labai aišku.
Tad šią savaitę išleisime tokį aplinkraštį mokykloms, įpareigojau ir Nacionalinę švietimo agentūrą parašyti informacinį laišką mokykloms su informacija, kokia IT pagalba būtų prieinama, ypač toms, kuriose per tarpinius patikrinimus kilo sunkumų mokiniams prisijungiant prie sistemų ar jie negalėjo to padaryti laiku.
– Kaip antrąjį svarbų darbą esate numačiusi brandos egzaminų, kuriuos po gero mėnesio jau laikys dvyliktokai, kontrolę. Baiminatės deja vu, kaip kad buvo per tarpinius patikrinimus?
– Įsivaizduoju, kad turbūt nėra buvę egzamino, po kurio visa bendruomenė pasakytų, koks geras, tobulas buvo. Tad tikrai neturiu iliuzijos, kad užduotis visi įvertins vienodai gerai.
Manau, kad bus visko. Šiandien susitikime su NŠA, su savo komanda Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje peržiūrėjome, kiek buvo patikrinimų ir kiek buvo užduočių recenzentų. Kai kurios turėjo vieną recenzentą, kai kurios – du recenzavimus.
Gegužės pradžioje vyksiančio inžinerinių technologijų patikrinimo užduotį trečią kartą peržiūrėjo ekspertai. Man buvo pasakyta, kad rasta dar dalykų dėl programos atitikimo. Vadinasi, tų trečiųjų šalių tikrai reikia. Į trečiojo recenzavimo pastabas atsižvelgta ir naujausios užduotys programuojamos į sistemą. Jei nebūtume priėmę tokio sprendimo, būtume neišvengę papildomų klaidų galutinėse formuluotėse. Toks papildomas recenzavimas laukia ir kitų dviejų likusių tarpinių patikslinimų.
– O kaip dėl dvyliktokų egzaminų užduočių?
– Bandau suburti komisijas, galinčias peržiūrėti užduotis. Žinau, kad NŠA ieško žmonių, kurie galėtų tai padaryti. Man atrodo, kad tai padaryti būtų prasminga, vertinga ir reikalinga.
– Ministerijos komanda labai pažirusi. Kartu su ministru pasitraukė ir viceministras Ramūnas Skaudžius, kuris buvo atsakingas būtent už tarpinius patikrinimus, brandos egzaminus – visą bendrąjį ugdymą. Žmogus, turėjęs perimti tarpinius patikrinimus, o galimai ir viceministro postą, – Agnė Liucilė Grickevičė, taip pat pasitraukė. Jau turite numačiusi, kas užims viceministro postą?
– Jau turiu. Jau turiu matymą, kaip komanda persidėlios, ir tai paskelbsiu pirmadienį. Bus pokyčių politinėje komandoje atsakomybių srityse. Yra patyrusių, puikių žmonių, su kuriais galima dirbti. Tikrai nėra taip, kad atsivėrė tuštuma. Yra specialistų pačioje ministerijoje, politinėje komandoje. Esu labai dėkinga visai politinei komandai, kuri jaučia atsakomybę, liko, daro, tęsia ir supranta, kad tai reikia užtvirtinti, eiti iki pabaigos.
Gaila, kad netekome tikrai kompetentingų, daug padariusių žmonių. Bet nepasakyčiau, kad situacija dramatiška ar tragiška. Tikrai galime dirbti toliau ir dirbsime.
Ši pozicija yra tokia laikina, kur nueini miegoti ministras, o atsibusti gali ir nebe.
M. Navickienė
– Esami viceministrai liks savo vietose?
– Žinoma.
– O kaip dėl įtraukiojo ugdymo? Mokyklų atstovai sako: be proto stinga švietimo pagalbos specialistų, metodinės medžiagos. Jūs neketinate nieko stabdyti?
– Prisipažinsiu, iki šiol nebuvau pasidomėjusi, įsigilinusi, kur tiesiogiai nueina įtraukiajam ugdymui skirtos lėšos. Lėšų augimas, žiūrint nuo 2019 metų, yra žymus – apie 100 mln. eurų. Labai norėčiau pasižiūrėti, kaip tos lėšos pasiekia mokyklas, ir įvertinti, koks realus stygius galėtų būti, nes mokyklos yra skirtingos ir jos skirtingai susitvarko su šiais iššūkiais. Man čia ir pačių savivaldybių aktyvumo norėtųsi.
Pats lengviausias žingsnis visada yra pasakyti „Atsitraukime nuo plano ir nedarykime.“ Bet man atrodo, tai būtų labai klaidingas žingsnis.
Mums reikėtų susižiūrėti visus išteklius, resursus, kuriuos mes turime, kodėl vis dar turime problemą? O tada galbūt susimažinti lūkestį, kad mums šimtu procentų pavyks visko pasiekti nuo rugsėjo, bet nemažinti ambicijos. Aš labai norėčiau, kad mes susitartume dėl vertybinio tikslo.
– Be viso to, yra ir pradėta mokyklų tinklo pertvarka, Tūkstantmečio mokyklų programa, kolegijų pertvarka. Visa tai tęsite?
– Visus tuos darbus norėčiau tęsti. Manau, kad pradžia yra teisinga, ir kryptis yra teisinga. Norėčiau, kad tai, kas buvo užsibrėžta kadencijos pradžioje dar Jurgitos Šiugždinienės, būtų tęsiama ir įgyvendinta.
– Galite palyginti abiejų dabar savo ministerijų suplanuotas reformas kadencijai? Išties ŠMSM užsimojo per daug?
– Manau, kad ambicija yra labai panaši. Tik tiek, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje reformas pasidarėme pirmais antrais metais, tos reformos buvo viena paskui kitą. Dabar vienai didžiausių – negalios reformai, kurią pasitvirtinome, reikia ir įstaigas sujungti, ir metodiką keisti, ir naujų principų, ir naujos vertybinės krypties. Dar laukia valstybinių pensijų reforma, kuri bus pateikta pavasario sesijoje. Šios reformos yra ne mažiau ambicingos, tiesiog jos vyko viena paskui kitą. Tad šiemet galiu jau ištaisyti tam tikrus netikslumus, jei tokių matome.
O švietimo, mokslo ir sporto srityje yra daug dalykų, kurie vyksta čia ir dabar, ir dėl procesų gausos sunkiau užtikrinti kokybišką jų administravimą ir įgyvendinimą. Bet turbūt buvo objektyvių priežasčių, kodėl taip atsitiko.
– Užkulisiuose girdėti pasvarstymų, kad jūsų dviejų ministro portfelių laikinumas gali virsti nuolatine būsena?
– Viliuosi, kad nevirs. Tikrai neinu kasdien premjerės klausti: ar jau, ar jau? Žinau, kad ji daro savo sprendimus, ieško geriausių kandidatūrų, o aš stengiuosi, kad kiekviena diena, kuri man skirta, nenueitų veltui. Dabar esu susiplanavusi darbų iki kitos savaitės antradienio.
– Kalbama, ir kad galėtumėte pakeisti ministro portfelį. Taptumėte nuolatine švietimo ministre, o socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas perimtų kitas žmogus, kurį galimai būtų lengviau surasti. Premjerė jums išsakė tokį variantą?
– Nesu nei sulaukusi tokio pasiūlymo, nei girdėjusi tokios versijos. Man patinka socialinė sritis, joje jaučiuosi jau stipri, išmanau procesus, kurių neišmaniau kadencijos pradžioje, žinau, kokių klaidų padariau ir jų nebekartočiau, žinau, kokių iššūkių dar likę – noriu juos įgyvendinti, kad mano sąžinė būtų rami, kai baigsiu kadenciją. Esu patenkinta savo sritimi.
Manau, kad švietimo darbuotojas, švietimo žinovas, sistemos žinovas šią kadenciją galbūt galėtų užbaigti efektyviau negu aš. Tokia mano nuostata, bet būna, kad planuoji vienaip, o gyvenimas sudėlioja kitaip. Politikoje niekada negali būti užtikrintas, kokia bus situacija. Esu pasirengusi ir iš savo pareigų atsitraukti. Juk galiu padaryti klaidą, galiu netekti premjerės pasitikėjimo, gali būti įvairių dalykų. Ši pozicija yra tokia laikina, kur nueini miegoti ministras, o atsibusti gali ir nebe.
